Klausimas. Jūs pasakojate, kad tos pačios sielos persikūnija mūsų pasaulyje keisdamos kūnus. Kita vertus, sakote, kad paprastas žmogus neturi sielos ir turi ją savyje sukurti susijungdamas su kitais žmonėmis. Kaip suprasti šį prieštaravimą?
Atsakymas. Niekas iš mūsų negimsta su gatava siela. Siela – tai ta jėga, kurią mes įgyjame studijuodami kabalos mokslą. Realizuodami šią metodiką, mes ugdome naują davimo ir meilės artimui savybę. Šioje savybėje mes atskleidžiame Šviesą, arba Kūrėjo, aukštesniosios jėgos pojūtį.
Šis papildomas ,,šeštasis pojūtis“, meilės ir davimo artimui pojūtis, kurį įgyja žmogus, vadinamas siela. Kabalistai rašo, kad siela – tai indas, skirtas prisipildyti Šviesos. Kiekvienas žmogus turi suvokti savo sielos šaknį. Būtent tam jis ir sukurtas.
Pasakyta, kad ,,siela – tai dieviškumo dalis iš aukščiau“, esanti žmoguje, per kurią jis pradeda jausti aukštesniąją jėgą.

Iš 2015 m. rugpjūčio 16 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ir kūnai

Kūnas ir siela