Jeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.

Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.

Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.

Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.

#275191

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – energijos kaupiklis

Kaip pritraukti Šviesą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Klausimas: Iš kur kilo terminas „siela“?
Atsakymas: Terminas „siela“ kyla iš žodžio „nėšama“. Kabaloje yra penkios norų būsenos, kai jis panašus į Kūrėją: nėfėš, ruach, nėšama, chaja, jėchida.
Nėfėš, ruach, nėšama – tai būsenos, kurias galime pasiekti ir nuolatos jose būti. Aukščiausia iš jų – nėšama. Todėl taip vadinasi mūsų dvasinė dalis.
Be to, yra dar būsenos, vadinamos chaja ir jėchida. Tačiau tai papildomas, laikinas priedas prie sielos būsenos.
#264782

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Kas yra dvasingumas?

Atskleiskime, kas yra siela

Susitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Klausimas. Jeigu aš – jausmų vergas ir esu man primestų norų valdžioje, kaip kabala padės man pakeisti savo suvokimą, jei jis yra tiesioginė mano norų ir jausmų pasekmė?
Atsakymas. Visus tavo norus ir jausmus lemia ta pakopa, kurioje esi, su tavo pagrindinėmis savybėmis. Dabar jos yra egoistinės.
Jei imsi rimtai studijuoti kabalą, traukti sau vadinamąją Aukštesniąją šviesą, tada ji palaipsniui pradės tave keisti ir priklausomai nuo to, savo naujose savybėse įsivaizduosi kitą pasaulį.
Pats artimiausias mums pasaulis – tas, kuriame pajausi, kad viskas yra absoliučios vienybės, integralumo, visiško tarpusavio ryšio būsenos, bet pajausi tai mažiausiu lygiu, dar nesuvoksi kiekvieno objekto ir jo sluoksnių suvokimo gylio.
Kitaip tariant, patirsi Asija pasaulio Nėfėš Šviesą– pirmąją iš 125 pakopų. Tai jau suteiks tau tam tikrą įsivaizdavimą, kad yra kažkas aukščiau, nei tai, kur šiandien esi.
Klausimas. Per savo natūralius jutimo organus suvokiu materialųjį pasaulį. O kai jungsimės su kitais žmonėmis, tai mumyse susiformuos kokybiškai naujas pojūtis – Aukštesnysis pasaulis. Tai vadinama Kūrėju?
Atsakymas. Tai jau kitas lygmuo. Gali jį vadinti „Kūrėju“, nes šis lygmuo yra aukščiau tavęs. Bet tu į jį pakyli ir tampi kaip Jis.
Kūrėju visada vadiname pakopą, kuri yra aukščiau mūsų, – kai ji atsiskleidžia, iškyla kaip dar aukštesnė.
#238824

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Pamatyti pasaulį tobulą

Keisdamiesi keičiame savo pasaulį

Klausimas. Ką reiškia laikytis priesakų?
Atsakymas. Laikytis priesakų reiškia laikytis mūsų komutacijos, mūsų tarpusavio ryšio sąlygų.
Tai ir yra priesakas – būti susijusiems į vieną vienintelę „Adam“ sistemą. Nors ta sistema sudaryta iš egoistinių norų, tačiau kurdami altruistinius tarpusavio ryšius, ji prilygsta Kūrėjui, davimo savybei, kuri atsiskleidžia joje tiek, kiek ši tampa duodančia.
Iš pradžių ant nulinio egoistinio lygmens, paskui pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto. Ir tuomet atsiskleidžia Kūrėjas kaip Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja ir Jėchida Šviesa.
#242504

Iš 2018 m. lapkričio mėn. 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

613 priesakų – tai 613 jūsų norų!

Klausimas. Pastaruoju metu išpopuliarėjo technologinė naujovė – kriptovaliuta, dabar visi gali stebėti bitkoinų padėtį. Gal taip atsiskleidžia ryšiai tarp žmonių?
Atsakymas. Netikiu, kad turtas gali kažkaip sieti žmones. Manau, kad bitkoinai – tai tik dar viena spekuliacija, kaip ir bet kuri kita valiuta.
Žmonija galų gale vis tiek sugrįš prie bendro ekvivalento – aukso ar ko nors kito. Niekas negali būti pagrįsta dirbtiniu išskaičiavimu ir formulėmis. Šito negali būti, nes nepasiekėme tokio tarpusavio ryšio, tokios komunikacijos, kuri leistų nustatyti teisingus žmonių tarpusavio santykius.
Todėl pinigai neturės jokios galios, jei nebus padengti auksu ar kitomis vertybėmis, visų pripažintomis kaip bendrasis ekvivalentas.
Bet kuri kriptovaliuta turės vertę tik tada, kai aukso gramais ar doleriais matuosime ne savo egoizmą, o geruose tarpusavio santykiuose tyrinėsime altruizmą ir nustatysime jo vertę. Kabaloje vertę turi tik ekranas ir atspindėta Šviesa.
Klausimas. Ir tuomet nebebus pinigų?
Atsakymas. Nebus. Vienas su kitu atsiskaitysime savo santykiais.
Klausimas. Ar tai galėsime pamatuoti?
Atsakymas. Kabaloje avijut (noro stiprumas), masach (ekranas), or chozer (atspindėta Šviesa), nefeš, ruach, nešama, chaja, jechida šviesa – visa tai matuojama iki pačių smulkiausių dalelių.
Klausimas. Įdomu, kaip tai atrodys mūsų materialiame pasaulyje? Baal Sulamas rašo, kad kiekvienam ant rankovės bus kažkokie skiriamieji ženklai, tarkime, žvaigždutės, parodančios davimo nuopelnus. Jų skaičius nulems visuomenės požiūrį į tave. Jei turėsi 10 ar 20 žvaigždučių, tave labiau gerbs.
Ar iš tiesų taip gali būti?
Atsakymas. Taip. Bet ne tam, kad tave gerbtų, o tam, kad būtum pavyzdys kitiems ir taip juos auklėtum. Žmogus didžiuosis ne tuo, kad jis ypatingas, o tuo, kad savo ypatingumu kitiems suteikia jėgų.
#220423

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Bendroji siela, kuri buvo bendra ir vientisa, po sudužimo suskilo į daugybę dalių, kurias turime surinkti bei sujungti ir šitaip atskleisti Kūrėją.
Pirminis indas ir atkurtasis po sudužimo skiriasi tuo, kad skilimas išryškina naujas savybes, kurios anksčiau buvo neaiškios.
Būtent dėl jų siela sudūžta, o jas ištaisius atskleidžiamos papildomos Šviesos savybės, priešingos sudužusiems norams, taip išsiaiškiname vidines savybes Kūrėjo, savo Šviesa sukūrusio ir taisančio šitą sielą.
Jei nebūtų sudužimo ir ištaisymo, jaustume ne daugiau už pirmąjį žmogų Adomą prieš pirmapradę nuodėmę – tik mažąją būseną „Nefeš/Ruach de-Ruach“. O po skilimo ir ištaisymo atskleidžiame visą Šviesą Naranchai, tai yra susiliejame su pačiu Kūrėju, tapdami panašūs į Jį savo savybėmis, suprasdami Jo kelią ir išmintį, esančią kūrime.
Todėl negalima apsieiti be sudužimo ir ištaisymo. Ištaisymo pabaiga – tai taškas, iš anksto numatytas kūrimo programoje.
Siela turi išsitaisyti, kad atitiktų visą kūrimo sistemą, talpinančią savyje visus pasaulius A“K ir ABEA. Siela – vidinė visos kūrimo sistemos dalis, todėl mums išsitaisius ji turi įgyti visų aukštesniųjų pasaulių formą, sudarytą iš trijų dalių: galvos, kūno ir galūnių, taip pat iš trijų linijų, daugybės sudėtingų formų.
Jiems susijungus skirtumai neišnyksta, juk „visus nusikaltimus padengia meilė“. Ištaisyta siela savyje išsaugo visą didžiulį egoizmą, visus norus ir prieštaravimus. Išlieka viskas, kas buvo anksčiau, niekas neištrinama. Netgi atvirkščiai, negatyvios apraiškos padeda mums atskleisti Šviesą, kurios pranašumas išryškėja tamsoje.
Mūsų laukia didelis darbas, juk Adomas neturėjo galvos, kūno ir galūnių – buvo tik kūnas, glūdintis viename lygmenyje ir pripildytas Chasadim šviesos. Jis gimė „apipjaustytas“, lyg angelas, mažo būsenos. Kūdikis neturi proto, jis negeba stovėti, o tik gulėti, taigi, jo galva yra tame pačiame lygmenyje kaip ir kūnas.
O mums reikia visą šią sudaužytą sielą pastatyti ant kojų, visu ūgiu, kaip žmogų. Todėl mūsų darbas – išrinkti sielos dalis, priklausančias galvai bei kūnui, ir išsiaiškinti kiekvienos iš jų funkcijas. Visos sielos dalys po sudužimo jau pasiruošusios ištaisymui, bet mes turime pritraukti Aukštesniąją šviesą, rasti sudužusias vietas ir ištaisyti jas.
Tie, kas bus įtraukti į dvasinį darbą, vadinsis Adomo galva, bendrąja siela. O likusieji – jo kūno dalys. Todėl Israel, tai yra „siekiantis Kūrėjo“, vadinasi „Man galva“.
#226520

Iš 2018 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Sielos gyveimas

Evolicijos siurprizai, I dalis

Klausimas. Jeigu bet koks suvokimas visada subjektyvus, ar yra absoliutus suvokimas – objektyvus ir nesantis laikina tiesa?
Atsakymas. Bet kuris dvasinis suvokimas iš esmės jau kažkuo objektyvus, nes yra grįstas skirtingų norų ir objektų derinimu. Šis objektyvumas atspindimas suvokimo lygmeniu arba Šviesos, užpildančios tą pakopą, galingumu: nėfėš, ruach, nėšama, chaja, jėchida.
Tad dvasinis suvokimas dažniausiai gana objektyvus. O absoliučiai objektyvi dvasinė pakopa – pati paskutinioji: visiško suvokimo, visiško išsitaisymo pakopa.

#231110

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kas bus po galutinio išsitaisymo?

Negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmogiškoji pakopos dvasiniame pasaulyje nusako mūsų dalyvavimo tikrovės sistemoje laipsnį. Negyvajame lygmenyje šią sistemą atskleidžiu tik pasyviai, visiškai valdomas Aukštesniosios jėgos. Aš tarsi gemalas motinos įsčiose, kurio darbas – visiškas savęs anuliavimas. Tai darbas negyvajame lygmenyje: kiek savęs anuliuosiu, tiek atskleisiu Aukštesnįjį.
O augalinėjė pakopoje aš išsaugau negyvajį lygmenį, nes iš jo viskas kyla, bet jau atlieku ypatingus veiksmus, kurie leidžia giliau atskleisti Aukštesnįjį. Tai reiškia, kad tampu augalu.
Bet mano augimas priderintas prie Aukštesniojo: kokius pokyčius atskleidžiu Jame, taip keičiuosi ir pats. Visą laiką saugau mūsų atitikimą, susiliejimą, kaip augalas, nuolat besistiebiantis į šviesą, saulę.
Vėliau pamatysime, kad visas pasaulis: negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės – visi, išskyrus kabalistus, paklusniai kartoja visus Kūrėjo judesius, kitaip tariant, yra susilieję su Aukštesniąja jėga. Bet kabalistas turi susilieti su Kūrėju sąmoningai.
Dvasinio pasaulio negyvajame lygmenyje galime jungtis tik anuliuodami save. Anuliavęs save galiu patekti į kitą ir nebūti jaučiamas, tačiau tada ir komunikacija tarp mūsų neįmanoma. Tarp mūsų atsiranda ryšys, kuris kol kas nepalieka jokių pasekmių, o tik suteikia pagrindą būsimoms ryšio formoms.
Kai mes susijungiame tokia negyvąja forma, anuliuodami save vienas prieš kitą, pasiekiame kontaktą su Kūrėju, bet kol kas to nejaučiame.
Yra bendras pojūtis, kad esame valdomi kažkokios jėgos, ir viskas. Nors tai jau dvasinė būsena: bendroji šviesa Nefeš, tačiau joje yra tik labai ribotas suvokimas, supratimas – tik pojūtis, kad esi dvasinėje aplinkoje. Bet jau yra kontaktas su Aukštesniąja jėga.
Žmogaus anuliacija prieš Kūrėją vadinama negyvąja šventumo būsena. Jis tampa visiškai nebylus, priimdamas viską, ką daro Aukštesnysis. Todėl jaučia, kad yra Aukštesniojo viduje, lyg gemalas motinos įsčiose, kuris „mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko visos Toros“. Ir tai dėl to, kad jis visiškai save anuliavo savojoje pakopoje.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Toks nenuspėjamas žmogus

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Dvasinio gimimo metodika

Klausimas. Ar egzistuoja kokie nors dvasinio darbo kokybės požymiai?
Atsakymas. Kokybiškas darbas ar ne, priklauso nuo to, kokią šviesą aš gaunu dėl savo panašumo į Kūrėją: nefeš, ruach, nešama, chaja ar jechida.
Turime praeiti 125 dvasinius laiptus iki visiško panašumo į Kūrėją. Panašumas pasireiškia per mano meilę kitiems. Vadinasi, turiu pasiekti išėjimo iš savęs pakopą – visapusę, nesavanaudišką, tobulą nežemišką meilę kitiems, t. y. rūpinimąsi kitais.
Meile kabaloje laikoma tokia būsena, kuomet jaučiu kito žmogaus norą ir noriu visiškai jį išpildyti, lyg tai būtų pats didžiausias, svarbiausias mano paties noras.
Visą savo esybę, visą savo esmę, savo vidinį aš panaudoju kitų norams aptarnauti. Dėl to tokia būsena vadinama dvasine vergove.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Dukart apie meilę

Kas yra meilė?