Klausimas. Dvasinis grožis – tai moteriška savybė?
Atsakymas. Dvasinis grožis yra būtent moteriška savybė, nes žmogus, mokantis pasiekti tokią vidinę Šviesą, nori gauti ją, kad duotų.
Noras gauti laikomas moteriška savybe, o noras perduoti šią Šviesą kitiems – vyriška savybė. Tai reiškia, kad toks žmogus derina dvi dvasines savybes: moterišką ir vyrišką.
Dvasinis grožis gimsta, kai mes trokštame pasiekti didžiulį davimą. Tada žmogus nustoja kreipti dėmesį į išorinį grožį.
Klausimas. Ką moteris turėtų daryti, kad spinduliuotų vidiniu grožiu?
Atsakymas. Jeigu moteris nori išlaikyti amžiną jaunystę ir grožį, ji privalo rūpintis savo vidiniu grožiu, t. y. galvoti, kaip padėti kitiems, kaip mylėti visus žmones ir rodyti jiems gerą pavyzdį. Tada ji bus labai graži.
Klausimas. Ar paprasti žmonės žiūrėdami į ją pamatys tą dvasinį grožį?
Atsakymas. Jeigu tikras žmogus (adam), t. y. panašus (domė) į Kūrėją, pažiūrės į tokią moterį, jis išvys jos vidinį grožį. Mes nekalbame apie fizinį kūną.
Kad ir kokiais būdais jį jaunintume, jis vis tiek kada nors pasens. Net jeigu įstengsime gyvenimą pratęsti iki dviejų šimtų metų, tai šimtą metų žmogus jausis ir atrodys jaunas, o kitą šimtą metų nugyvens kaip senis.
Medicina gana lengvai galės pratęsti gyvenimą šimtus metų, bet ar tai prasminga? Ar ne geriau esant šiame materialiame kūne per kuo trumpesnį laiką išugdyti savo sielą ir pradėti joje gyventi?
Per 20-30 metų aš galiu visiškai išsitaisyti, sukurti savo dvasinį kūną ir pradėti gyventi dvasiniame pasaulyje. Kam ilginti savo egzistavimą šiame, pačiame žemiausiame ir blogiausiame iš visų pasaulyje? Verta greičiau atlikti savo užduotį jame ir iš jo išsilaisvinti, įgyti amžiną gyvenimą. Tada jaunystę ir grožį matysime visiškai kitur.
Iš 2015 m. birželio 2 d. 580-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą
Daugiau šia tema skaitykite: