Klausimas. Tarkime, aš gaunu ir net nejaučiu iš ko, manęs tai nedomina. Kaip gyvūnas, kuriam kažką duodi ir kuriam nerūpi, kas tu.
Tačiau šviesa taip vysto malchut, kad staiga paskutinėje stadijoje ji pradeda suprasti, kas jai duoda, ir nori tapti tokia, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Taip. Priešingai savo pirminiam norui. Norėdama tai padaryti, ji turi atsisakyti prieš tai atliktų veiksmų. Todėl ji iš viso nustoja gauti ir tokiu būdu kažkiek prilygsta Aukštesniajai jėgai, kuri neturi noro gauti. Tada prasideda jos vystymasis, padiktuotas visai kitų impulsų. Malchut nusprendžia tapti savarankiška, kitaip – jos nėra.
Jei ji tiesiog gauna ar nustoja gauti, kaip vyksta keturiose tiesioginės šviesos stadijose, tai ji veikia visiškai laikydamasi tiesioginės šviesos nurodymų. Todėl tai ir vadinasi „keturios tiesioginės šviesos stadijos“.
Kada gi ji gali tapti savarankiška? Tik jei priešinasi šviesai. Kaip priešinasi? Ji sutinka su visais veiksmais tik tada, kai pati leidžia šviesai save paveikti. Tiek, kiek ji gali apsisaugoti nuo šviesos įtakos ir pasielgti taip, kad pirmiausia užkirstų kelią jos veikimui ir tik po to leistų jai veikti, tai parodo malchut savarankiškumą, jos supratimą apie Kūrėją, pritarimą Jo veiksmams.
Tai yra, aš riboju savo nesavarankiškumą, nustoju būti gyvūnu ir tampu žmogumi. „Žmogus“ hebrajų kalba „Adomas“, nuo žodžio „panašus“ į Kūrėją. Tiek, kiek aš galiu atsiriboti nuo nesąmoningo gyvūninio gavimo ir padaryti save sąmoningu gavėju, vadinuosi Žmogumi.
Tai jau absoliuti kontrolė, supratimas to, ką aš darau, Kūrėjo savybių pasireiškimas manyje.
#248137

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

„Malchut“ būsena – kai nieko neturiu, o „Kėtėr“ – kai turiu viską. Turėti viską dvasiniame pasaulyje reiškia pasiekti galimybę duoti Kūrėjui.
Ir staiga iš savo Kėtėr, kuriame turiu viską, iš pasiektos davimo pakopos, krentu į tamsą, kitaip tariant, galvoju apie save, apie tai, ko neturiu. Nieko nesuprantu, nieko nejaučiu, pavydžiu kitiems ir imu jų nekęsti. Jaučiuosi visiškai niekam tikęs, visiškas nulis.
Tai vadinasi „aukštesniojo Malchut“. Gavau neištaisyto noro priedą, kur jaučiu tiesą: kas iš tiesų esu. Kaip man iš tos būsenos pakilti toliau, į aukštesnės pakopos Kėtėr?
Pirmiausia reikia liautis galvojus apie save, tai vadinama apribojimu. Man nesvarbu niekas, ką pats jaučiu, man svarbu, kas vyksta su grupe. Tai tarsi motina, kuriai kur kas svarbiau, kas vyksta su kūdikiu nei jos pačios būsena. Kitaip tariant, svarbesnė turi tapti grupė, o po grupės Kūrėjas.
Jeigu įstengsiu džiaugtis, kad iš visiškos tamsos įstengiu galvoti apie grupę ir Kūrėją, vadinasi, įėjau į dvasinę erdvę ir esu „tikėjime aukščiau žinojimo“, duodu aukščiau savo noro mėgautis.

#231305

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. pamokos „Nuo bejėgiškumo prie šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp menkumo ir didybės

Grupė =10 + žmonija

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas: Ar tarpusavio laidavimas reikalingas ir moterims?
Atsakymas: Tiek moterys, tiek vyrai, nepriklausomai nuo jų lyties privalo pasiekti abipusio laidavimo būseną.
Kai kalbame apie tai, kad prie Sinajaus kalno vyrai stovėjo apsupti moterų, tai atspindi kiekvieno iš mūsų vidines dvasines savybes.
Moteris įkūnija norą gauti malonumą, o vyras – tai šio noro įveikimo simbolis („vyras“ – hebrajų kalboje – „gever“ iš žodžio „itgabrut“ – įveikimas), kitaip tariant, noras duoti.
Būtent šią savybę atskleidžia priešais save, o tiksliau, atskleidžia savyje, Sinajaus kalną –  neapykantos kalną“.
Tačiau vienybė ir laidavimas galioja visiems. Moterys irgi kaip vyrai turi stengtis viduje susijungti su visais. Tik vyrai turi tai parodyti ir išorėje, o moterys – savyje.
Be to, moterys privalo „spausti“ vyrus. Juk iš prigimties vyras linkęs klausyti moters, žmonos. Jam žmona – kaip mama, būtent taip jis ją jaučia.
Juk vyro prototipas, Zeir Anpin yra tarp dviejų moterų, nukvų: Malchut ir Binos. Jo motina – tai Bina, o jo žmona – Malchut. Iš Malchut jis gauna norus, o į Biną kreipiasi, kad juos pripildytų.
Kitaip tariant, be Malchut jis negali kreiptis į Biną, o jeigu kreipėsi į ją, tai jam nelieka jokios išeities, tik perduoti Malchut viską, ką gavo iš Binos. Taip jis veikia. Todėl žmona jo pasąmonėje daugeliu atvejų pakeičia motiną.

Iš 2010 m. lapkričio 12 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Greitoji dvasinė pagalba

Apie ką turėtų galvoti moteris?

Nėra Šviesos be indo, nėra pripildymo be noro. Šviesa yra visiškoje ramybėje, ji pripildo ir supa visą kūriniją. Viskas priklauso tik nuo mūsų noro, nuo mūsų suvokimo indų.
Jeigu mūsų noras sieks būtent to užpildymo, tai mes jį ir pajausime. O jeigu noras nevisiškai atitinka pripildymo dažnį ar savybę, t. y., noro ir pripildymo savybės nepanašios, tai mes nejaučiame pripildymo, kaip kad daugeliu atveju mūsų pasaulyje.
Mes turime savo norą pateikti Šviesai, kad ji jį pripildytų. O noras turi atitikti Šviesą, t. y., turi būti duodantis. Iš kur mums gauti jėgų davimui? Kabalistai sako, kad ši davimo jėga yra kiekviename žmoguje, tačiau ji labai silpna, ir pačiame žmoguje tokia ir liks.
Ji gali išaugti tik tada, kai žmogus susijungia su kitais. Jeigu jis trokšta pasiekti davimo savybę ir yra pasiruošęs viską daryti dėl to, kad gautų iš grupės, iš draugų jų norą duoti, tai iš jų gaus daug tokių norų – tiek, kiek nusižemins pats, ir išaukštins draugus savo akyse. Tokiu būdu jis galės iš jų gauti didesnį davimo norą – ir kiekybiškai, ir kokybiškai.
Jeigu jis turės davimo norą, tai Šviesa, skaitant knygą „Zohar“, galės jį paveikti, ims jame tvarkyti tą norą ir jį užpildys.
Todėl pasirengimas skaityti knygą „Zohar“ turi vykti grupėje, tarpusavyje susijungiant, kad susiformuotų stiprus noras. Tada mums pasiseks.
Mes galime pagreitinti laiką, sutrumpinti jį, nepasinerti į ilgalaikes fizines kančias, o paversti jas meilės kančiomis: kentėti dėl to, kad neturime davimo savybės, noro duoti, nors privalome jį pasiekti. Mes galime veikti draugų atžvilgiu grupėje ir taip įgyti šį norą.
Taigi, viskas yra mūsų rankose. Galime iš tikrųjų sutrumpinti laiką iki nulio. Kūrėjas sukūrė tik tašką „kažkas iš nieko“. Visa kita Jis davė mums, kad išaugintume savo norą nuo taško širdyje iki Begalybės pasaulio Malchut. Tai įmanoma tik susijungiant tarpusavyje.
Todėl turime tik vieną galimybę pasiekti norą Šviesai – stengtis būti kartu mūsų mažuose noruose duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mes visi atsakingi vienas už kitą“

„Šviesa išteka per tarpus tarp mūsų“

„Nuo ko priklauso mano ateitis“

Kalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“

Kabalistai rašo, kad Kūrėjas atsiskleidžia ryšyje tarp mūsų, grupės centre. Ir viskas, kas vyksta tarp mūsų, mūsų grupės centre, yra suvokiama aukštesnėje už mus pakopoje, kuri vadinama „Kūrėju“.

Esame ant dvasinių laiptų, kuriais reikia pakilti į kitą, aukštesnę už mus pakopą, o paskui vis aukščiau. Ir visuomet gausime nurodymus, Šviesą, signalus ir pažadinimus iš aukštesniosios pakopos.

Tad reikia siekti užmegzti ryšį su aukštesniąja pakopa, įsijungti į ją. Šis ryšys pasiekiamas dėl aukštesniosios pakopos didumo.

Aukštesnioji pakopa žemesniosios atžvilgiu visuomet yra Kūrėjas kūrinio atžvilgiu. Juk mes nusileidome tomis pakopomis iš Begalybės pasaulio per parcufus Galgaltą, AB, SAG iki šio pasaulio pakopos: per penkis pasaulius po penkis parcufus kiekviename pasaulyje ir po penkias sfiras kiekviename parcufe – dėl to 5х5х5=125 pakopos.

Tomis pačiomis pakopomis kylame atgal. Ir kaskart vis aukštesnė pakopa žemesniosios atžvilgiu vadinasi Kūrėju. Pirmiausia, todėl, kad ji išties pagimdė žemesniąją pakopą leisdamasi iš viršaus žemyn. O dar todėl, kad per ją galime pakilti atgal, ją suvokti, „ateiti ir išvysti“ Kūrėją (Borė). Iš jos galėsime pakilti dar aukščiau ir taip eisime pirmyn.

Kiekvienam dešimtukui yra gija, nutiesta iš Begalybės pasaulio. Ir per tą giją turime pakilti iki Begalybės pasaulio iki taisymosi pabaigos. Jei pildome kabalistų patarimus, tai kaskart kylame iš pakopos į pakopą: nuo Malchut prie Binos, ir vėl nuo Malchut prie Binos.

Žemesnioji pakopa vadinasi Malchut aukštesniosios pakopos (Binos) atžvilgiu. O kilimo jėga – vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, Binos jėga, kuri aukščiau už Malchut jėgą, norą mėgautis. Jei teikiame pirmenybę norui duoti, draugų vienybei, tai galėsime pakilti nuo Malchut prie Binos, nuo žemesnės pakopos prie aukštesnės.

#288292

Iš 2021 m. spalio 7 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 19

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo teorijos prie praktikos

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Esame savo egoistiniame nore, kuris natūraliai priverčia mus rūpintis tik pačiais savimi. Todėl jei norime jausti ir suvokti Kūrėją, pakilę į dvasinį egzistavimą, turime priešintis savo egoizmui ir kovoti prieš jį, kad užuot sekę savo nuomone eitume pagal Toros, Kūrėjo nuomonę.

Šis darbas (nusižeminimas, savo egoistinio noro nulenkimas Kūrėjo noro atžvilgiu) turi vykti nepaliaujamai, ir taip kuriame aukštesnįjį pasaulį virš šio pasaulio.

Toks darbas vadinamas tikėjimu aukščiau žinojimo, nes mes Kūrėjo norą laikome aukščiau savojo, keldami save aukščiau gavimo jėgų prie davimo jėgų. Nepaisant noro atitolti nuo kitų, mums reikia nusižeminti draugų atžvilgiu. Ir taip formuojame savyje Kūrėjo savybes, imame jausti Jį pagal savo savybių panašumą.

Šis darbas tampa vis aiškesnis, labiau fokusuotas, tikslesnis. Vis iš naujo grįžtame prie savo noro mėgautis, kad vėl performuotume jį, iš naujo organizuotume. Tačiau jei pakeisime savo norą į Kūrėjo davimo norą, tai vietoj šio pasaulio išvysime aukštesnįjį, dvasinį pasaulį, tikrą ir amžiną.

Tam nuo žinojimo pereiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kodėl tai vadinama tikėjimu, o ne tiesiog aukštesniosios pakopos nuomone? Mat kaskart kuriame Kūrėjo savybę virš savo noro mėgautis, virš davimo savybės. Išeitų, kad tai ne šiaip tikėjimas ar davimas, Kūrėjo nuomonė, o tikėjimas aukščiau žinojimo, kitaip tariant, virš Malchut viešpataujanti Bina.

Tik taip vis aukščiau kylame, kol išsilaisvinę iš šio pasaulio jautimo ir atskleidžiame aukštesnįjį pasaulį, ir taip einame, kol visiškai įgyjame Binos savybę. Pirmiausia atitolstame nuo Malchut ir įeiname į Biną, o paskui ir Malchut įsijungia į Biną, ir taip pasiekiame Kėtėr.

Šiame darbe kiekvienąsyk vis labiau atskleidžiame Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį. Pamažu įeiname į pramintą kelią, vedantį mus į supratimą, kas yra kūrinys, kaip sukurta žmonija ir visa visata, visa gamta, pasauliai. Viskas turi įsijungti į mūsų kelią, leisti mums vis labiau išsiaiškinti ryšį tarp visų dalių ir jausti save kūrinijos viduje.

Tuo pat metu neišvengiamai krisime ir painiosimės. Pereinant iš būsenos į būseną, iš pakopos į pakopą, visa, kas buvo anksčiau, išsitrina ir mes netenkame visų pojūčių, įeidami į naują pakopą. Juk tikrovę suvokiame dešimtyje sfirų, ir kai jos atsinaujina, kai ateina naujas noras ir virš jo naujos dešimt sfirų, tai vyksta fundamentalūs mūsų kli pokyčiai, kur jaučiame tikrovę. O todėl atsiplėšiama nuo ankstesnės būsenos, nuo dvasinio suvokimo bei jautimo ir pereinama į naują būseną.

Reikia priprasti prie tokių perėjimų, kurie vadinasi „diena“ ir „naktis“ Kūrėjo darbe. Nauja diena neateina be nakties, be naujų, neištaisytų kelim atskleidimo. Ir atsidūrę šiuose naujuose noruose, nesuprantame, kur esą, susipainiojame. Tai vadinama naktimi dvasiniame darbe.

Reikia priprasti prie tokio darbo naktimis, prie tamsos jautimo, pojūčių ir supratimo netekimo, įsisąmoninti tokių būsenų būtinybę, be jų neįmanoma ateiti į naują būseną, į naują pakopą. Būtent darbas tamsoje padeda pamatyti, ko trūksta norint, kad diena susilygintų su naktimi, o tamsa nušvistų kaip šviesa, kad ateitume į būseną, kur viskas – diena.

Visas šis kelias nuo pradžios iki galo eina per nusižeminimą, savo egoizmo sutaikymą, kol imsime vis labiau su juo dirbti. Nuo Malchut iki Binos palenkiame savo norą, o įgydami Binos pakopą, davimo pakopą, imame žadinti norą mėgautis ir kylame iš Binos į Kėtėr.

#286887

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. pamokos „Nusižeminimas ir susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diena ir naktis dvasiniame pasaulyje

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Po tamsos išaušta

Klausimas: Penktasis įstatymas: „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Kas turima omenyje? Kas yra tėvas ir motina?
Atsakymas: Tėvas ir motina – tai Chasadim ir Chochma jėgos.
Kūrėjas – tai aukštesnioji jėga. Už Jo eina dvi žemesnės: Chochma ir Bina. Chochma – tai tėvo jėga, Bina – motinos jėga. O toliau už jų yra šešios išvestinės, sudarančios Zeir Anpin: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod.
Paskutinioji sfira Malchut – tai užbaigtas kūrinys.
Frazė „gerbk savot tėvą ir motiną“ reiškia, kad reikia suteikti galimybę Chochmai ir Binai kurti, kad visa, kas juose yra, atsiskleistų šešiose Zeir Anpino sfirose, šešiose jėgose.
Klausimas: O ką reiškia „gerbti“?
Atsakymas: „Gerbti“ – laukti, kol jie atsikleis kūrinyje, nes Chochma ir Bina (tėvas ir motina) yra aukščiau kūrinio, aukščiau sukūrimo. Per juo Dievas kuria. Nes tėvas ir motina sukuria šešias Zeir Anpino sfiras, kurios praktiškai formuoja kūrinį.
„Gerbk tėvą ir motiną“ – reiškia suteikti šioms jėgoms galimybę veikti tavyje. Kaip mūsų pasaulyje: nejau embrionas gali ką nors daryti? Netgi mažas vaikas? Už jį viską atlieka tėvai. Ir čia kalbame apie tinkamą žemesniojo santykį su aukštesniuoju. Žmogus mūsų pasaulyje turi leisti aukštesniosioms jėgos veikti, formuoti jį.

#278436

Iš 2019 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netark Dievo vardo be reikalo“

Kas yra Chochma Šviesa?

Kabalistiniai terminai: „chasadim savybė“

Kūrėjas sukurė kūrinio norą nedidelį, kaip Begalybės pasaulio Malchut. Begalybė reiškia, kad noras buvo visiškai užpildytas, kitaip tariant, be ribų, kaip pilna stiklinė.
Bet paskui noras turi išsivystyti iki begalinio dydžio. Dėl to, kad Kūrėjas sukūrė kūrinį, norą mėgautis sau priešingą, tai suteikia galimybę atskleisti Kūrėją be jokių ribų, apribojimų, be stabtelėjimų kelyje iki pat taisymosi pabaigos ir po jos.
Kai pabaigsime visus taisymusis padengsime visą norą mėgautis ketinimu duoti, tai tolesnis ėjimas pirmyn bus kitų formų, jau ne dėl trūkumo. Bet vis tiek tęsis begalinis judėjimas pirmyn, juk tik taip galima atskleisti Kūrėjo beribiškumą.

#274215

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Palikęs save, įgyji Begalybę

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Kuo skiriasi vyriškas ir moteriškas vadovavimo stiliai ir kaip juos sujungti?
Jei vadovas, nesvarbu, vyras ar moteris, nežino apie kūrinijos tikslą ir programą bei kaip vadovauti, kad nuvestų į tai, ko iš mūsų reikalauja gamta, tada nieko gero nebus. Visų pirma, reikalingas integralus švietimas, dėl jo moterys užims svarbesnes pozicijas visuomenėje. Toks šių laikų principas.
Iki paskutiniojo laikotarpio pradžios, kol žmonija neįžengė į galutinę išsitaisymo stadiją, jungdamasi ir studijuodama kabalos mokslą, organizuodama dešimtukus, visuomenei vadovavo vyrai. Tačiau kai tik mes pradėjome platinti integralaus ugdymo metodą ir dirbti dešimtukuose, kad atkurtume vieną bendrą Adomo Rišono sielą, moterys turi išeiti į priekį.
Vyrai daugiau užsiims dešimtukų ir vidinių visuomenės struktūrų organizavimu, o moterys imsis išorinio vadovavimo. Taigi nuolat kartoju, kad platinimas yra pagrindinis moters darbas.
Ta pati moteris, kuri visada likdavo šešėlyje, dabar turi išeiti į pirmą planą ir pradėti naujai organizuoti visuomenę. Ir svarbiausia, kad vyrai tam pritaria. Gamta praleidžia moterį į priekį, ir niekas neprotestuoja. Tai stebuklas, to niekada nebuvo istorijoje. Ir šis procesas vystėsi pastarąjį šimtą metų.
Moteris visada turėjo polinkį vadovauti, tačiau anksčiau tai pasireiškė nedideliu mastu, neperžengė namų ribų. Vyras nesugeba tvarkyti namų, jis niekada nežino, kur kas padėta. Jo mąstymas nėra tinkamas tokiam darbui, todėl moteris visada valdė namus. Tačiau laikui bėgant įvyko pokyčių. Ir tai yra vidinės sielos organizacijos, kuri palaipsniui artėja prie ištaisymo, pasekmė. Šviesa iš viršaus praeina per sfiras Keter, Chochma ir t.t. į Malchut ir vis labiau pasiekia moterį. Todėl moterys pajuto, kad geriau supranta pasaulyje vykstančius pokyčius ir yra pasirengusios reikšti savo nuomonę svarbiais klausimais.
Tai jau neapsiriboja vien tik žinojimu, kur yra druska ir pipirai virtuvėje. Moteris yra pasirengusi patarti: vyrui, vyriausybei ir parlamentui, siūlyti problemų sprendimą. Tai jau ne patarimas, kaip išvirti sriubą, bet kaip užvirinti politiką. Taip yra todėl, kad atėjo laikas, kai Aukštesnioji šviesa priartėjo prie Malchut ir jai pašvietė.
Todėl moteris jaučia, kad gali su tuo dirbti. Ji sugeba įvesti tvarką pasaulyje geriau nei vyras, nes ji priklauso paskutinei sfirai ir, pakeldama Atspindėtąją šviesą, ji suriša visas prieš save esančias sfiras. Todėl ji sugeba jas visas valdyti.
Vyras lieka savo apibrėžtame vaidmenyje, o moteris įgyja galią valdyti visus, kaip tai daroma su vaikais darželyje. Ji susitvarko su visais reikalais.
Ne visos gali būti panašios į Margaretą Thatcher ar Goldą Meir, tačiau nepaisant to, kiekviena moteris turi ypatingų sugebėjimų valdyti. Manau, kad šiais laikais būtina parlamentuose vyrus pakeisti moterimis. Mes žinome, kad visur, kur moteris dirba, bus tvarka. Pasauliui reikia ne sprogstančios vyro stiprybės, o nuosaikaus, subalansuoto moters vadovavimo, bet be jokių smulkmeniškų išskaičiavimų, kurie kartais būdingi moterims.
Moteris, galinti viską padaryti gerai, viską teisingai pasverti ir suvokianti savo šalį kaip savo namus, svarbius ir jai brangius, geba suderinti visas prieštaringas tendencijas, partijas ir viską subalansuoti. Tai gali padaryti tik moteris.
#267614

Iš 2020 m. birželio 30 d. TV programos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sėkmė priklauso nuo moterų

Ateina moters epocha

Vyrai ir moterys: negalima niveliuoti skirtumų