Klausimas. Vienintelis užsiimančio dvasiniu darbu žmogaus išsigelbėjimas – draugų svarba?
Atsakymas. Yra du požiūriai. Pirmiausia, gelbėjuosi, kad išgelbėčiau juos. Juk dėl jų galiu ištraukti save iš egoizmo srauto, kad atiduočiau save jiems. Visų antra, pats išsigelbėti negaliu, tik jie mane gali išgelbėti.
Abiem atvejais draugų svarba – grynai egoistiška. Tai ir yra abipusis laidavimas
Tada malda būtinai už visus.
Klausimas. Išeitų, kad prašau iš draugų išsigelbėjimo, kad paskui išgelbėčiau juos? Kitaip tariant, man nereikia mano gyvenimo…
Atsakymas. Dėl savęs to nesiimtum. Tai vadinama „aukščiau gyvenimo, aukščiau mirties“ ir yra už ekrano. Kai apribodami save suartėjame, ten jau nėra grynai savo išskaičiavimo: ir psichologinio, ir dvasinio.
Klausimas. Išeitų, kad be draugų pagalbos pats negaliu būti su teisingu ketinimu ir melstis už juos? Iš jų gaunu jėgų, kad perduočiau jiems dar didesnes jėgas?
Atsakymas. Taip. Visas darbas – tik su draugų grupe. Supranti, kad tu – tai jie. Tai ir yra tavo dvasinis „aš“, tavo tikroji realizacija.
#238010

Iš 2018 m. birželio 6 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo naudingas egoizmas?

Laidavimo jėga

Grupė=10 + žmonija