Klausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Atsakymas: Taip. Sukuriame pasaulyje teigiamą komponentą, nes kalbame apie jo vienybę, apie tai, kad žmonės turi būti sujungti gerais ryšiais.
Tai suteikia pasauliui tam tikrą teigiamą kryptį, tam tikrą pataisą, tačiau to nepakanka. Egoistiniam pasauliui mūsų santykinai altruistinis komponentas yra neabejotinai per mažas, kad būtų galima ištaisyti pasaulio judėjimo kryptį.
Jei atvirai, tikiuosi, kad dabar, grįždami į savo ankstesnes būsenas ir valdymo formas, įmonių atkūrimą ir pan., vis tiek susidursime su tuo, kokie esame riboti ir kad turėtume elgtis kitaip.
Klausimas: Po izoliacijos žmogus supras, kad pasaulis yra kitoks, ir priims jį per savo pokyčius?
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tam tikrą vidinę būseną, kurioje įvertinsime abi būsenas: ikikoronavirusinę ir pokoronavirusinę. Mes jas palyginsime ir galvosime, ką padaryti kitaip. Net jeigu žmonės neturi nieko bendra su mumis, bet girdi mūsų kvietimą, jie vis tiek suvoks tikrovę tokiu būdu.
Klausimas: Kur yra šis žmonių virsmo taškas? Ar tai ateis per kančias, kad tam tikru momentu įvyktų revoliucija ir prasidėtų sprogstamasis žmonių, pasirengusių mus palaikyti, augimas?
Atsakymas: Taip, viena vertus, tai įvyks susikaupus kančioms ir nepasitenkinimui. Kita vertus, dėl to, kad pradėsime suprasti, kad turime eiti kitu keliu, matydami geresnę būseną nei buvusią.
Todėl santykinai gali nebūti įvairių smūgių, tik aiški geros ateities vizija. Manau, kad dabar, kai grįžtame į praeitį, vis dėlto norėsime ją ištaisyti.
#266481
Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba
Daugiau šia tema skaitykite: