Klausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725
Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“
Daugiau šia tema skaitykite: