„Mokymas apie dešimt sfirų“, 1 d., „Klausimai ir atsakymai apie terminų esmę“
18 klausimas: Kas yra Chochma?

Ši Šviesa – kūrinio gyvybingumo pagrindas.
Aukščiausioji Šviesa, sukūrusi norą mėgautis, kūrinio atžvilgiu dalijasi į dvi dėl dviejų tipų santykių, kurie atsiranda kūrinyje: 1) santykis su pripildymu ir 2) santykis su Duodančiuoju šį pripildymą.
Todėl, kai kalbama apie Šviesą, kuri sukūrė norą, užpildo jį, rūpinasi juo, tai ji vadinama Chochma Šviesa. O kai kalbame apie taisančią Šviesą, kuri užpildo kūrinį davimo savybe, tai ji vadinama Chasadim Šviesa.
Iš tikrųjų ne kūrinyje Šviesa neturi jokių skirtumų. Aukščiausioji Šviesa visada yra visiškoje ramybėje. O visos savybės ir reiškiniai joje, „apvali“ Šviesa ir „linija“, vidinė Šviesa ir supančioji Šviesa – tai tik kūrinio įspūdžiai, kylantys jam dėl Šviesos poveikio.
Ir kai kalbama apie kūrinio gyvybingumą, ši Šviesa vadinama Chochma Šviesa. O jeigu kalbama apie mūsų davimą Kūrėjui, tai turima omenyje Chasadim Šviesa. Tai dvi svarbiausios Šviesos rūšys, kurios savo viduje dar dalijasi į daugybę tipų.
Taigi, veikianti per kūrinio norą mėgautis Šviesa – vadinama Chochma Šviesa.

Iš 2011 m. birželio 21 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas gyvenimas – tarp dviejų Šviesų

Kaip rasti Šviesą?

Kupina Šviesos tamsa!

Pranašas – tai žmogus, kuris turi ryšį su Kūrėju.
Todėl pranašas turi keletą finkcijų, užduočių, veiksmų. Viena vertus, jis kaip tarpininkas tarp žmonių ir Kūrėjo. Beje, aktyvus tarpininkas, ne šiaip filosofas ar gudročius. Jis kalbasi su Kūrėju arba bent jau girdi Jį.
Pranašai skirstomi į du lygmenis: „girdėjau“ arba „mačiau“. „Girdėjau“ – kai žmogus yra Binos lygmenyje, „mačiau“ – Chochma lygmenyje. O abu lygmenys kartu pakelia jį į Kėtėr lygmenį.
Žmogus turi norų, kuriuos privalo sutapatinti su aukštesniosios jėgos noru. Kitaip tariant, turi būti bendrumas, panašumas, supratimas. Ir iš to kyla pranašo ir Kūrėjo bendravimas.
Bet kuris žmogus gali pasiekti lygmenį, kai supranta, jaučia savo ryšį su vienu ar kitu pranašu. Bet tai nėra paprasta.

#289455

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant pranašo pakopos

Ar kabalistai buvo pranašais?

Kabala nieko nepranašauja

Klausimas: Penktasis įstatymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Kas turima omenyje? Kas yra tėvas ir motina?
Atsakymas: Tėvas ir motina – tai Chasadim ir Chochma jėgos.
Kūrėjas – tai aukštesnioji jėga. Už Jo eina dvi žemesnės: Chochma ir Bina. Chochma – tai tėvo jėga, Bina – motinos jėga. O toliau už jų yra šešios išvestinės, sudarančios Zeir Anpin: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod.
Paskutinioji sfira Malchut – tai užbaigtas kūrinys.
Frazė „gerbk savot tėvą ir motiną“ reiškia, kad reikia suteikti galimybę Chochmai ir Binai kurti, kad visa, kas juose yra, atsiskleistų šešiose Zeir Anpino sfirose, šešiose jėgose.
Klausimas: O ką reiškia „gerbti“?
Atsakymas: „Gerbti“ – laukti, kol jie atsikleis kūrinyje, nes Chochma ir Bina (tėvas ir motina) yra aukščiau kūrinio, aukščiau sukūrimo. Per juo Dievas kuria. Nes tėvas ir motina sukuria šešias Zeir Anpino sfiras, kurios praktiškai formuoja kūrinį.
„Gerbk tėvą ir motiną“ – reiškia suteikti šioms jėgoms galimybę veikti tavyje. Kaip mūsų pasaulyje: nejau embrionas gali ką nors daryti? Netgi mažas vaikas? Už jį viską atlieka tėvai. Ir čia kalbame apie tinkamą žemesniojo santykį su aukštesniuoju. Žmogus mūsų pasaulyje turi leisti aukštesniosioms jėgos veikti, formuoti jį.

#278436

Iš 2019 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netark Dievo vardo be reikalo“

Kas yra Chochma Šviesa?

Kabalistiniai terminai: „chasadim savybė“

Kuo skiriasi vyriškas ir moteriškas vadovavimo stiliai ir kaip juos sujungti?
Jei vadovas, nesvarbu, vyras ar moteris, nežino apie kūrinijos tikslą ir programą bei kaip vadovauti, kad nuvestų į tai, ko iš mūsų reikalauja gamta, tada nieko gero nebus. Visų pirma, reikalingas integralus švietimas, dėl jo moterys užims svarbesnes pozicijas visuomenėje. Toks šių laikų principas.
Iki paskutiniojo laikotarpio pradžios, kol žmonija neįžengė į galutinę išsitaisymo stadiją, jungdamasi ir studijuodama kabalos mokslą, organizuodama dešimtukus, visuomenei vadovavo vyrai. Tačiau kai tik mes pradėjome platinti integralaus ugdymo metodą ir dirbti dešimtukuose, kad atkurtume vieną bendrą Adomo Rišono sielą, moterys turi išeiti į priekį.
Vyrai daugiau užsiims dešimtukų ir vidinių visuomenės struktūrų organizavimu, o moterys imsis išorinio vadovavimo. Taigi nuolat kartoju, kad platinimas yra pagrindinis moters darbas.
Ta pati moteris, kuri visada likdavo šešėlyje, dabar turi išeiti į pirmą planą ir pradėti naujai organizuoti visuomenę. Ir svarbiausia, kad vyrai tam pritaria. Gamta praleidžia moterį į priekį, ir niekas neprotestuoja. Tai stebuklas, to niekada nebuvo istorijoje. Ir šis procesas vystėsi pastarąjį šimtą metų.
Moteris visada turėjo polinkį vadovauti, tačiau anksčiau tai pasireiškė nedideliu mastu, neperžengė namų ribų. Vyras nesugeba tvarkyti namų, jis niekada nežino, kur kas padėta. Jo mąstymas nėra tinkamas tokiam darbui, todėl moteris visada valdė namus. Tačiau laikui bėgant įvyko pokyčių. Ir tai yra vidinės sielos organizacijos, kuri palaipsniui artėja prie ištaisymo, pasekmė. Šviesa iš viršaus praeina per sfiras Keter, Chochma ir t.t. į Malchut ir vis labiau pasiekia moterį. Todėl moterys pajuto, kad geriau supranta pasaulyje vykstančius pokyčius ir yra pasirengusios reikšti savo nuomonę svarbiais klausimais.
Tai jau neapsiriboja vien tik žinojimu, kur yra druska ir pipirai virtuvėje. Moteris yra pasirengusi patarti: vyrui, vyriausybei ir parlamentui, siūlyti problemų sprendimą. Tai jau ne patarimas, kaip išvirti sriubą, bet kaip užvirinti politiką. Taip yra todėl, kad atėjo laikas, kai Aukštesnioji šviesa priartėjo prie Malchut ir jai pašvietė.
Todėl moteris jaučia, kad gali su tuo dirbti. Ji sugeba įvesti tvarką pasaulyje geriau nei vyras, nes ji priklauso paskutinei sfirai ir, pakeldama Atspindėtąją šviesą, ji suriša visas prieš save esančias sfiras. Todėl ji sugeba jas visas valdyti.
Vyras lieka savo apibrėžtame vaidmenyje, o moteris įgyja galią valdyti visus, kaip tai daroma su vaikais darželyje. Ji susitvarko su visais reikalais.
Ne visos gali būti panašios į Margaretą Thatcher ar Goldą Meir, tačiau nepaisant to, kiekviena moteris turi ypatingų sugebėjimų valdyti. Manau, kad šiais laikais būtina parlamentuose vyrus pakeisti moterimis. Mes žinome, kad visur, kur moteris dirba, bus tvarka. Pasauliui reikia ne sprogstančios vyro stiprybės, o nuosaikaus, subalansuoto moters vadovavimo, bet be jokių smulkmeniškų išskaičiavimų, kurie kartais būdingi moterims.
Moteris, galinti viską padaryti gerai, viską teisingai pasverti ir suvokianti savo šalį kaip savo namus, svarbius ir jai brangius, geba suderinti visas prieštaringas tendencijas, partijas ir viską subalansuoti. Tai gali padaryti tik moteris.
#267614

Iš 2020 m. birželio 30 d. TV programos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sėkmė priklauso nuo moterų

Ateina moters epocha

Vyrai ir moterys: negalima niveliuoti skirtumų

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Svarbu, kad malda kiltų iš viso dešimtuko, o ne liktų mano asmenine malda. Jei mano malda pasiekia draugų širdis, tuomet ji tikrai pasieks ir Kūrėją.
Jei malda nepraeina per kiekvieną širdį, iš apačios į viršų, nuo Malchut iki Jėsod, o nuo jos iki Hod, o toliau per Nėcach, Tifėret, Gvura, Chėsed, Daat, Bina, Chochma iki Kėtėr, tuomet ji nepasieks Kūrėjo. Juk Kūrėjas – tai Kėtėr.
Todėl turime dirbti ties mūsų vienybe, kad kiekvienas galėtų pasiekti Kūrėją. Juk tai įmanoma tik kreipiantis į draugų širdis, norint įsiskverbti į kiekvieno širdį. Kaip šašlyko gabaliukus suveria ant iešmo, taip mano malda praduria kiekvieną širdį, surenka jas kartu, ir visas šias širdis atnešame Kūrėjui, kad jas ištaisytų ir užpildytų.
Man atrodo, kad draugai yra išorėje, ne manyje. Tačiau iš tikrųjų nieko nėra išorėje – visa tai mano vidinės savybės, bet organizuotos taip, kad jas matau kaip išorines vienos iš savo savybių, kurią laikau savo „aš“, atžvilgiu.
Todėl turiu susijungti su šiomis tariamai išorinėmis savybėmis, kad jos visos taptų mano. Taip visus negyvuosius, augalinius, gyvūninius ir žmogaus norus surinksiu draugėn į vieną norą ir atskleisiu, kad viskas yra mano viduje.
Todėl dešimtuką turi sieti vienas, ištikimas ryšys. Negaliu kreiptis į Kūrėją, jei nesu prisijungęs prie devynių draugų, t. y., prie devynių noro dalelių, per kurias galiu kreiptis į Kūrėją ar gauti iš Jo. Be jų net nesugebu nukreipti savęs į Kūrėją: neįmanoma nukeliauti nuo Malchut į Kėtėr, nepraėjus pro visas draugų širdis.
#264447

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Nusivilti savo jėgomis

Įsivaizduokite, kad tapote bedarbiu, o kai nėra darbo – nėra ką valgyti. Ir staiga kas nors pasiūlo jums darbą, kitaip tariant, duoda maisto, drabužių, visko, ko reikia. Panašiai turime būti dėkingi Kūrėjui už suteiktą galimybę dirbti. Yra tokių, kuriems Jis nesuteikė tokios galimybės – likusieji milijardai negavo kvietimo dirbti Kūrėjui ir gauti atlyginimą, t. y. Chasadim šviesą, gebėjimą tapti tokiu duodančiu kaip Kūrėjas ir įžvelgti davimo jėgoje gaunamą milžinišką dovaną.
Todėl žmogus turi džiaugtis, kad gavo širdies apsunkimą – vietą darbui. Tai vieta, kurioje Kūrėjas jį traukia, kviečia pas save. Jeigu Kūrėjas pripildo žmogų toje vietoje, kurioje jis yra, tuo Jis žmogų atstumia nuo Savęs. Reikia suprasti šį santykį ir į kritimą žiūrėti kryptingai.
Todėl, kai man atrodo, kad šviesa nešviečia, turiu tai priimti kaip kvietimą ieškoti būdų pačiam skleisti šviesą tamsoje. Atskleisdamas man tamsą, Kūrėjas parodo sudužusį norą. O aš turiu ten nukreipti Chasadim šviesą, kad Ji norą apšviestų.
Jei teisingai žiūrėsime į būsenas, tai pamatysime, kad kiekvienoje jų, neva šviesioje ar tamsioje širdyje ir prote, visuomet yra ką papildyti, kad susilietume su Kūrėju, taptume bendro darbo partneriais. Kūrėjas žengia žingsnį, aš žengiu antrą ir papildau Jį. Ir taip visą laiką: Jis ką nors daro, aš taip pat. Dėl to imu vis geriau suprasti Kūrėjo veiksmus, galiu juos padalinti į etapus, žingsnius, atsekti priežastis ir pasekmes. Taip randu priežastinį ryšį ir pagerinu savo veiksmų kokybę.
Vadinasi, aš jau priimu tai ne kaip širdies apsunkimą, o kaip Kūrėjo kalbą, kuria jis kreipiasi į mane. Visuose pakilimuose ir kritimuose imu jausti kėlim sandarą ir jų pripildymą, pokalbį su Kūrėju, save ir Jį.
Pradedu jausti dešimtuką tarsi muzikos instrumentą, leidžiantį išreikšti save ir išgirsti, pajausti Kūrėją dešimtuko viduje kaip melodijoje, sugrotoje dešimčia klavišų.
Bendras mano ir Kūrėjo darbas susideda iš to, kad kiekvieną akimirką stengiuosi papildyti būseną, kurioje atsidūriau. Suvokiu, kad šią akimirką gavau iš Kūrėjo: visi pojūčiai ir supratimas atėjo iš Jo, o aš turiu tai papildyti iki „nėra nieko kito tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“.
Ir aš tai darau ne primityviai vienas prieš vieną, nuo savęs Kūrėjui, o per dešimtuką. Imu jausti, kaip mes su draugais turime susivienyti, kad garantuotume teisingą atsaką Kūrėjui.
Visas dešimtukas susivienija taip tarpusavyje laiduodamas, kad sudarytų mūsų bendrą atsakymą Kūrėjui. Kūrėjas keičia mūsų būsenas, o kiekvienas mūsų turi pakreipti save taip, kad subalansuotų dešimtuką, atvestų visus į vieną mintį, vieną ketinimą kartu suteikti Kūrėjui malonumą.
Todėl kiekvienas nori jausti kitą ir visus kartu, kad mes pajaustume, jog Kūrėjas patenkintas. Taip vis labiau imsime artėti prie Kūrėjo, kalbėti su Juo. Tai bendravimo su Juo kalba: visuose dešimtyje kėlim pajausime ryšį, mechanizmą, leidžiantį mums vieniems su kitais kalbėtis. Jei mes kartu su draugais, tai girdime Kūrėją ir kalbamės su Juo.
„Tegul žmogus padeda artimui“ – per ryšį su draugais galime perduoti Kūrėjui savo mintį, norą ir išgirsti Jo balsą bendrame mūsų kli.
Tai ypatingas pojūtis, kai jaučiamės ne šiaip kartu, o kaip vienas. Taip susivienijus kyla rezonanso efektas: visos atskiros harmonikos susijungia draugėn ir ne šiaip duoda galią, bet dėl mūsų vienybės pereina į naują kokybę.
#255631

Iš 2019 m. lapkričio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rasti Šviesą?

Kaip pritraukti Šviesą?

Kaip sugauti taisančią Šviesą?

Sielos struktūrą sudaro keturios dalys. Todėl kita būsena, kuri praeina per žmogų po sielos vystymosi gimdoje – tai padalijimas į tam tikras dalis, vadinama TaNTA: taamin, nėkudot, tagin, otijot arba Chochma, Bina, Zeir Anpin (Tifėret) ir Malchut.
Svarbiausia, kad šios stadijos, kaip keturios tiesioginės Šviesos stadijos, nuo pradžių formuoja mus pagal alėf, bėt, gimėl, dalėt lygius. Taip iš Šviesos gimsta noras, kitaip tariant, iš Kūrėjo savybės per keturias stadijas vystosi kūrinio savybė: iš noro duoti – į norą gauti.
Lygiai taip pat kiekvienoje pakopoje per keturias stadijas kiekvienoje atkarpoje vyksta vadinamieji keturraidžiai pokyčiai (taamin, nėkudot, tagin, otijot). Jie atsiskleidžia kiekviename menkiausiame nore: ir tarpusavyje susijungiančiuose, ir tuose, kurie susideda į vieną dvasinį kli (norą).

Kitaip tariant, dėsnis paprastas: keturių stadijų vystymasis, formavimas, noro kūrimas.
Lygiai tą patį galime atsekti ir mūsų pasaulyje: negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogaus prigimtis. Kiekvienas iš šių lygių dar turi savo keturias stadijas.
Todėl dvasiškai vystydamiesi būtinai praeiname visas keturias mūsų noro stadijas; noras palaipsniui formuojasi ir auga per vidinį pasidalijimą. Kaip tai, iš esmės, vyksta ir žmogaus gemale, taip vyksta ir mumyse.
#261223

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos raidos pradžia

Kūrinio vystymosi stadijos

Visatos struktūra, 3 d.

Klausimas. Kas yra žinojimas ir tikėjimas?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri atsiskleidžia žmoguje dėl jo pastangų bei priklausomai nuo jų veikiančios Šviesos. Tai ne mūsų materiali savybė, kai duodu, nes ketinu ką nors iš to išlošti, kitaip negalėčiau duoti.
Bet kai mane pakelia virš egoizmo, tai tiek, kiek pakilau, išties imu gauti davimo savybę duoti neatlyginamai ir nesavanaudiškai. Tai vadinama Binos savybe, tikėjimo savybe.
Žinojimas – kai duodame, ir dėl to, kad duodame, imame suprasti, jausti, kuo esame panašūs į Kūrėją, imame Jį suvokti. Tai ir yra žinojimas – Chochma Šviesa. Taip imame suvokti abi Šviesas: Šviesą Chasadim ir Šviesą Chochma.
#259065

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinojimas. Įgūdis ar įpareigojimas

Pažinti daiktų esmę per raides

Davimo mokslas

Skirtumas tarp pirmos ir paskutinės noro vystymosi stadijos
Klausimas. Kuo skiriasi pirma noro vystymosi stadija nuo paskutinės? Juk ir ta, ir kita nori gauti.
Atsakymas. Žinoma. Esmė ta, kad pirmojoje Chochma stadijoje gavimas yra instinktyvus, nukreiptas ir įpareigojantis, nes jis toks sukurtas Keter stadijoje. Kūrinys šioje stadijoje tiesiog veikia, nes taip jį verčia vidinės savybės.
O kai jis Binoje nutraukia ryšį su savo šaltiniu Keter, nes Bina atsisako gauti, nutraukia malonumų, valdymo srautą, kuris išeina iš Keter, tada jau kūrinys pats nusprendžia, kas jam yra svarbu. Taip yra sukuriamas naujas noras, Malchut, kurį nulemia jo paties siekis.
Klausimas. Kitaip tariant, tai – savarankiškas noras, o pirmoji stadija – ne?
Atsakymas. Teisingai. Yra skirtumas, ar tu tiesiog pripildai kažką, kas negyva, ar tą, kas reikalauja, prašo, siekia pripildymo.
Klausimas. Imkime, pavyzdžiui, maistą. Jei man duoda patiekalą, kurio aš dar niekada neragavau, tai nors ir turiu norą gauti, bet dar nesiveržiu jo pabandyti. Ir tik po to, kai paragauju, man pačiam kyla šio patiekalo noras.
Todėl, kiek aš suprantu, keturios kūrinio vystymosi stadijos – tai visa kabalos esmė?
Atsakymas. Keturios tiesioginės Šviesos stadijos kalba apie kūrinio, noro sukūrimą. Bet šis kūrinys, iš esmės, jaučia, kad jis nori iš savęs. Binos savybė skiria kūrinį nuo šaltinio: vienoj pusėj Keter, kuri pripildo, o kitoj – Malchut, kuri gauna. Bina tarsi atkerta jas vieną nuo kitos.

Esmė ta, kad kūrinys dar nėra savarankiškas. Jis pats siekia to, ką nori suteikti jam Keter, bet tuo pačiu metu nevaldo savo norų. O valdyti savo norus – reiškia būti aukščiau jų, pakilti į aukštesnį lygmenį, kai tu valdai, tu kuri savo norus, o ne norai valdo tave.
Taip nuo keturių tiesioginės Šviesos vystymosi stadijų prasideda visas kūrinys. Be to, paskutinė stadija, Malchut, galutinai prisipildydama visais malonumais, kitaip tariant, Šviesa nuo Keter, vadinasi „Begalybės pasaulio Malchut“, nes jos pripildymas absoliučiai begalinis: ji gauna tiek, kiek nori, ir tuo prisipildo.
#247892

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinio vystymosi stadijos

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Šviesos gavimo suvokimas