„Tačiau kaip žmogus gali laikyti draugą didesniu nei jis pats, kai mato, kad turi daugiau privalumų nei šis: yra talentingesnis ir iš prigimties jo savybės geresnės.“ (Rabašas, „Apie draugų svarbą“)
Tai teisinga. Egoizmas visuomet taip mus nuteikia. Tačiau veikiant Šviesai viskas keičiasi.
Mes tesame egoistinės būtybės. Manyje be šimtaprocentinio egoizmo nėra nieko kito. Kiek mane veikia Šviesa, tiek ji susilpnina mano egoizmą, ir aš pajuntu, kad kiti aukščiau manęs.
Imu suprasti: tai, kad anksčiau mačiau taip, o dabar kitaip, priklauso tik nuo to, kaip intensyviai Šviesa veikia mane. Ir jokios tiesos nėra.
Todėl trokšdamas būti arčiau Kūrėjo, prilygti Jam, noriu, kad Šviesa kuo labiau mane veiktų. Tuo pat metu suprantu, kad tuomet atrodysiu pats žemiausias, atsilikęs, nesuprantantis ir nežinantis. Bet dėl to nesijaudinu, priešingai, – džiaugiuosi, mat atskleidžiu tiesą, jog be egoizmo manyje nieko nėra.
Tad pirmasis Šviesos poveikis – pojūtis, kad manyje viskas iš egoizmo. Antrasis – kad vietoj egoizmo manyje ima formuotis Šviesos savybė.
#237363

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Noriu pamatyti duodantį save

Rato centre tarp mūsų

Teisingas dešimtukas