Klausimas. Kuomet žmogus mokosi muzikos, pradžioje jis išmoksta natų gramatikos ir tik po ilgų pratybų su instrumentu įgyja savybę peržvelgdamas natas pajausti melodiją. Tačiau mokantis kabalos, man atrodo, viskas vyksta šiek tiek kitaip. Kuomet mokomės „Įvadą į kabalą“ (Ptichą), užsiimame ketinimu, ir tai kabaloje yra ,,natų gramatika“, kuri turi likti prote (smegenyse), bet kažkodėl nuteka nuo mūsų. Šitiek metų mokomės ir iki šiol negalime prisiminti dinamikos, vykstančios su dvasiniais objektais! Ar būtina kokia nors bazinė Ptichos žinių sistema (jos dinamika, sąveika tarp dvasinių objektų, jų perėjimas iš vienos būsenos į kitą), prieš pervedant tai į jausmus?
Atsakymas. Ne. Tam nėra jokios būtinybės. Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia sumažinimas (cimcum), po to išstūmimas šviesos iš savęs, gėdos pajautimas ir sprendimas priimti šviesą tik dėl Kūrėjo. Tai pati pradžia „natų gramatikos“, be kurios negalima išmokyti groti, t. y. gauti Šviesos, išstumti Ją, priimti Ją naujuose apvalkaluose ir taip toliau. Kas gi gali būti elementariau?
Mes stovime prie dvasinio pasaulio slenksčio ir turime tai pradėti jausti, turime pradėti žaisti. Teoriškai mes praėjome tai daug kartų, tiktai netapatinome mūsų jausmų su žodžiais, nesuteikėme žodžiams jausmų, ir dėl to neįėjome į Aukštesnįjį pasaulį, nelietėme savo sielos. O dabar mums būtina tai daryti, reikia bandyti kokiais nors būdais sukelti tai savyje.
Tuomet pradėsite jausti, kiek jūs esate įsitraukę arba ne, jaudinsitės dėl to, dirbsite veiksmingiau. Galbūt dalis iš jūsų pasitrauks, nes nepajaus būtinybės. Galbūt kažkas nepriims šito jausmiškai, o grynai mechaniškai mokysis dar keletą metų ir tiktai vėliau prisijungs prie grupės jausminio vystymosi.
Dėl to nereikia nieko nei varyti lauk, nei versti, nei raginti. Tačiau aš judėsiu į priekį. Aš orientuojuosi į labiausiai pasistūmėjusią dvasiniame kelyje pasaulinės grupės dalį. Man rodos, kad kiekvienoje pasaulio grupėje yra žmonių, pasiruošusių galvoti jausmais, o ne vien žodžiais, veiksmais, mūsų pasaulio objektais. Būtent aukštesniaisiais dvasiniais jausmais.
Klausimas. Kuomet patiriame tuštumos būsenas arba jaučiame, kad leidžiamės, kaip išsaugoti pusiausvyrą tarp pakilimo ir kritimo, tarp ištuštėjimo ir užsipildymo?
Atsakymas. Tiktai grupės viduje. Dėl to, kad tokioje būsenoje, kuomet esate grupės viduje, viskas kompensuojasi. Jūs galite praeiti bet kokias būsenas, tačiau jos niekada jums nekenks, jūsų neišmes ir neužlaikys. Vienos natos prisidės prie kitų, ir visada bus harmonija.
#245759

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Sielos vystymosi taškas

Žmogus – minčių ir jausmų sistema