Klausimas: Kokiu praktiniu darbu galima suteikti malonumą Kūrėjui? Ieškoti grupėje bendro chisarono? Pasiekti bendrą chisaroną, kad Kūrėjas galėtų jį pripildyti? Juk duoti Kūrėjui  ir yra malonumas. Ar patartumėte tuo užsiimti grupėje?
Atsakymas: Žinoma, patariu, be to, nėra nieko kito, kuo verta užsiimti! Reikia užsiimti būtent tuo.
Taip galime vienytis tarpusavyje, kad atskleistume dar vieną galimybę gauti iš Kūrėjo su ketinimu suteikti Jam malonumą, lygiai taip, kaip Jis veikia mūsų atžvilgiu.

#347188

Iš 2025 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“?

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Ką galime duoti Kūrėjui?

Klausimas: Kartais tau kyla klausimas ir net neuždavęs jo po kiek laiko randi į jį atsakymą. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?
Atsakymas: Jei jumyse iš tikrųjų susiformavo klausimas, tai jis tikrai turi atsakymą. Šviesa, kuri davė pradžią klausimui jumyse, būtinai nusileis ir užpildys jį atsakymu.
Klausimas – tai pačios Šviesos sukurtas ir vėliau užpildomas chisaronas, noras, tuštuma. Taip gaunate ir klausimą, ir atsakymą.

#289321

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Pats teisingiausias klausimas

Klausimas – atsakymas

Atsakymai, į neužduotus klausimus

Kli (indas) – tai forma, kurią Šviesa įspaudė noro viduje, tai kažkokios ypatingos būsenos, pripildymo siekimas.
Jeigu ieškau kažkokio konkretaus prisipildymo, vadinasi, savo noro viduje jau jaučiu jo formą, savybę.
Ši Šviesa jau yra manyje, bet kaip informacinis įrašas, rešimot, kaip tam tikra tuštuma, tuščia forma. Aš nejaučiu jos kaip pripildymo, kaip malonumo.
Dvasiniame pasaulyje – tai dvi gretimos būsenos. Tas pats ir materialiame pasaulyje: jeigu ko nors noriu, matau tai, jaučiu, įsivaizduoju. Tad ko gi man trūksta, kad galėčiau tai gauti? Tiktai pastangų!
Kitaip tariant, man reikia savo noro viduje sustiprinti troškimą, kad mažoje Šviesoje, kuri vadinasi rešimo, atskleisčiau didelę Šviesą, vadinamą pripildymu. Šviesos dydis priklauso nuo noro dydžio.
Aš jaučiu, kad trūkta pripildymo, nes jis jau yra ir šviečia man iš toli, pažadindamas manyje rešimot ir priversdamas jo siekti.
Rešimot ir pripildymą skiria tik mano troškimo stiprumas, nes Šviesa yra visada ir ji nekinta.
Rešimot – tai Šviesa manyje, bet ji dar nėra aiškiai juntama mano nore.
Todėl turiu stengtis padidinti norą ir rešimot viduje atskleisti pripildymą, kuris manyje jau yra, bet dėl nepakankamo noro jaučiamas kaip rešimot, kaip pripildymo nebuvimas.
Aš be perstojo egzistuoju amžinos, nekintančios ir beribės Šviesos okeane. Tačiau neturėdamas su ja jokio kontakto, jokios bendros savybės – jos nejaučiu.
Jeigu nors šiek tiek panorėsiu Šviesos – ją pajausiu.
Šis mažytis pojūtis, viena vertus, leidžia man žinoti, kad Šviesa yra, o kita vertus, priverčia gailėtis, jog nejaučiu jos visos.
Šis apgailestavimas ir rodo, jog trūksta pripildymo, šis trūkumas (chisaronas) verčia mane stengtis jį užpildyti.
Ir jeigu stengiuosi labiau, tai ta Šviesa, kurią savo mažame nore jaučiau kaip rešimot, virsta mano pripildymu.
Šviesa nekinta, bet kadangi mano noras padidėjo – tai, ko trokštu, virsta tikrove.
Aš visada esu Šviesos okeane ir tik daugiau ar mažiau atsiveriu pojūčiams.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Dvasingumo dualumas ir vienovė“

„Aš – juodas taškas šviesos vandenyne“

„Pradedančiųjų klausimai – 7“