Klausimas. Mūsų gyvenimas toks primityvus: atidirbai, grįžai namo, pavakarieniavai, eini miegoti, kad ryte prabudęs vėl pėdintum į darbą. O jūs kalbate apie kažkokį „aukštesnįjį pasaulį“!
Norėčiau jį išvysti, bet kai žiūriu viršun, matau tik lubas. Ar galiu ką nors pakeisti savo gyvenime? Kur tas aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Kabaloje kalbant apie aukštesnįjį pasaulį, kuris yra virš mūsų pasaulio, omenyje turima ne įprastinis aukštis neva tai būtų lubos ar žvaigždės danguje.
Kalbama apie aukštas vidines žmogaus savybes. Būna, kad sakome: „Koks aukštas žmogus, jis aukščiau visų!“, tačiau negalvojame apie jo ūgį. Napoleono ūgis tebuvo pusantro metro, bet jis buvo didi asmenybė. Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką reiškia „žemas“ ir „aukštas“.
Kabaloje „aukštas“ – reiškia „aukštą“ savybėmis. Aukščiausiosios savybės – tai davimas, meilė, vienybė. O jeigu žmogų vadiname žemu, ar niekingu, tai omenyje turime ne jo ūgį, o negražias savybes.
Todėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju pasauliu, mat jame karaliauja meilė ir vienybė. Ir priartėti prie jo galima būtent vienijantis.
Kodėl nejaučiame Kūrėjo ? Mat nesame susivieniję. Jei norime pajausti visą pasaulių sistemą apimančią jėgą, tai irgi turime susivienyti ir tapti kaip vienas.
Kabala sako, kad net jeigu dešimt žmonių susivienys it vienas žmogus jie pajaus aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį. Kabalistinėse grupėse stengiamės kaip tik taip susivienyti.
Tai ir yra metodikos esmė, aprašyta tikrosiose kabalistinėse knygose – Ari, Baal Sulamo knygose, knygoje „Zohar“.
Iš 2015 m. rugsėjo 6 d. 103FM radijo programos
Daugiau šia tema skaitykite: