Visos gamtos dalys, išskyrus žmogų, geba tarpusavyje susikurti ypatingą ryšį, kurį gauna susijungus į vieną kūną, vieną norą, ir per jį veikti gamtą su didžiule jėga. Šis poveikis žymiai didesnis, negu uraganas, tornadas, atominis sprogimas, vulkano išsiveržimas ar cunamis.
Teigiama susijungimo jėga, kurią tarpusavyje galime sugeneruoti ir paveikti gamtą, pajėgi nuraminti visus gamtos kataklizmus, taip dažnai pasikartojančius paskutiniu metu ir griaunančius mūsų gyvenimo pamatus.
Viskas priklauso nuo to, ar suprasime pagaliau, kad esame viena iš gamtos formų, vienas iš jos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo. Mes priklausome gamtai ir esame įtraukti į jos mechanizmą, o nesame virš jos. Būtent mes dėl savo neteisingo įsijungimo į gamtą naikiname ją blogais tarpusavio santykiais ir nenoru susivienyti.
Jeigu susijungsime ir skaitysimės vienas su kitu, tuomet galėsime tarpusavyje sukurti pozityvią, gerą jėgą, kuri išvaikys visus gamtos smūgius, besiartinančius mūsų link. Taip įvesime tvarką pasaulyje, juk viskas priklauso nuo aukštesniojo lygmens, iki kurio žmonija pajėgi pakilti, t. y. nuo minčių, suvokimo, noro lygmens.
Dėl to primygtinai rekomenduoju: susijunkime, susėskime kartu, pakalbėkime ir pagalvokime, kaip galime susijungdami paveikti visą tikrovę. Tai mūsų jėgoms, tad padarykime tokį bandymą ir pasitikrinkime kaip laboratorijoje. Manau, kad galėtume iš to daug išmokti: paveikti gamtą ir pamatyti jos reakciją.
Žinodami, kad rimtos bėdos nenumaldomai artinasi, pabandykime tapti jautresni gamtai ir elgtis su ja kaip su partnere. Gamta taip griežtai su mumis elgiasi, tarsi joje egzistuotų blogoji jėga, o iš tiesų gamta taip nori pažadinti mus, kad pradėtume su į ją reaguoti tinkamai.
Susisiekime vienas su kitu, sujunkime mūsų širdis ir paveiksime gamtą gerumo jėga: pamatysime, kaip nusiramins visi uraganai, tornadai, išsisklaidys gamtos mums ruošiami nauji smūgiai.
Mes visi priklausome vienam mechanizmui. Visa žmonija, iš esmės, yra susijusi su vienu gamtos vystymosi lygmeniu – žmogiškuoju. Mes jau supratome, kad esame integraliai susiję vienas su kitu, visiškai priklausomi. Tad susijukime tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kas kur yra: Majamyje, Šiaurės Karolinoje, Kuboje ar Dominykos Respublikoje.
Reikia suprasti, kad mes – viena žmonija, ir turime susivienyti bei su gailesčiu pripažinti, kad patys prisišaukėme tragiškas gamtos reakcijas. Tai turime daryti visi kartu, nesvarbu, kad gyvename toli nuo vietų, kurias užgriuvo stichinės nelaimės: Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, kurios kol kas nepatyrė gamtos katastrofų.
Baisi grėsmė kyla visam mūsų Žemės rutuliui, tai duokime mūsų Žemei teigiamą jėgą – meilės jėgą, susijungimo, davimo vienas kitam jėgą. Tai būtina visai žmonijai, kur begyventų kiekvienas iš mūsų.
Tokiu būdu galime sušvelninti gamtos mums paruoštą negailestingą nuosprendį ir pradėti pagaliau gyventi puikų gyvenimą. Mūsų maža planeta pavirs rojaus sodu – vienais bendrais namais. Pasirūpinkime gėrio kupinais namais visiems.
Kuomet matau gamtos kataklizmus, vykstančius pasaulyje, tai meldžiuosi, kad žmonės suprastų, kad sudaro bendrą mechanizmą. Jeigu šis mechanizmas sujungtas geruoju, tai gėrio jėga galės numaldyti visus gamtos smūgius ir atneš mūsų pasauliui, Žemei, žmonijos visuomenei daug ramybės, tikrumo, leis harmoningai vystytis ir suteiks kiekvienam pasitenkinimą.
Mes galime susikurti pasakišką gyvenimą – viskas priklauso tik nuo mūsų! Susijukime ir pamatysime, kaip gamta nepaprastai tiksliai reaguoja į gerus mūsų tarpusavio santykius.
Sėkmės!
Daugiau šia tema skaitykite:
Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.