Šiandien žmonija pasiekė būseną, kai klausimas apie gyvenimo prasmę prasiveržia kaip visuotinis. Žmogus nori žinoti, dėl ko jam verta gyventi.
Kažkada jo norai neperžengdavo žemiškojo egzistavimo rėmų: svarbiausia, kad būtų maistas, seksas, šeima, turtai, žinios, šlovė, valdžia.
Šie norai, kuriuos turi mūsų pasaulyje žmogus, vystėsi per visą žmonijos raidos istoriją, ir dėl jų tobulinome savo gyvenimą, bendravimą, ryšius.
Iki XX a. vidurio visa tai buvo normalu, o paskui egoizmas tapo kitoks: jis pareikalavo atsakyti, kur gyvenimo prasmė. Būtent jis užduoda mums klausimą „Dėl ko visa tai?“ Kitaip tariant, maistas, seksas, šeima, žinios, šlovė – visa tai gerai, bet dėl ko, jei viskas baigiasi? Nėra prasmės. Sakykime, prailginsi savo gyvenimą dar 100 metų. Ir kas toliau? Klausimas vis tiek lieka.
Per tūkstančius metų mūsų egoizmas vystėsi, nagrinėdamas paprastus gyvenimiškus klausimus, o dabar pateikė klausimą iš esmės: „Dėl ko?!“
Todėl turime mokslo, meno, auklėjimo, šeimos krizę. Visą pasaulį apėmė depresija ir narkotikai, kadangi žmonės trokšta žinoti, kodėl jiems gyventi. Jie nenori gimdyti vaikų, nenori šeimos ir viso kito, kadangi nemato prasmės. Jie taip jaučiasi. O anksčiau apskritai nejautė, kaip gyvūnai, kurie neturi egzistencinių problemų.
Bet dabar mūsų didžiausia problema – kaip ir kur rasti gyvenimo prasmę.
Iš esmės, mūsų pasaulyje negalime jos surasti. Negalėsime rasti nei Marse, nei tolimose žvaigždėse, nes visa tai – bedvasiai, negyvi kūnai, negyvoji gamta. Tam reikia pakilti aukščiau mūsų gyvenimo.
Gamta mus verčia išeiti iš mūsų pasaulio negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus prigimties vystymosi ir pakilti į kitą lygmenį, į kitą išmatavimą.
O kaip pakilti aukščiau savęs? Tam reikia įgyti kitą prigimtį. Tai sudėtinga, bet įmanoma. Mūsų pasaulyje yra metodika, kuri leidžia tai pasiekti. Ji aiškina, kaip rasti gyvenimo prasmę, ir šį klausimą ji iškelia jau pačioje pradžioje, kreipdamasi į žmoniją.
Šiai metodikai – 5777 metai. Nepaisant senumo, ji labai aktuali, nes ima pasireikšti tik mūsų kartoje ir kviečia žmoniją ją atskleisti, įvaldyti ir taip pakilti į kitą vystymosi lygmenį, kitą išmatavimą, kitą pasaulį per savo gyvenimo laikotarpį.
Ji nuo pat pradžių kėlė šį klausimą, bet laukė, kol žmonija išsivystys, ir nurodė XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, kaip į laikmetį, kai žmonėms ją ims atskleisti ir pradės suvokti bei įvaldyti Aukštesnįjį pasaulį.
Kiekvienas kitas lygmuo vystosi iš ankstesniojo. Iš negyvosios materijos vystėsi augalinė gamta, paskui gyvūninė, paskui – žmonių visuomenė. O dabar turime pakilti į kitą lygmenį – aukščiau žmonių visuomenės, suformuoti naują žmogų.
Ši metodika labai reali, prieinama ir reikalinga kiekvienam iš mūsų. Siūlome visiems su ja susipažinti. Ji nereikalauja ypatingų pokyčių, aukų, pastangų ir fizinių veiksmų, tiesiog pradėkime ją studijuoti.
Ji neliepia kažkuo tikėti, kažką paaukoti, o pasakoja apie šio pasaulio sistemą, kurioje esame. Ir taps aišku, ką reikia daryti su savimi, kad suvoktume tikrąjį pasaulį, kitą egzistavimo lygmenį.
Dabar jo nejaučiame, kaip nejaučia akmuo augalinio pasaulio, o augalinis pasaulis nejaučia gyvūninio, nes ji ne jo lygio. Taip ir mes dabar jaučiame kažką – kitą mūsų vystymosi lygmenį, bet labai silpnai, neaišku, kur ir kaip.
Mums kyla tik klausimas. Imkime ir nukreipkime jį į teisingą atsakymą, ir tada gausime didžiulį malonumą, pripildymą! Mes įgausime tikro gyvenimo pojūtį!
Studijuodami šią metodiką, pradedame suprasti šią sistemą, kurioje esame – jos matricą. Ir šios žinios veda pirmyn. Ji nė vieno nepavergia, prie nieko nepririša ir nieko neįpareigoja. Tai tiesiog išsigelbėjimas šiuolaikinei kartai. Prieš mus atsiveria tikslas, kuris iki šiol buvo paslėptas.
Sėkmės jį atskleidžiant!
Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. TV programos „Klausimai apie gyvenimo prasmę“
Daugiau šia tema skaitykite: