
Klausimas. Kodėl dvasinis suvokimas nėra vaizduotės vaisius, kaip visa šio pasaulio iliuzija? Kaip atskirti suvokimo rūšis?
Atsakymas. Dvasinis suvokimas nėra įsivaizdavimas ar dar kas nors, nes jis kyla iš žmogaus pastangų pakilti virš savęs.
Tai vyksta, kai aš veikiu prieš savo prigimtį, ir tame ketinime, pastangoje pakylu virš savęs, gaunu davimo, meilės savybę ir joje jaučiu naują pasaulį. Jame egzistuoja savybės, priešingos toms, kurios yra šiame pasaulyje, ir aš pradedu jausti save ne kaip gaunantį, o kaip duodantį.
Klausimas. Kodėl kabalistai neparašė tokių knygų, kur paprastai ir gražiai aprašomas dvasinis pasaulis?
Atsakymas. Vis tiek nieko nesuprastume. Ir kaip jie galėtų aprašyti dvasinį pasaulį, kokiais žodžiais? Mūsų pasaulio žodžiais? – Tada įsivaizduotume mūsų pasaulį.
Viskas, ką galima pasakyti apie Aukštesnįjį pasaulį, aprašyta Toroje, Talmude, visose šventose knygose, pasitelkus alegorijas, nes tiesioginiu tekstu tai galima rasti tik „Mokyme apie dešimt sfirot“. Jame apibūdinama gryna mechanika: ekranų pakilimas–nusileidimas, norų mažinimas, šviesos atėjimas–išėjimas ir t. t. O kokie už to slypi jausmai, neįmanoma pasakyti, nes dar negalime jų adekvačiai suvokti.
Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite:
Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė
