Klausimas. Ką reiškia anuliuoti save grupės atžvilgiu?
Atsakymas. Visas savo savybes nukreipti, kad tarnautum grupei, kad jos vienybėje maksimaliai būtų realizuotas Kūrėjo (davimo, meilės, ryšio, abipusiškumo) pavidalas.
Pirmasis veiksmas – kai draugai anuliuodami save vieni kitų atžvilgiu randa rato centrą. Ir tuomet anuliuodamiesi ima atskleisti Kūrėją, Jo pirminę savybę.
Klausimas. Kas motyvuoja žmogų, kuris tinkamai anuliuoja save?
Atsakymas. Tiesa, kad tik tai ir egzistuoja, o visa kita mums duota tikslingai kaip antimaterija, kad virš jos atskleistume davimo ir meilės savybę.
Klausimas. Kaip žinau, kad iš tikrųjų noriu tinkamai anuliuoti save dešimtuko atžvilgiu? Apie ką galvoju: apie Kūrėją, save, draugus, materiją? Koks turėtų būti vektorius?
Atsakymas. Tai nuolatinis darbas, kai žmogus įsivaizduoja, kaip jis džiaugiasi tuo, kad vietoj savęs ima jausti visą pasaulėdarą kaip vieną, visą grupę kaip vieną. Tai pojūtis, kad atitrūksti nuo egoizmo, kai visi susijungia kaip lygūs ir yra noras atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia su sąlyga, kad visas dešimtukas rūpinasi ne savimi, o kitais – tai kitos pakopos būsena. Bet kai visi iš tikrųjų anuliuoja save – tai jau dešimtuko centras, jų bendras įsijungimas į jį vadinamas sėklos lašo prilipimas gimdos įsčiose. Jie jaučia, kad yra aukštesniajame parcufe, kad turi kontaktą su juo.
Klausimas. Tarkime, galiu anuliuoti save, tačiau juk neatsakau už kitų draugų tokią būseną?
Atsakymas. Tau tik atrodo, kad yra kiti draugai, kaip kad tau atrodo, kad egzistuojame. Mes egzistuojame tavyje! Todėl turi įsivaizduoti, kad visi mūsų pavidalai tavo vaizduotėje tarsi anuliavo save ir egzistuoja centre tarp mūsų. Tai ir yra tikroji realybė.
#235105
2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“
Daugiau šia tema skaitykite:
Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio