Kai ateina įvairiausios mintys, problemos, kliūtys, reikia iškart išsiaiškinti, kiek jos mums padeda apibrėžti, kad „be Kūrėjo nėra nieko“.
Nesvarbi pati kliūtis ir situacija, svarbu, kiek ji atitraukia mane nuo principo „Nėra nieko kito, tik Jis“, o teisingai dirbant su ja, galiu grįžti prie jo ir apibrėžti, kad yra tik viena jėga.
Kitaip tariant, į visą savo gyvenimą reikia žiūrėti per šį vieną parametrą: kaip tai susieja mus su Kūrėjo vienatiškumu, arba kaip įveikti kliūtį ir per ją nukreipti save į „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir tuomet visą gyvenimą suvoksime kaip pakvietimą atskleisti vienintelę Kūrėjo jėgą visomis formomis.
Nekreipsime dėmesio į įspūdžius prote ir jausmuose, į gaunamas problemas, pakilsime virš jų tikėjimu aukščiau žinojimo ir viską susiesime tik su Kūrėju, siunčiančiu mums visa tai su vienu tikslu: padėti mums prisijungti prie Jo virš kiekvienos kliūties.
Tuomet kliūtys iš problemos virs pagalba, pagalbininku, nukreipiančiu mus į Kūrėją. Ir toks taps visas mūsų gyvenimas. Taip mes pateisiname Kūrėją, pateisiname kūriniją ir pakeliame save į teisuolio pakopą.
#240238
Iš 2019 m. sausio 28 d. rytinės pamokos rengiantis kongresui dykumoje
Daugiau šia tema skaitykite: