Visos kliūtys ateina ne iš žmonių, kurie tiesiog laikosi aukštesniojo valdymo nurodymų, o iš Kūrėjo, tam, kad už jų išvystume aukštesniąją jėgą. Kūrėjas didžiulis pavyduolis, ir siunčia mums grėsmes tam, kad kreiptumės į Jį. Taip Jis mus augina it tėvas, saugantis ir ugdantis vaikus.
Jei keliame Kūrėjo didybę, tai per kliūtį artėjame prie Jo, ir tuomet suprantame, kad problema yra siunčiama Kūrėjo, be kurio daugiau nieko nėra. Bet kol kas tai egoistinis veiksmas, juk renkamės Kūrėją, kaip stipresnį, kad mums būtų geriau. Čia dar nėra jokio davimo, tačiau žmogus bent jau nukreipia save Kūrėjo link.
Kitas etapas, kitas žingsnis – į savo veiksmus įtraukti šiek tiek davimo. Kol kas tik pakeičiau kryptį iš materialaus priešo į tikrąją priežastį – į Kūrėją, traukiantį mano dėmesį. Bet kaipgi žengti pirmąjį žingsnį šia kryptimi?
Tam reikia įsijungti į grupę, juk pirmasis žingsnis – tai jau davimo veiksmas. Todėl norint jį atlikti reikia būti grupėje ir pasiekti Kūrėjo didybės tarp draugų.
Šie etapai – tikrojo dvasinio darbo pradžia. Grėsmės kils tol, kol išsigąsime iki mirties ir suprasime, jog neturime jokios kitos išeities – tik atskleisti Kūrėją.
Iš 2018 m. gegužės 13 d. rytinės pamokos tema „Kūrėjo didybė“
Daugiau šia tema skaitykite: