Komentaras. Didžiojoje Britanijoje priskaičiuojama apie septyniasdešimt tūkstančių prostitučių, kurios uždirba iki dviejų tūkstančių svarų sterlingų per savaitę.
Šalies Parlamento vidaus reikalų komiteto deputatai pasiūlė legalizuoti šią profesiją ir netaikyti prostitutėms baudžiamosios atsakomybės, pateisinant jas tuo, kad jos yra vienišos motinos ir moterys, priverstos verstis tokiu verslu, kad save išmaitintų.
Atsakymas. Tai pati seniausia profesija, kuri egzistavo visais laikais visose tautose. Todėl kovoti su ja beprasmiška, bet verta ją įsprausti į šiek tiek daugiau ar mažiau padorius rėmus, kad neiširtų šeimos.
Sakoma, kad jei prostitucija legali, šeimos neyra, juk prostitutė nepasigrobia vyro nuo žmonos. Prostitucija nėra pati didžiausia visuomenės problema. Seksas – natūralus, prigimtinis žmogaus poreikis. Mes negalime jo įsprausti vidun, turime kažkaip rasti tinkamą būdą šiai energijai išlieti, juk ji užvaldo žmones jauname amžiuje ir neleidžia normaliai gyventi.
Kai jaunimui siautėja hormonai, jie negali nei mokytis, nei normaliai bendrauti tarpusavyje, jiems viskas sukasi aplink tai. Todėl į šį klausimą žvelgčiau švelniau, žmogiškiau ir suteikčiau vyrams, jaunuoliams, paaugliams galimybę sumažinti šią įtampą tiek, kiek tai yra būtina neperžengiant tam tikrų ribų, be iškrypimų.
Šiandien jaunuoliai neskuba tuoktis, merginos irgi neskuba tekėti. Tad, kol panors sukurti šeimą, jie turi turėti tokią galimybę, kad galėtų ramiai gyventi, tobulėti, mokytis, įgyti profesiją – apskritai eiti koja kojon su gamta. Neįsivaizduoju, kas būtų, jei šiandien gyventume pirmykštėje bendruomenėje ir žmonės tarpusavyje nebendrautų, nesituoktų, nekurtų šeimos. Juk nuo 12 – 13 metų taip pradeda siautėti hormonai, kad jaunimas apskritai nesupranta, kas su jais vyksta, juk tai stipriai užvaldo jų širdis ir protą.
Todėl geriausia – suteikti jiems teisėtą, paprastą, protingą išeitį. Reikia paaiškinti, parodyti jiems praktiškai, kaip potraukis tarp žmonių, tinkamas tarpusavio ryšys turi būti grindžiamas supratimu, pagarba, kad žmogus tampa tau brangus, artimas dėl svarbių priežasčių, o ne todėl, kad staiga atliko trumpalaikį lytinį aktą ir tai priverstinai juos sujungė. Reikia atskirti viena nuo kito.
Vis tiek gyvenimas veda prie to, kad parodytų mums, jog šie du esminiai reiškiniai mūsų gyvenime nesusiję vienas su kitu: viena vertus, meilė, potraukis, pagarba, įpratimas, kita vertus, lytinių poreikių tenkinimas.
Tai, kas būdinga pagyvenusiems, visą gyvenimą kartu praleidusiems žmonėms (įpratimas, supratimas, priklausomybė nuo vienas kito), turėtų būti aktualu ir jauname amžiuje, kai mes – labiau draugai, gerai suprantame priklausą vienas nuo kito, jaučiamės ištikimi šeimai ir vaikams. Būtent tam turi būti skiriamas dėmesys auklėjant.
Manau, kad čia dar daug teks padirbėti psichologams ir šeimos specialistams, tačiau turime pertvarkyti savo santykius. Ir tada visa visuomenė, šeimos, bet koks žmonių tarpusavio ryšys atrodys kitaip.
Iš 2016 m. liepos 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“