Klausimas: Kas yra rešimot?
Atsakymas: Tai pripildyta mano būsimoji būsena (kita, aukštesnė pakopa), kuri kol kas paslėpta nuo manęs, neaiški ir miglota. Rešimot pabudina manyje troškimą siekti būsimos, aukštesnės būsenos. Jei stengiuosi, kad dėl aplinkos (mokytojas, grupė, knygos, mokymasis) poveikio ši būsena man taptų svarbi,  priklausomai nuo savo pastangų pritraukiu Šviesą iš aukštesnės būsenos. Ši Šviesa vadinama Or Makif (Supanti Šviesa). Ji šviečia į mano rešimot tokia jėga, kokia aš siekiu aukštesnės būsenos, pajutęs šios būsenos svarbą iš aplinkos (mokytojo, grupės, knygų, mokymosi). Tuomet galiu atskleisti šią būseną – ji tampa kita mano pakopa. Rešimot yra visa informacija apie mano būsimas būsenas. Tačiau man nepakanka jėgos greičiau pritraukti šią jėgą, pagreitinti dvasinio vystymosi tempą, nepakanka Šviesos. Tam ir duota kabala. Vis tiek visi ateisime į visišką išsitaisymą – arba 1) priverstinai,  per krizes, karus ir pan., kaip šiandieninis pasaulis, arba 2) laisva valia, savo noru, greičiau, maloniau, kaip ir siūlo kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Žvelgiant į gyvenimo knygą“

„Dvejetainė skaičiavimo sistema: noras ir Šviesa“

„Rešimot istorija ir vystymasis“

Klausimas: Papasakokite, kaip kinta rešimot, pasiremdamas pavyzdžiais iš istorijos?
Atsakymas: Periodiškai besikeičiantį mūsų požiūrį į gyvenimą lemia besikeičiantys mumyse „genai“ – rešimot (iš hebrajų k. žodžio rošem – „įrašas“). Todėl kad egoizmo kitimo etapai įrašyti kiekviename mūsų nuo pat pradžių, kai bendra siela suskilo į daugybę sielų.
Rešimot mumyse pasireiškia nuosekliai didėjančia tvarka 0-1-2-3-4.  Todėl pradiniuose realizacijos mumyse etapuose rešimot sukeldavo nedidelį egoizmą, – tuose gyvenimuose mes buvome „naivuoliai“, vergai, ponai. Vėliau, mumyse labiau išsivysčius rešimot, gimdami vėlesnėse epochose norėjome tapti labiau nepriklausomais darbininkais, vasalais, baudžiauninkais. Moteris tekindavome be jų sutikimo, ir tai buvo laikoma „teisinga“ – nedidelis jų egoizmas netrukdė mylėti savo vyrų. Tai „buvo įprasta“. Dar vėliau, mumyse realizuojantis dar labiau išsivysčiusiems rešimot, norėjome būti tik laisvai samdomi darbininkai, darbdaviai, bet ne ponai, – laisvė, lygybė (ir moterų) bei kt.
Rešimot mumyse sukelia norus, norai sužadina protą, kad pasiektume tai, ko norime. Ir šiandien matome, kaip toje pačioje epochoje skirtingose tautose pasireiškia skirtingi rešimot, ir todėl mes gyvename įvairiose kultūrose, formacijose. Globalizacija skatina greitą rešimot realizaciją kiekviename ir visuose kartu.
Kokie rešimot realizuojami tautoje ar civilizacijoje, galima nustatyti pagal pasirinkimus:
-žmonos (savanoriškas, iš meilės, prievartinis, grobiant nuotaką, išperkant, liepiant tėvui ir kt.),
-valdžios (primetama, nors po to priimama ir mylima kaip iki šiol Rusijoje, renkama, paveldima),
-gyvenamosios vietos (pririšama prie vietos, registruojama, galioja pasų sistema, judama laisvai),
-ir kitų dalykų.

Pranešimas: pirmą kartą mokslininkams pavyko sukurti laboratorijoje gyvą materiją iš negyvosios gamtos, pakartojant prieš 2,5 mlrd. metų vykusius natūralius procesus Žemėje. Mokslininkai įstengė esant įprastoms žemiško klimato sąlygoms iš negyvosios gamtos elementų susintetinti sugebančią daugintis RNR (ribonukleino rūgšties) molekulę. Šis atradimas ne tik padeda geriau suprasti gyvybės atsiradimo žemėje procesus, bet ir leidžia dirbtinai sukurti gyvybę.
Komentaras: mes negalime sukurti gyvybės! Tačiau galime atsiskleisti esančius bet kurioje materijoje rešimot, bei paskatinti jų vystymąsi, ir mums atrodys, kad iš nieko gimsta kažkas nauja.

Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Atsiskleidžiančius rešimot lydi nemalonūs pojūčiai, nes jie mums atsiveria kaip trūkumai. Bet drauge parodo mums sąlygas išsiaiškinti tikruosius poreikius. Bendro noro mėgautis augimas ir sudužusių rešimot atsiskleidimas – tai svarbiausi mūsų pabudimo veiksniai.
Jie pažadina visą žmoniją. Pažvelkite, kokius didžiulius žingsnius dabar žengia žmonija naujų būsenų link. Netrukus išvysime kardinalius pokyčius, bus akivaizdžiai matyti tikslus kryptingumas ir tinkamas nusistatymas į vienybę, suartėjimą, racionalų vartojimą, taisymąsi. Antraip, neišgyvensime.
Visa žmonija ims jausti šį spaudimą per tokius paprastus dalykus, kaip nūnai kylančios problemos su nafta, energijos tiekimu. Greitai gali imti trūkti maisto produktų, kils badas, stipri sausra ar nauja epidemija. Taip išsiaiškinsime, kad esame vienoje sistemoje, priklausome vieni nuo kitų ir privalome tą priklausomybę įsisąmoninti.
Ir svarbiausia teks suprasti, kad tik mūsų vienybė gali sugeneruoti jėgą, kuri paveiks visus negatyvius reiškinius ir pavers juo teigiamais. Taip virusas įpareigos mums visus ieškoti vaistų, leisiančio mums labiau suartėti ir susijungti, ir taip priartėti prie vienybės, sukūrimo tikslo.
Išeitų, kad jokie reiškiniai neatsiskleidžia mums, kad kenktų; kiekvienas įvykis, kiekviena akimirka, kiekviena diena vis labiau artina mus prie išsitaisymo. Todėl reikia džiaugtis savo gyvenimu, stengtis aktyviai įsijungti į šį procesą. Pasaulio išsitaisymas priklauso tik nuo mūsų gero tarpusavio ryšio.

#297572

Iš 2022 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta pasaulyje?

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Trūksta tik meilės

Dvasiniame kelyje visuomet siekiame priartėti prie būsenos, kurios dar nežinome, nejaučiame. Tam neturime jokių duomenų, jokių rešimot.
Pasauliams leidžiantis iš viršaus į apačią buvo rešimot, ir visi parcufai bei pakopos leidosi tolygiai, pagal tuos duomenis. Tačiau kylant iš apačios į viršų mums neaišku, kur einame.
Todėl mums reikia anuliuoti save ir susijungti su draugais, kad pakeltume maldą ir pritrauktume Šviesą, grąžinančią į šaltinį, kuri atves mus į naują būseną. Mes patys nekuriame pakopų, mums tereikia žinoti, kaip anuliuoti save kitos pakopos atžvilgiu ir tuomet ji įsivilks į mus.

#289696

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip iš tikrųjų išsižadėti egoizmo?

Sutalpinti savyje Begalybės pasaulį

Ant kitos pakopos slenksčio

Reikia baimintis pripratimo dirbant, nes jau priprantame prie tam tikro požiūrio ir nematome darbe atnaujinimo. O iš tiesų kasdien patiriame naujas būsenas, naujus norus.
Todėl reikia kovoti prieš rutiną, prieš įpročius ir jokiu būdu neleisti veikti automatiškai, iš pripratimo.
Labai svarbu kiekvieną akimirką atpažinti naujus rešimot, naujus norus, naujus santykius, naujus reikalavimus mums. Taip tobulėsime. O jei nepastebėsime nieko naujo, vadinasi sustingome negyvos būsenos pakopoje. O jeigu nematau, kad atsiskleidžia naujos būsenos, vadinasi negyvenu.
Įprotis geras tik atliekant mechaninius veiksmus šiame pasaulyje, kaip pasakyta: „Pasaulis sukasi kaip nustatyta“. Ir todėl mums verta laikytis tokios dienotvarkės diena iš dienos, ir labai gerai pagalvoti prieš ką nors keičiant.
O dvasiniame pasaulyje kiekviena diena kaip nauja. Kitaip tariant, reikia kasdien atpažinti naujas būsenas, naujus norus, naujas sąlygas ir iš jų eiti pirmyn. Atrodytų, kas galėtų būti naujo jei veikiama pagal tą pačią dienotvarkę? Tačiau mano santykis gali būti naujas. Jei savo būsenose kaskart stengiuosi įžvelgti kokį nors naujumą savo asmeniniame, vidiniame santykyje, vadinasi einu pirmyn.
Reikia būti pasirengusiems priimti naują atskleidimą, naują santykį ir laikytis už dviejų pliusų: kilimai ir kritimai, kad šviesa atsikleistų iš tamsos. Negerai, jei žmogus linkės į vieną kraštutinumą. Tik maži vaikai patiria poliarines būsenas, arba beatodairiškai juokias, arba karčiai verkia. O tinkamai einantis dvasiniu keliu žmogus eina trimis linijomis: dešine, kaire ir vidurio.
Viena vertus jis siekia išlikti maksimaliai susiliejęs su Kūrėju kiek tik įmanoma, ir drauge, aiškinasi norus, atskiriančius jį nuo Kūrėjo. Iš šių dviejų būsenų jis stengiasi pratęsti vidurio liniją, kaskart sujungdamas visas savo būsenas, neigiamas ir teigiamas, ir nukreipdamas jas į Kūrėją, kaip ateinančias iš vieno šaltinio.

#283607

Iš 2021 m. birželio 11 d. rytinės pamokos „Kiekviena diena tavo akyse bus kaip nauja“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto būsenos

Atskleisti gyvenimo prasmę

Sutikimas gyventi naują gyvenimą

Rešimot – tai mumyse įdėti duomenys, informaciniai genai. Tarsi pirkčiau naują kompiuterį, kuriame kol kas nieko neįdiegta. Ir aš diegiu programą ir jai reikalingus duomenis. Tie duomenys kompiuteryje sukuria tam tikrą būseną.
Lygiai taip sukurtas žmogus. Mumyse jau įdiegta gyvūninė, instinktyvi programa kaip egzistuoti gyvam organizmui. O jos viduje yra dar viena programa, kuri vadinasi „žmogus“ – ji skirta atvesti mus į susiliejimo su Kūrėju pakopą. O šioje programoje gauname duomenis, vadinamuosius „rešimot“.
Programa apdoroja šiuos duomenis ir pagal juos dirba, tačiau čia yra ir dar vienas parametras – viena laisvės pakopa, duota mums, kad galėtume laisvai rinktis, jei norėsime, kad ši programa dirbtų davimo forma, o ne egoistinio gavimo forma. Taip einame pirmyn, valdydami save ir savo gyvenimą.

#283612

Iš 2021 m. birželio 11 d. rytinės pamokos „Kiekviena diena tavo akyse bus kaip nauja“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra rešimot?

Rešimot istorija ir vystymasis

Gyvybės sukūrimas ar rešimot pasireiškimas?

Klausimas: Sąvokos „lygybė“, „vienybė“ ir „laisvė“ mums buvo žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos laikų. Prieš ją ir po jos, žmonės kovojo dėl šių principų.
Matome, kad žmonija yra įtraukta į vieningą ekonominių, socialinių, politinių ir kultūrinių tarpusavio santykių sistemą, vadinamą globalizacija. Bet tai tik išorinė vienybė.
Jūs visą laiką kalbate apie jausminę vienybę minčių ir norų lygmenyje. Ar galėtumėte apibūdinti, kaip matote žmonijos vienybę šiame lygyje?
Atsakymas: Tai tolimos ateities reikalas. Žmonija visiškai neklausia apie tai, nėra tam pasirengusi, nieko negali padaryti.
Problema ne ta, kad priverstinai nuvarytume žmoniją į vienybės būseną, bet ta, kad ji pati to norėtų, o jos noras iš anksto nulemtų jausminę vienybę iki pat maldos ją pasiekti. Dabartinei žmonijai dar labai toli iki to.
Klausimas: Ir vis dėlto, ko turėtume pasiekti? Visuose pirminiuose šaltiniuose rašoma, kad žmonija turi tapti vieninga. Kokia turėtų būti galutinė būsena?
Atsakymas: Žmonija turėtų tapti vieninga struktūra. Žmonės visiškai skirtingi, skirtingi interesai, skirtingi judėjimai. Kiekvienas turi savo tašką, iš kurio gimė ir vystėsi. Tačiau suprantame, kad visi turime bendrą tikslą – sukurti iš savęs tokią struktūrą, kurios būsena – dvasinė ir žemiška pusiausvyra.
Visi juda vieno tikslo link, palaiko vienas kitą. Būtent abipusis palaikymas yra svarbiausias dalykas naujojoje visuomenėje, kuri turėtų būti po visų mūsų patiriamų sunkių laikotarpių.
Mūsų tikslas itin paprastas – sukurti iš žmonijos vieningą sistemą, kur priešingybės palaikytų kita kitą ir suformuotų vieną bendrą harmoningą visumą. Kai dvi priešybės susivienija siekdamos bendro tikslo – už savo ribų, tuomet jos harmoningai egzistuoja.
Turime įsisąmoninti, kad su savo įgimtais gabumais dabar to negalime padaryti. Tačiau vis tiek turime to siekti. Tad pirmiausia turime pajausti vienybės poreikį, o paskui suvokti, kad neįmanoma to pasiekti patiems.
Klausimas: Ar galima sakyti, kad nuo pradžių buvome sumanyti kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Taip ir buvo. Tai dar vadinama „Adam“ sistema iki jai sudūžtant. Kitaip tariant, jau buvome tos būsenos.
Mes – tai visos sielos, visi mūsų vidiniai informacijos įrašai (rešimot).

#273416

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga aukštesnioji ugdymo sistema

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Vieningas pasaulis – nauja realybė

Klausimas: Įsimylėjus vienas laikas, kalėjime – kitas. Jaunystėje laikas teka lėtai, senatvėje – tiesiog šuoliuoja. Kodėl?
Atsakymas: Tai pojūtis. Juk laikas neegzistuoja. Jis pasireiškia tik mūsų pojūčiuose, kaip ir apskritai visas pasaulis.
Klausimas: Pati gražiausia moteris po laiko teptuku virsta senute. Kodėl laikas griauna grožį?
Atsakymas: Tai subjektyvu. Priklauso nuo to, į kokį grožį žiūri. Jei ilgą laiką gyveni šalia žmogaus, tai nepastebi, kaip jis sensta. Nors, žinoma, visa tai yra natūralu. Problema ta, kad sukuriame tam tikrus standartus išoriniam, fiziniam grožiui ir nesujungiame jo su vidiniu grožiu.
Klausimas: Kas yra laikas? Kaip jį apibūdintumėte?
Atsakymas: Laikas – tai kiekvieno iš mūsų vidinis pojūtis.
Klausimas: Sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja. Kodėl laimingiems laikas skrieja neregėtu greičiu?
Atsakymas: Mat gaudami malonumą, jie pamiršta, kad laikas laikinas. Jei žmogus mėgaujasi, jis nepastebi, kaip eina laikas.
Klausimas: Ar tiesa, kad laikas žudo meilę?
Atsakymas: Laikas žudo viską! Absoliučiai viską! Jei neatnaujiname savo įspūdžių, tai jie pradingsta.
Klausimas: Manote, kad laikas keičia žmones? Netgi jei žmogus nerealizuoja savęs?
Atsakymas: Taip, žinoma. Pats laiko veiksnys keičia žmogų .Tai vadinama rešimot (dvasinių informacinių duomenų) kaita.
Bus tęsinys…
#270121

Iš 2020 m. liepos 2 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas

Kas stipriau – laikas ar kantrybė?

Laiko šeimininkas