Klausimas. Kodėl pastaruoju metu pasaulyje reiškiasi tiek daug neapykantos?
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas vystosi labai intensyviai, eksponente, kuri pastaruoju metu labai stipriai ir staigiai kyla į viršų. Kiekvienas laiko momentas kardinaliai skiriasi nuo ankstesniojo savo charakteriu, pagreičiu, egoizmo, kaip pagrindinės gamtos savybės, atskleidimo gelme. Nereikia tuo stebėtis, nes ego viskame reikšis dar giliau, aiškiau, ryškiau. Žmonės, nesigėdydami ims reikalauti savo, tiksliai žinodami, ko nori.
Nors jiems bus aišku, kad nieko negali pasiekti, jie iš visų jėgų laikysis savo. Egoizmas privers žmogų būti žiaurų ir neprotingą. Nepaisant to, kad visi ims įtikinėti reikalavimų netikslingumu, žmogus nieko neišgirs. Taip – kiekvienam iš mūsų.
Tai pasireiškia būtent šiandien, nes dabartiniame raidos etape žmonija galutinai realizuoja savo žemiškąją istoriją. Mes turime pakilti į kitą egzistavimo lygmenį, kuriame jausimės esantys ne formoje žemiškų kūnų, gyvenančių negyvosios, augalinės ir gyvūninės materijos aplinkoje lyg namuose, o jėgų, neapribotų fiziniais kūnais, pavidale.
Todėl dabar turime eiti iš savo gyvūninės būsenos. Tam, kad priverstų mus užsiimti vystymusi ne mūsų kūno ribose, pamiršti jį ir nustoti jį jausti, ir reiškiasi mūsų kūno, mūsų gyvenimo, mūsų sąmonės egoizmas.
Jis mus varys pirmyn prie to, kad savo egoistinius siekius suvoksime kaip niekšybę, – ne todėl, kad tapsime idealistais, o todėl, kad pajusime, kaip stipriai mūsų piktoji prigimtis valdo mus.
Kitaip sakant, mes neimsime bėgti nuo egoizmo, o tiesiog negalėsime taikstytis su juo, nes pamatysime, kaip kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro jis mums komanduoja, ragina, varo pirmyn, bloškia ant žemės, pakelia. Vadinasi, jis mus verčia egzistuoti visiškai nenaudingai, dedant pastangas, kurios teikia tik kančias ir nusivylimą.
Prie to veda mus gamta, tiksliau, jos planas, pagal kurį turime pradėti dvasiškai kilti būtent visiškai nusivylę egoistine valdymo sistema, ir pareikalauti naujos valdymo sistemos. Tačiau ji mumyse kils to paties egoizmo pagrindu.
Todėl ego vadinamas „pagalba prieš save“. Būtent taip ir pasakyta apie Faraoną, kuris simbolizuoja egoizmą, kad jis priartino sūnus prie Kūrėjo savo šiurkščiais, žiauriais veiksmais.
Dabartinis baisus visų žmonių, tautų, valstybių susipriešinimas, visiškas nusivylimas viskuo, mūsų pasaulio pamato – ekonomikos, kuri laikė pasaulį tūkstančius metų, pradedant nuo natūrinių mainų – smukimas, kalba apie tai, kad egoizmas išsisėmė visuose lygmenyse.
Neapykanta pasieks kraštutinę ribą, bet kartu atneš bejėgiškumą ir nusivylimą. Kas iš to, jeigu aš ką nors užmušiu, sudeginsiu, sunaikinsiu?! Kadaise, kryžiaus žygių laikais, tai atrodė kaip problemos sprendimas, o šiandien – nebe! Todėl į visą procesą reikia žiūrėti iš naudos pozicijos, kurią galima įžvelgti iš visų žmonijos raidos etapų.
Daugiau šia tema skaitykite: