Komentaras. Kabalos mokslas tiria egoizmą, tačiau psichologija taip pat tiria mūsų egoizmo reakciją į tam tikrus išorinius dirgiklius ir tai galima užrašyti formulėmis. Koks skirtumas?
Atsakymas. Psichologija nieko negali užrašyti formulėmis, nes žmogus niekaip negali laipsniškai suskirstyti savo egoizmo, negali jo valdyti.
Egoizmą galima valdyti tik nukreipus į jį tam tikrą šviesą. Kaip lazeryje, kurio spindulys nukreipiamas į objektą ir priklausomai nuo šviesos bangos dažnumo ir ilgio objekte vyksta tam tikri pokyčiai. Nekontroliuojant egoistinio noro visos ataskaitos ir rezultatai yra visiškai spontaniški. Iš anksto negali daryti jokių išvadų.
Todėl psichologija – tai ne mokslas. Ji suteikia teisingus rezultatus, bet jų neįmanoma susisteminti, rasti bendro vardiklio, mat negalime tiksliai veikti egoizmo. Nepasakysi: „Dabar pridėsiu 10 gramų pastangų ir įvyks tas ir tas, pridedu dar 10 gramų pastangų – bus tas ir tas“, – taip nėra! Negali apibrėžti skirtumo tarp žmonių.
Psichologijoje yra statistinių duomenų, atspindinčių vidurkį, bet jie netikslūs, nes tavo rankose nėra Aukštesniosios Šviesos – instrumento, veikiančio žmogaus norus bei savybes.
O kabaloje tai yra. Keisdamasis kitų atžvilgiu žmogus savo pastangomis pritraukia Aukštesnios Šviesos kvantus, kurie „kvantuoja“ jo norus. Su kiekvienu kvantu noras kinta ir žmogus jaučia, kaip keičiasi į vieną ar kitą pusę – taip jis graduoja, kalibruoja pats save.