Gyvename labai ypatingu laiku, kuris įeis į istoriją kaip „koronaviruso epidemija“. Paskelbta pasaulinė nepaprastoji padėtis, kuri tapo visuotinė. Ir viskas dėl vieno mažyčio viruso, kurio net neįmanoma pamatyti, tačiau jis sugebėjo padaryti didžiulę revoliuciją ir paralyžiavo visą mūsų gyvenimą.
Be pačios ligos keliamo pavojaus, ji naikina ir visas sistemas, kuriomis grindžiama žmonių visuomenė. Virusas kelia grėsmę visiems – nuo paprasto darbininko iki premjero.
Mums atrodė, kad mūsų pastatytos struktūros yra galingos ir nepajudinamos, tačiau paaiškėjo, kad mikroskopinis virusas sugeba jas gan greitai pakirsti. Valstybės uždaro sienas ir prašo piliečių izoliuotis. Visas pasaulis užsirakina ir slepiasi namuose.
Tai kas gi vyksta? Ateina mažas virusiukas ir nutraukia visus pelningus ryšius, kuriuos sukūrėme, kad užsidirbtume kitų sąskaita, tarpusavyje konkuruotume ir eksploatuotume vieni kitus. Ir, žinoma, tai nebuvo gera būsena, nes gamta visada stengiasi atkurti pusiausvyrą, kiek ji sugeba pasipriešinti mūsų egoistinei prigimčiai, norui visus išnaudoti.
Mes patys pagimdėme šį koronavirusą, pakeldami savo santykius į precedento neturintį egoistinį lygį. Dėl to atsirado virusas, biologinė dalelė, galinti nutraukti visus mūsų užmegztus egoistinius santykius.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur kiekvienas nori išnaudoti artimą ar net jį sunaikinti, nėra galo ginčams ir barniams. Egoizmas peržengė visas leistinas ribas, ir dėl to atsirado virusas. Integralus gamtos mechanizmas negalėjo pakęsti tokio lygio žmogiškų santykių ir reagavo koronavirusu.
Gero ryšio tarp žmonių nebuvimas sukelia blogus žemesnio lygio biologinius reiškinius. Žmonių santykiai yra aukščiausias gamtos lygmuo, veikiantis visus fizinius ir biologinius ryšius.
Epidemijos nėra naujiena mūsų pasauliui. Anksčiau buvo žiaurių epidemijų, nuniokojusių ištisus miestus. Kuo ypatinga ši koronaviruso epidemija? Jos mirtingumas nėra toks didelis, nes neišvengiamai kiekvienais metais tam tikras skaičius žmonių miršta nuo sezoninio gripo.
Tačiau problema ta, kad nors ir padarėme didelę pažangą, nesugebame susitvarkyti savo gyvenimo. Turėdami materialų turtą, neturime gerų žmonių tarpusavio santykių. Todėl negalime sukurti normalios visuomenės ir tinkamai auginti vaikų.
Dėl to kaltas žmogaus egoizmas. Gamta mums parodo, kad gydyti reikia tik mūsų egoizmą, todėl mums atsiskleidžia koronavirusas. Tai yra krizės esmė.
Gyvename globaliame pasaulyje, o epidemija atskleidžia, kad mūsų pasaulinis ryšys gali būti labai pavojingas. Tačiau neturime pasirinkimo: žmogaus vystymasis veda jį į tarpusavio ryšio suvokimą ir visišką priklausomybę vienas nuo kito.
Siekdamos sustabdyti epidemiją, šalys bando užsidaryti ir izoliuoti žmones, nutraukdamos ryšius. Tačiau įsitikinsime, kad to neįmanoma padaryti, nes tokiu būdu pasmerkiame save apgailėtinam gyvenimui, tarsi grįžtume į primityvius laikus.
#261628

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip neutralizuoti virusą?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Universalūs skiepai nuo visų virusų