Knygos „Šamati“ straipsnyje „Žemės pirmenybė – visur“ Baal Sulamas rašo: „Norėdamas pradėti nekęsti atsiskyrimo, atitolimo, žmogus pirmiausia turi sužinoti, ką reiškia atskirtis, ir nuo ko jis nutolęs. Tik tuomet galima sakyti, kad jis nori ištaisyti tą atskirtį.“
Ne tik ištaisyti. Jis nori išsilaikyti, kad neimtų tolti, tačiau tik jeigu supranta, kas yra atskirtis. O jeigu to nesupranta, jei nebuvo atsiskyręs, tuomet jis nebijo jo ir artėja prie jo, kaip nematantis.
Klausimas. Vadinasi jis turi turėti patirties apie ankstesniąją atskirtį?
Atsakymas. Taip, būtinai. Tik po to, kai krentame, krentame, krentame, galime saugoti savyje būseną „nekristi“. O nuo ko prasideda visa kūrinija? Nuo sudužimo!
Komentaras. Bet mes juk nepamename savo kritimo.
Atsakymas. Nepamename, bet galime prisiminti, jei panorėsime. Ir tuomet nekrisime, „nedušime“, vėl iš naujo neatsitrenksime kakta į tą patį kampą.
Kitaip tariant, mumyse lieka visų kritimo pakopų dvasinis įrašas, ir mes jomis kilsime, prisimindami kiekvieną pakopą.
#258014

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Virpulys, kurio nejaučiame

Šiek tiek nukristi, kad pakiltum iki begalybės

Gyvenimo išmintis – mėgautis kiekviena akimirka