Klausimas. Kuo sielos vystymasis skiriasi nuo įsivaizdavimo? Kaip patikrinti, kad einu tinkamu keliu?
Atsakymas. Siela vystosi esant itin tiksliems, siauriems rėmams, kai žmogus įsijungęs į grupę kartu su draugais ima vystyti davimo savybę, kol pasiekia meilės savybę. Tai darydamas jis vysto sielą. Vienas žmogus negali turėti sielos, tik žmonių visuma.
Optimaliausia, kuomet susirenka dešimt žmonių ir tinkamai naudodami savo egoizmą, pradeda virš jo kurti virš-egoistines ryšio savybes. Pabrėžiu: virš-egoistines, kitaip tariant, nukreiptas prieš egoizmą, naudojamas priešinga jam kryptimi.
Tuomet tarp jų vyksta itin įdomus reiškinys: priklausomai nuo dedamų pastangų ne tiesiog užgniaužti, o tinkamai išnaudoti egoizmą, kad virš jo būtų sukurta meilės, ryšio savybė, jie ima jausti, kad jiems trūksta jėgos, kuri padėtų pakilti virš ego ir tinkama jį panaudoti.
Šią jėgą jie gauna iš pasaulių sistemos gelmių. Susivieniję tarpusavyje jie staiga pastebi, kas jų ryšio centre, kaip sūkuryje, tarp jų ima vertis tam tikra ertmė, tik ji ne traukia į save, o spinduliuoja. Ir iš ten kyla aukštesnioji Šviesa – davimo, tarpusavio ryšio, meilės, gėrio, dalyvavimo jėga. Ji apsupa ir sujungia juos.
Kai ji tinkamai sujungs ir užpildys juos, tuomet ta bendra, jų pasiekta būsena, vadinsis „siela“.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai nauja mano siela

Sielos užgimimas

Klausimas, kuris kyla visiems