Klausimas. Kaip panaudoti kabalistinių knygų jėgą?
Atsakymas. Pačioje knygoje nėra jokios ypatingos jėgos. Ji yra žmoguje, kuris sujungia save su tuo, kas parašyta, ir stengiasi pasiekti vidinę esmę, t. y. tą dvasinį lygmenį, dvasinę jėgą, kuri aprašoma kabalistinėje knygoje.
Pavyzdžiui, paimkime du žodžius: kepsnys ir malchut. Aš žinau, kas yra kepsnys, ir iš karto jaučiu jo skonį, suprantu, kas tai yra, kada jis man reikalingas ir t. t. Tačiau aš nežinau, kas yra malchut, todėl man šis žodis – kaip beskonė žolė, nesukelia jokių emocijų.
Kabalistinės knygos rašomos tokiu būdu, tokia kalba ir terminais, kurie nežadina mums jokių pažystamų minčių ar jausmų.
Kaip su jomis susisieti, juk jos mums aprašo Aukštesnįjį pasaulį, mūsų likimą ir valdymo sistemą? Tokiu atveju reikia daryti tai, ką siūlo kabalistai: susivienyti dešimčiai žmonių ir rate kartu mokytis.
Studijuodami kabalistines knygas, turime jausti suartėjimą, mūsų mintys ir norai turi sutapti. Kiekvienas turi anuliuoti save prieš draugus, kad visi jaustumės kaip vienis, t. y. susitapatintume su aukštesniuoju šaltiniu, kiek įmanoma šiame materialiame pasaulyje.
Taip susitapatinsime su Aukštesniąja šviesa, nes ji yra viena vienintelė. Ir ji mums švies, priklausomai nuo to, kiek įdėsime pastangų.
Klausimas. Viena vertus, sakome, kad kabalos mokslas – ne mistika. Tačiau šviesos pritraukimas – argi ne mistika?
Atsakymas. Kur čia mistika? Aš – fizinis kūnas, turintis traukos ir atstūmimo jėgą. Tai ne mistika, o fizinis veiksmas.
Klausimas. Kaip pasireiškia tai, kad knyga veikia mane?
Atsakymas. Jus veikia ne knyga, o jūsų bendras noras.
Jūs pajusite šilumą savo draugams, pajusite, kaip kyla kažkokia bendra jėga, kuri jus vienija. Pradėsite suvokti, kad kabalistiniuose tekstuose kalbama apie susivienijimą, Binos ir Malchut savybių susiliejimą bei jų tarpusavio sąveiką.