Klausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“