Klausimas. Argi neįmanoma pasiekti tokios harmoningos, subalansuotos būsenos, į kurią atveda kabalos mokymasis, tiesiog nuvykus atostogauti, ilsėtis?
Atsakymas. Kol žmogus dar nepakankamai išsivystęs, jis gali pasitenkinti paprasta atostogų išvyka. Jis važiuoja į gamtą, palikęs darbą, varžybas, atsijungia nuo naujienų ir nusiramina.
Bet mes kalbame apie tuos žmones, kurie suvokė, kad yra valdomi piktosios egoistinės jėgos. Jiems nebepadės poilsinė kelionė, juk žmogus jaučia, kad nebesugeba ramiai ilsėtis. Jis negali išsilaisvinti nuo minčių apie tuščiai slenkantį gyvenimą, pasibaigsiantį be naudos.
Žmogus nusimena todėl, kad negali realizuoti savęs. Jis nebenori gulėti krėsle prie baseino ar jūros ir mėgautis. Jame liepsnoja egoizmas, noras mėgautis, neduodantis ramybės. Žmogus nemato, kur galėtų save užpildyti, jo gyvenimas – tuščias.
Akivaizdu, kad šiandien tokia nuotaika – labai dažna, žinome, kiek daug narkotikų ir antidepresantų vartoja žmonija. Kenčia visi, daugelis pradeda suvokti, kad būtina išeiti iš šios aklavietės.
Tada ir galima žmogui paaiškinti, kad yra sprendimas. Tai ne šiaip raminamoji priemonė, leidžianti kuriam laikui prislopinti piktąją jėgą ir pailsėti mūsų gyvūniniam kūnui, tarsi kokiam katinui, besišildančiam saulutėje ir apie nieką negalvojančiam.
Kabalos metodas leidžia mums atskleisti pozityviąją gamtos jėgą ir surasti pusiausvyrą tarp dviejų jėgų: negatyviosios ir pozityviosios, sujungti savyje pliusą ir minusą. Kai pliusas ir minusas yra pusiausvyroje, tai tarp jų atskleidžiame dvasinį pasaulį, aukštesnįjį matavimą, kitą mūsų būseną, būsimą pasaulį.
Tada matome save ne šiame pasaulyje, gulinčius pajūry po saule, ne apsuptus materialių kūnų: akmenų, augalų, gyvūnų, žmonių, o egzistuojančius jėgų, valdančių mūsų pasaulį, lauke. Mes pakylame į šių jėgų lygmenį ir ten randame laimės bei prisipildymo šaltinį.
Iš 2014 m. gruodžio 18 d. 477-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite: