Klausimas. Jei kabalistas įgijo sielą, pradėjo dirbti, taisyti savo norus ir tam tikrą akimirką jo kūnas miršta, kas vyksta toliau?
Atsakymas. Niekas nevyksta šiaip sau, juk egzistuoja sistema, kurioje nėra atsitiktinumų. Tam tikru metu pagal numatytą bendrą programą, apimančią visas sielas, visus kūnus, visus laikus, visą išsitaisymo sistemą, vieno ar kito žmogaus kūnas numiršta.
Klausimas. Ar jis toliau taisosi nuo šios nutrūkusios akimirkos ar vėl turi pradėti viską iš naujo?
Atsakymas. Jis jau ištaisė savo dalį bendroje sistemoje ir todėl tęsia ne nuo nutrūkusios akimirkos ir ne iš naujo, o nuo kitos pakopos – aukštesnės nei ankstesnis lygmuo. Sistema taisosi toliau ir jis įsijungia į ją.
Klausimas. Bet sielai vis tiek reikalingas gyvūninis kūnas ar jau galima taisytis be materialaus pasaulio?
Atsakymas. Būna atvejų, kai siela turi specialiai įsikūnyti į kūną ir dėl savęs, bet dažniausiai – dėl kitų. Tai žmonės, kurie ateina į mūsų pasaulį ne dėl to, kad jiems tai reikalinga, o todėl, kad kitiems jų reikia. Tačiau iš esmės dvasiniame pasaulyje siela kyla nuo vienos pakopos ant kitos jau nebūdama materialiame kūne.

Iš 2015 m. lapkričio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Egzistuoti amžinai – įmanoma!

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis