Klausimas. Kiek suprantu, yra noras ir yra malonumas, ir malonumas gesina norą. Kabala – tai metodika, kuri siūlo įdėti tam tikrą rezistorių (pasipriešinimą) tarp malonumo ir noro, kad vienas kito negesintų. Kas yra tas rezistorius?
Atsakymas. Ketinimas veikti dėl davimo kitam, o ne dėl savęs, kai aš mėgaujuosi tuo, kad suteikiu malonumą kitiems. O kiti – tai begalinis, milžiniškas noras, esantis ne manyje. Ir tada, jei praleidžiu per save malonumą, kuriuo juos pripildau, tai šis malonumas prateka per mane, pripildo mane, bet nedingsta, kadangi jis turi pereiti jiems.
Galima pasakyti, kad tarp manęs ir malonumo yra kitas žmogus. Aš, kaip aukštesnysis (parcufas), imu malonumą ir pervedu jam. Jei mes visi kartu esame viename tinkle ir gauname vieni iš kitų dėl to, kad perduotume toliau, tai vienu metu viską gauname ir viską atiduodame, ir šitaip esame begalinio, amžino absoliutaus malonumo cirkuliacijoje.
Tai ir yra amžino malonumo receptas – mėgautis dėl kažko. Jis absoliučiai logiškas, jį galima suprasti protu. Tik jį reikia įgyvendinti.
Klausimas. Ar yra panašių pavyzdžių mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Neįmanoma pamatyti pavyzdžių, nes tam reikia matyti davimo ir gavimo savybes. O tas savybes galima pamatyti tik savyje.
Tai nėra paslėpta. Tačiau didžioji mūsų pasaulio žmonių dalis vystymosi procese nepasiekė tokios būsenos, kad juose kiltų šis poreikis, kitaip tariant, kad jie iš tikrųjų trokštų įgyti amžiną, tobulą malonumą per davimą ir būtų tam pasiruošę. Norinčių šito išmokti yra labai mažai. Todėl, kad tam reikia mokytis duoti, tada atsiras galimybė gauti amžiną malonumą.
Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite: