Klausimas: Prognozuojama, kad 90% didžiausių miestų 2050 metais bus užlieti vandeniu, nukentės nuo jūros vandens lygio pakilimo. Milijonai žmonių neteks pastogės, miestų infrastruktūra bus sunaikinta.
Dabar rengiamas miestas pavadinimu Oceanix City. 75 hektarai ant kelių plaukiojančių platformų.
Miestas turės apsirūpinti maistu iš žemės ūkio, naudojant ant platformų pripiltą žemę, ir tuo, kas bus vandenyne. Iš esmės tokių projektų vis daugėja. Šis projektas skirtas 10 000 žmonių. Kaip manote, ar tai realu?
Atsakymas: Nemanau, kad tai realu. Nemanau, kad būtina, nes juk Žemėje tiek daug laisvos erdvės, kur galima būtų apgyvendinti dar 200 milijardų žmonių.
Žmonijos ateitis, mano manymu, yra daug nuoseklesnė. Žmonės supras, kad jų pusiausvyra su gamta – pirmiausiai vyksta jų smegenyse ir santykiuose su gamta. Ji turi būti teisinga, subalansuota, atitinkanti gamtos dėsnius, o ne žmogaus egoizmo, kuris yra visko priešingybė, dėsnius.
Klausimas: Sakote, kad vanduo mus užlieja, tiksliau, vanduo pakyla tik dėl to, kaip jūs neseniai pasakėte, kad kažkas negerai su mūsų smegenimis. Mums tereikia pasukti kažką smegenyse ir jūra atsitrauks?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Fantastika!
Atsakymas: Kodėl fantastika? Ne. Mes pradėsime kitaip elgtis su gamta. Mūsų mintys, mūsų norai – tai pats aukščiausias lygmuo, veikiantis gamtą.
Klausimas: Ar galima tai pamatuoti?
Atsakymas: Ne, pamatuoti negalima.
Klausimas: Kitaip tariant, to įrodyti neįmanoma?
Atsakymas: Tai bus įrodyta iš vadinamosios priešingos pusės.
Klausimas: Iš priešingos pusės bus galima įrodyti, kai tam tikru momentu, tam išties neišvengiamai pradėjus vykti, žmogus pasuks smegenis ir jūra atslūgs?
Atsakymas: Kitaip tariant, ar yra riba tarp žmogaus kvailumo ir žmogaus užsispyrimo? Manau, kad yra. Kadangi, nors žmogus yra labai didelis, kvailas, užsispyręs egoistas, jis vis dėlto yra jautrus gamtos elementas, ir kai jį muša, jis šaukia: „O!”
Viskas priklauso nuo to, kiek mušti. Kai iš žmogaus viskas atimama, o gyvenimas tampa toks, kad būtų geriau, jei jo išvis nebūtų, tada jis pradeda galvoti. Bet tai yra didžiulė kančia! Didžiulė! Kabalos požiūriu, ji yra iš esmės nepakeliama.
Gamta taisys žmogų žiauriu būdu, būtent savo teisėtu būdu. Kitaip ji negali. Bet mums suteikta galimybė tai padaryti iš anksto ir geru būdu. Mes neišspręsime šios problemos bėgdami iš vieno Žemės rutulio kampo į kitą.
Dėl visko, kas susiję su ekologija ir mūsų sąveika su gamta, reikia tiesiog įsiklausyti į tai, ką sako mokslininkai. Jie pateikia patikrintus duomenis, kuriais negalime nei tikėti, nei netikėti. Tai tiesiog informacija ir turime elgtis atsižvelgdami į ją: ką turėtume daryti, kad taip neatsitiktų.
Ir tada atrasime sprendimą, kad viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo požiūrio į kitus žmones ir į pačią gamtą. Tam reikia taisyti žmogaus prigimtį – iš egoistinės, kai jis nejaučia nieko kito, tik save, į altruistinę.
#251657
Daugiau šia tema skaitykite: