Dvasinis darbas priklauso nuo to, kaip mes sukuriame grupę, kaip save joje valdome, kaip keičiame visus įmanomus ryšių ir derinių variantus grupėje. Šia prasme mes kaip laboratorijoje pradedame jausti Kūrėjo įtaką mums: daugiau–mažiau, arčiau–toliau ir pan.
Visos mūsų grupės pasaulyje gali jau organizuoti tokias sąlygas, kuriose jie pradės tyrinėti Kūrėją. Ir artėjant, plečiantis, tolstant vieniems nuo kitų, žmonės pradės Jį jausti.
Kūrėjas yra tiesiog bendra jėga, o mes esame tie, kurie gali ją pajausti ir pakeisti savyje. „Savyje“ reiškia grupėje, mūsų ryšyje, kuriame atskleidžiamas Kūrėjas.
Todėl mes visada patariame kurti grupes ir vienytis jose pagal mūsų kabalos mokytojo Rabašo rekomendacijas. Jei taip dirbsime, tada artėdami ir toldami vienas nuo kito, nors ir dirbtinai, pradėsime jausti Kūrėjo atsiskleidimą mumyse. Tada įgysime patirties, kaip galime su Juo dirbti.
Tai labai įdomus veiksmas, kuris vadinamas „dvasiniu darbu“. Jis vykdomas tol, kol mus užpildo Kūrėjas. O mes, užsipildydami Juo, pasijausime esantys aukštesniuose pasaulėdaros lygmenyse, aukščiau mūsų pasaulio.
Šiandien mes irgi esame užpildyti Kūrėju, tačiau pačiame žemiausiame, gyvūniniame lygmenyje, o šis lygmuo nesuteikia mums amžinybės, tobulumo jausmo. Kadangi visi esame Kūrėjo sukurti vienodai, kaip žmonės, kurie yra panašūs vienas į kitą ir kažkaip sujungti vienas su kitu būtent Kūrėjo, mes nejaučiame tos vienybės ir Kūrėjo.
Tačiau, kai pradėsime vienytis tarpusavyje, tada iš karto Jį pajausime. Todėl kiti lygmenys, kurie priklauso nuo mūsų didesnio susivienijimo, pasireikš mumyse kaip pažinimas.
#258781

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su savo egoizmu

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Idealus ateities visuomenės principas