Klausimas. Kaip aukštesnioji jėga išplečia mūsų pažinimo, jutimo ribas skaitant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Kiek studijuodami knygą kontaktuojame tarpusavyje, atskleisdami save kits kitam, mėgindami iš mūsų skirtingų egoistinių norų suderinti, sukurti bendrą norą ir nukreipti jį į aukštesniąją pakopą, Kūrėją, tiek knyga Zohar tampa mums artimesnė, atsiveria mums.
Tad viskas priklausio nuo to, kaip žmonės tarpusavyje susijungia, ar teisingai supranta savo būseną, kurią turi pasieksti tarpusavyje, kad knyga Zohar juose atsiskleistų.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atverkime duris į Šviesą

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Pagrindinė kabalos knyga

Klausimas. Knygos „Zohar“ skaitymas, nesiekiant suvokti turinio, nėra mokslinis požiūris. Šviesa, grąžinanti į šaltinį – tai naujas gamtinis reiškinys, kuris dar neatskleistas šiuolaikinio mokslo. Kaip dirba Šviesos veikimo mechanizmas?
Atsakymas. Galiu jums tik viena pasakyti: joks šiuolaikinis mokslas negali atskleisti principo, pagal kurį veikia knyga „Zohar“. Iš tikrųjų, tai yra ne mokslinis požiūris, – aš tai tvirtinu, pats būdamas mokslo žmogus.
Esmė ta, kad mūsų pasaulio mokslas veikia penkių materialių jutimo organų viduje. Todėl jis nieko negali padaryti su tuo, kas yra už jų. Mes suvokiame tik tai, kas patenka į mūsų jutimo organus ir be to mums tarsi nieko neegzistuoja. O yra dar didžiulis pasaulis, kurio mes nežinome ir nejaučiame, todėl, kad nesame sukurti taip, kad jį pajaustume.
Knyga „Zohar“ padeda mums plėsti mūsų jutimo organų diapazoną, suteikdama galimybę suvokti papildomą informaciją, kurią mes vadiname „Aukštesniuoju pasauliu“.
Tai ne moksliška, aš su jumis sutinku. Aš taip pat užsiėmiau mokslu, mano pirmoji specialybė – biokibernetika. Todėl aš puikiai suprantu, apie ką jūs kalbate.
Bet kaip knyga „Zohar“, taip ir visa kabala nuo pat pradžių pasakoja apie tai, kad tai mokslas, tik truputį kitoks. Jei įprastai mokslu užsiimame bandydami atskleisti mus supantį pasaulį, tai kabalos mokslas praplečia mūsų vidines suvokimo galimybes, ir tada suvokiame aplinkinį pasaulį giliau ir plačiau.
Kitaip tariant, yra mokslas, kuris fiksuoja žmogaus savybes ir šiose savybėse tai, ką jis suvokia bei tyrinėja. O yra mokslas (kabala), kuris, priešingai, vysto žmogaus savybes ir tyrinėja tai, kas suvokiama šiose išplėstose savybėse.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar“

Knyga Zohar: atverskite, skaitykite, mėginkite

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Klausimas. Kodėl verčiau drauge skaityti „Knygą Zohar“? Tai susiję su įprastinės psichologijos principais?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad aukštesnysis pasaulis grindžiamas davimu ir meile, vienybe ir savybių panašumu.
Jeigu tarp jūsų ir jūsų draugų užsimegs tokie ryšiai, kai papildysite kits kitą, susijungsite tarpusavyje ir t. t. (kabalistai daug rašo apie šias sąlygas) – tuomet „Knyga Zohar“ ims šviesti ir užpildys jus. Kitaip ji neveiks žmogaus.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar“

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Skaitydami Zohar, keičiame likimą

Klausimas iš „Facebook“. Kas yra knygos „Zohar“ autorius – Rabi Šimonas ar dešimt jo draugų? Neįsivaizduoju, kaip galima rašyti kartu.
Atsakymas. Esmė ta, kad Rabi Šimonas nebūtų galėjęs parašyti šios knygos vienas, kadangi iš pradžių turėjo šią medžiagą perleisti per savo mokinius. Pradžioje jie visa tai aptarė, kiekvienas išsakė savo įspūdžius, kuriuos jie jungdami , o ne papildydami rinko į bendrą nuomonę, pakildami virš savęs. Iš viso to išėjo aukščiausias pasiekimas – „Knyga Zohar“. Vienydamiesi tarpusavyje, jie pakilo į kitą lygmenį, kuriame tarsi tapo vienu autoriumi, vienu žmogumi.
Komentaras. Tačiau pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad Rabi Šimonas kalbėjo, o Rabi Aba užrašinėjo.
Atsakymas. Reikėtų suprasti, ką reiškia „užrašinėjo“. Nekalbama apie užrašinėjimą kaip fizinį veiksmą. Jie pasiekė tokią būseną, kai „balta šviesa rašo juodame fone“, t. y. jų pačių viduje.
Visa tai kolektyvinis vieno jungtinio žmogaus darbas, kai visi tampa kaip vienas. Būtent todėl „Knygoje Zohar“ slypi tokia didžiulė jėga. Dar daugiau: todėl ją reikia skaityti ne vienam, o drauge su kitais.
Jei skaitysime „Zohar“ po viena, jokios naudos nebus. Tam turi susirinkti dešimt žmonių (minjan), susijungti į vieningą vienetą ir, tokiu būdu skaitydami tekstą, kiekvienas pradės jausti tai, ką jautė jie.
Klausimas. Ar tu įsiskverbi į „Knygą Zohar“ ar „Knyga Zohar“ įsiskverbia į tave?
Atsakymas. „Knyga Zohar“ – tai mus supanti Šviesa. Dėl to tiek, kiek ją skaitantieji susijungia, jie leidžia Šviesai pereiti į jų vieningą vienetą ir jį formatuoti. Iš to kyla Knygos pajautimas.
Toroje taip ir parašyta, kad tai „baltos raidės juodame fone“, t. y. Šviesa, rašanti ant norų.

Iš 2016 m. sausio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar”

Pagrindinė kabalos knyga

Klausimas. Kaip sudaryta knyga „Zohar“?
Atsakymas. Knygoje „Zohar“ dalių daug, tarp jų ir įvadas. Pati knyga „Zohar“ suskirstyta į dalis kaip Tora. Ji – komentarai Torai.
Tora apibūdina visas įmanomas visų aukštesniųjų, dvasinių pasaulių būsenas.
„Knyga Zohar“ aprašo lygiai tą patį, tik ji artimesnė kabalistų komentarams. Ji tai atskleidžia žmogui.
Tora nėra skirta ta, kad atvertų žmogui dvasinį pasaulį, tai tiesiog dvasinių būsenų įrašai, o knyga „Zohar“ padeda atskleisti dvasinį pasaulį.
Tora – tai knyga, pasakojanti apie visas mūsų pasaulio valdymo gelmes, kitaip tariant apie aukštesnįjį pasaulį su visomis jo detalėmis. O „Zohar“ – tai komentaras, aiškinantis mums, kas pasakyta Toroje, tačiau alegoriškai. Tad ją suprasti gali tik kabalistas.
Tačiau ji vis dėlto artimesnė žmogui, jos padedami pradedami įsisąmoninti, apie ką gi kalbama Toroje.
„Įvadas į Knygą Zohar“ – tai visas tomas apie pagrindines mūsų pasaulį valdančias sistemas. Ten surinkti straipsniai, kurie aprašo tam tikrą valdymo sistemą, tam tikrą mūsų pasaulio valdymo kampą, bloką.
„Knygoje Zohar“ yra atskiri straipsniai tokie kaip „Idra Zuta“, „Idra Raba“, kurie įtraukti į knygos skirsnius, nes dar labiau gilinasi į sistemą.
Kaip ir mūsų pasaulyje. Sakykime, nagrinėju automobilio sandarą, o tiksliau maitinimo sistemą. Šiame skyriuje atskirai nagrinėju karbiuratorių, atskirai tiriu, kaip paruošti variklio degimo mišinį ir t.t. Kitaip tariant, tam tikros sistemos darbas suskirstytas į blokus.
Taip ir „Knygos Zohar“ straipsniuose: Idra Raba, Idra Zuta, Safra de Cnijuta ir kituose.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Raktai nuo knygos Zohar

Zohar – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Ištraukos iš būsimos mano knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Jei norime padėti žmonijai, „Zohar“ turi tapti pačia svarbiausia pasaulio knyga.
„Zohar“ –  tai ne knyga, tai – sistema. Šios knygos skaitymas aktyvina teigiamą dvasinės sistemos poveikį mūsų pasauliui ir lemia jo gerovę.
Visas mūsų pasaulyje atsirandantis gėris kyla iš kūrinių ryšio sistemos, vadinamos „knyga Zohar“.
Kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką instinktyviai veikiame dėl gerovės, todėl ši tvarka, „knyga Zohar“, per kurią ateina teigiama jėga, visuomet turi būti prieš mus.
Jei nors šiek tiek pajudėsime šio tikslo link, pastebėsime, kaip viskas keičiasi į gera – jausmuose, prote, suvokime, veiksmuose. Visa tikrovė pasikeis, pasaulis staiga taps kitoks.
Palaipsniui pradėsime jausti, kad mus veikia viena vienintelė –  Aukščiausia, gera, globojanti jėga; kad aplink yra dar kažkas, kad net oras sutirštėjo…
„Knyga Zohar“ – tai netgi ne gėrio ir gausybės ragas, o ryšio tarp mūsų ir Kūrėjo sistema.
Tikėsimės, kad sugebėsime įsiklausyti į didžiųjų kabalistų patarimus ir su knyga „Zohar“ pasieksime mūsų egzistavimo tikslą.

Klausimas: Kokią įtaką „Zohar“ turės mūsų apsijungimui prieš pasaulinį virtualų kongresą ir kitus panašius susitikimus?
Atsakymas: „Zohar“ viską atliks. Mums tik reikia turėti ketinimą ir norėti matyti save tobulesnės būsenos. O „Zohar“ jau atliks šį darbą – tačiau tik tada, jei norėsime.
Aš negaliu tiesiog taip skaityti šios knygos. Nors net jeigu ją tiesiog skaitysiu, ji veiks mane.
Jeigu žmogus ateina į pamoką ir mato, kad jis neturi jokio noro, jo širdis ir protas kurti – „Zohar“ vis tiek jį veiks, juk jis sėdi tarp visų kitų ir yra susijęs su jais.
Net jeigu dabar negali susisiekti su savo bičiuliais, iš praėjusių dienų liko ryšys su jais, visai kaip sąmonės netekusiu ligoniu rūpinasi kiti žmonės, nes jis irgi žmogus.
Tačiau reikia kaip galima labiau stengtis, kad tave veiktų „Zohar“ …

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ padeda mums augti“

„Knyga, kuri atveria mums akis“

„Slaptoji Zohar jėga“

Skaitydami knygą „Zohar“, visus pavadinimus ir vardus tuoj pat turėtume išversti į du apibrėžimus (savybes, jėgas, kategorijas), iš kurių viskas susideda – tai Šviesa ir noras.
Kiekvienas turi tarti sau: visi šie žodžiai – tai mano skirtingi norai, savybės.
Turiu atpažinti juos savyje kaip pavyzdį, juk Kūrėjas per knygos „Zohar“ autorius parodo man mano sielos sąrangą, mano pasaulį, mano vidinę sandarą – visa, kas egzistuoja, visa, ką Jis sukūrė. Taip Jis atskleidžia man savo amžinąją būseną.
Turime stengtis pamatyti, apie ką kalba „Zohar“, ir nenusiminti, jei norėdami suvokti, turime pasistengti. Tik kai visi kartu stengsimės, kiekvienas įnešdamas savo indėlį, kiekvienam atsiskleis jo pasaulis.
Ir nors mus pamokos metu apimtų painiava, pasijustumėme „buki“ ar neveiksnūs protu ir širdimi, jutimais ir supratimu, – visos šios sąlygos nepriklauso nuo mūsų, – turime dėkoti Kūrėjui, kad gavome galimybę būti su Knyga.
Tiesiog žodžiu „knyga“ kabalistai vadina knygą „Zohar“, pabrėždami, kad, be jos, nėra kitų knygų! Kadangi ši knyga (omenyje turima sąranga, sistema, metodika) kūriniui atskleidžia Kūrėją.
Kiekvienas pasiruošęs skaityti šią Knygą – tai priklauso ne nuo jo, o nuo jo sielos. Ir dabar, būdamas geriausios savo būsenos, jis yra kartu su Knyga ir pradeda klausyti pamokos apie „Zohar“. Vadinasi, jis tai gali!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

„Zohar“ atskleis visi“

„Knyga, kuri atveria mums akis“

Knygoje „Zohar“ kalbama apie mūsų vidines savybes. Juk kabalą vadiname vidine Toros dalimi.
Ir jeigu mums atrodo, kad pasaulis vystosi ir plečiasi, tai yra neteisinga. Būtent egoizmas vilioja mus išsisklaidyti erdvėje.
Tačiau tai priešinga teisingai koncentracijai, priešinga dvasinei šakniai. Juk šaknis – tai plona linija (kav dak), kuri persmelkia visą realybę pačioje jos gelmėje.
Todėl turiu susitelkti savo viduje, savo norų ir savybių viduje, ir atskleisti juose labiau vidinę pakopą.
Iš kabalos mokslo žinome, kad visas mūsų pakilimas aukštyn susideda iš to, kad kaskart pereiname į vis labiau viduje esantį parcufą.
Iš pradžių vyksta gimimas (ibur) – parcufe NEHI (necach, hod, jesod), po to jame susidaro jo vidinis parcufas CHAGAT (chesed, gvura, tiferet) – žindymo stadija (jenika), o po to susikuria dar giliau viduje esantis parcufas CHABAD (chochma, bina, daat) – brendimo stadija (mochin).
Pabaigiau vieną parcufą – vieną iš 125 pakopų, vedančių visiško išsitaisymo link. Kas toliau?
Toliau prasideda kitas parcufas, nauja išsitaisymo pakopa, tarsi kitas aukštas, ji taip pat susidedantis iš trijų stadijų – gimimas, žindymas, brendimas.
Taip mes vis labiau einame į vidų, kol pasiekiame Begalybės pasaulio liniją. Iš jos mes visi maitinamės.
Todėl ieškoti visada reikia giliai savyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Zohar“ – tai siauras tiltas į dvasingumą“

„Zohar“ padeda mums augti“

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

Skaitydamas knygą „Zohar“ kiekvienas privalo stengtis savyje rasti vis gilesnę vidinę būseną. Mes niekados neįsivaizduosime aukštesnės būsenos nei ta, kuri arčiausiai mūsų.
Galiu fantazuoti įsivaizduodamas Begalybės pasaulį. Man tai bus tarsi Begalybės pasaulis, bet iš tikrųjų pastebėsiu, kad tai tik kita mano vidinė būsena, kuri yra kiek aukščiau už dabartinę.
Todėl visas savo jėgas, visas pastangas reikia nukreipti į tai, kad su kiekvienu knygoje „Zohar “ parašytu žodžiu: „miestas“, „bokštas“, „kyla“, „leidžiasi“, „angelai“, „velniai“, „dvasios“, „Efraimo sūnūs“ – nesvarbu kas ir kaip – stengčiausi atpažinti savo vidinius norus ir savybes, kurios taip įvardijamos.
O aukštesnioji pakopa virš jų – tai knyga, autorius, kuris pasakoja man visai kaip suaugę pasakoja kūdikiui – tik tuos dalykus, kurie jam tinka. Daugiau knygoje „Zohar“ nieko neišskaitysime, nesugebėsime įsivaizduoti, išgirsti ir pamatyti.
Joje parašyta daug daugiau nei matome dabar. Bet kol kas neįstengsime to įžvelgti. Mes pamatysime tik šiek tiek, tarsi būtume ant patyrusio auklėtojo rankų, kuris mums duoda vien tai, kas naudinga – ir ne daugiau.
Todėl nereikia bijoti, reikia iš visų jėgų stengtis atrasti savyje vidinius apibrėžimus, apie kuriuos kalbama priešais mus esančiame tekste.
Mes pakilsime iki tų apibrėžimų, atpažinsime juos, pagyvensime su jais kurį laiką, kaip kūdikis, kuris išaugo per dieną, savaitę ar mėnesį ir supranta jau šiek tiek daugiau, atskleidžia gilesnius, vidinius dalykus. Anksčiau jis to nematė, neatpažino, tai nepateko į jo regėjimo lauką.
Taip ir mes – tame pačiame tekste atskleisime naujas vidines savybes, naujus ryšius. Juk visa tai – tik suvokiančio dvasinę realybę žmogaus atžvilgiu. Toks tad visas mūsų darbas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Knyga „Zohar“ – vedlys į dvasinį pasaulį“

„Kelionė į pojūčių pasaulį“