Klausimas. Apie ką galima ir apie ką negalima kalbėti per seminarą? Žinau, kad kabaloje nekalbame apie asmeninius suvokimus, apie tai, kaip jaučiame Kūrėją.
Atsakymas. Galime kalbėti apie Kūrėjo didybę, tačiau be savo jausmų. Kitaip tariant, niekada nekalbame apie asmeninius jausmus, mintis, kad nepakenktume draugams. Nenoriu įpiršti jiems savo nuomonės, jausmų, supratimo. Tačiau įkvėpti – galiu.
Klausimas. Ar galima kalbėti straipsnių kalba, jei juos aptarinėjame? Ar geriau kalbėti nuo savęs?
Atsakymas. Nereikia savo požiūrio taško išreikšti straipsnio kalba. Galime perskaityti ištraukas iš ten, o pats turiu trumpai ir aiškiai perteikti savo mintis, laikydamasis bendros krypties į tai, kad taip įkvepiu draugus ir noriu, kad jie pakiltų ir pajaustų ryšį, meilę tarp mūsų.
Neverta kalbėti citatomis. Tačiau pradedančioji grupė gali jas naudoti, nes jie dar neturi savo jausmų, suformuotų minčių.
Klausimas. Ir citatomis negalima kalbėti, ir iš širdies negalima. Tai kaip galima?
Atsakymas. Savais žodžiais, tačiau ne citatomis. Taip tu „sukramtai“ juos savyje ir jie tampa tavo.
Klausimas. Ar galima pateikti pavyzdžių iš gyvenimo?
Atsakymas. Galima, tačiau pageidautina ne iš savo. Neturi įpiršti žmonėms savo asmeninių pavyzdžių. Geriausia tai atlikti ne kokio nors objekto atžvilgiu.
Klausimas. Jei griežtai laikysimės šių sąlygų, tai pokalbis bus sausas: nei pasijuokti, nei papokštauti…
Atsakymas. Žinoma, į rimtus pareiškimus nereikia reaguoti pašaipiai, juk taip juos užgesini, sumažini jų svarbą. Tačiau juokauti galima. Dar daugiau, kabalistai visais laikais itin mėgo juokus, dainas, tai visad buvo sveikintina.
Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.
Daugiau šia tema skaitykite: