Mūsų būsena, kai esame tarpusavyje susijungę, vadinasi Begalybės pasaulio Malchut, Šchina. Šchina – tai „vieta“, kur atsikleidžia aukščiausioji Šviesa, dėl savo veiksmų vadinama Šochėn − jis karaliauja, įsikuria joje.
Mes – tai norai, sujungti tarpusavyje bendra davimo savybe. Ir todėl turėdami šią savybę atskleidžiame, užpildančią mus, Šviesą.
Todėl, kol nesijaučiame esą susivieniję, kol mūsų būsena nėra tobula, kol ji nėra ištaisyta Šchina, ištaisytas mūsų tarpusavio ryšio tinklas, tol esame paslėptyje, neatskleidžiame Šchinos − mes tremtyje. Šis indas neatskleistas ir todėl vadinasi ,,Šchina tremtyje“ – tremtyje, paslėptyje mūsų atžvilgiu.

Iš 2011 m. rugsėjo 18 d. Toronto kongreso 6-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Keletas minčių iš ,,Šamati”: Nieko nėra kito − tik Jis

Keletas minčių iš ,,Šamati“: Įžanga

Reikia stengtis įsivaizduoti kitą tikrovę, kuri skiriasi nuo dabar jaučiamos – tokią, kur visi susijungę draugėn. Tokia ji išties ir egzistuoja: kaip vienas integralus pasaulis, ir tik mūsų egoizmas atrėžia ją nuo šios tikrovės.
Visi susijungę ir visi ištaisyti, visos gamtos dalys veikia kaip visiškai tarpusavyje susijęs vienas mechanizmas, viena sistema. Ir tik aš vienas jaučiuosi atsiskyręs nuo kitų ir teisiu juos remdamasis savo trūkumais.
Jeigu taip teisingai įsivaizduoju visos kūrinijos būseną, tai matau, kad Šchina, Kūrėjo atskleidimas įsivelka į visą kūriniją, sujungia visus ir veikia visų viduje.
Visi susijungę ir visi išsitaisę tik man reikia išsitaisyti, kad visus išvysčiau, kokie jie iš tikrųjų yra.

#274488

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Sukurti naują suvokimo sistemą

Klausimas: Susivienijimo malonumas žmonių nevilioja. Kodėl? Pagal norų piramidę turėtų būti atvirkščiai. Kai teigiate, kad visi sėdės ratuose ir bendraus, atrodo, kad juokaujate. Pavyzdžiui, anekdotuose apie rojų ir pragarą sakoma, kad pragare gerai, nes gyvenimas verda, o rojuje viskas taip idiliška, flegmatiška: ramybė, palaima, – ne itin patrauklus dvasingumas. Kodėl taip yra?
Atsakymas: Tai ne kabalistinis rojaus ir pragaro vaizdinys. Kabalos požiūriu rojus yra visuotinis žmonijos susivienijimas ir atskleidimas vienos didingos gamtos jėgos, kuri vadinasi „Šchina“. Taigi sakoma: „Teisuoliai sėdi (jie yra ant mažo laiptelio) ir susivieniję mėgaujasi Šchina (gamtos vienybės, tobulumo, universalumo spindesiu)“. Tai yra aukščiausias malonumas, kurį tik gali patirti kūrinys.
Aš nesistengiu reklamuoti ir vilioti. Tegul žmonės gyvena ir džiaugiasi tuo, ką turi. Bet aš noriu parodyti tikrą požiūrį, kurį žmogus gali suvokti dar gyvendamas šiame pasaulyje. Aš jam tai siūlau.
Klausimas: Taip gamtos specialiai sukurta, kad žmonių tokie pasiūlymai nevilioja?
Atsakymas: Taip. Kad sąmoningai prieitume prie to, prašytume, reikalautume ir pasistengtume atskleisti tiesą.
#267263

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Gyvenimo programa, II d.

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Jei atliksime teisingą, tikrą išskaičiavimą, iškart taps aišku, kad negalima prašyti už save. Juk taip atskiriu save nuo bendros sielos, kurioje yra Kūrėjas, nuo Šchinos. Prašydamas sau atskiriu save nuo Šchinos.
Reikia prašyti už visus. Kiek galiu susijungti su Šchina ir nuskęsti tame bendrume, pajausiu, kad tai Šchina, kur gyvena Kūrėjas ir galėsiu Jį atskleisti, priartėti prie Jo ir net susilieti su Juo. Viskas priklauso nuo to, kaip aš vis labiau prisijungiu prie bendro kli.
Todėl prašyti už save – tai atkirsti save nuo gyvenimo šaltinio. Tik mes šito nejaučiame ir painiojamės. Tačiau matantis sistemą žmogus supranta, kad ji itin paprasta ir joje yra Kūrėjas. Reikia prašyti tik vieno: priklausyti tai Šchinai, sistemai, į kurią visi esame sujungti, tik to neįsisąmoniname dėl paslėpties. Kvaila prašyti sau, juk šiuo prašymu žmogus atitolina save nuo gėrio.
#248734

Iš 2019 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema „Dešimtukas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys, skirtas sielai gimti

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Klausimas. Kabala – tai praktinis mokslas? Kur konkrečiai realizuojama praktika?
Atsakymas. Praktika – mumyse pačiuose. Turime susivienyti tarpusavyje grupėje. Susivienijus mumyse kyla įvairiausi jausmai, savybės, reakcijos. Turime juos patirti, viduje taip prisitrindami tarpusavyje, kad imtume savo pojūčius keisti kitų pojūčiais.
Sujungiame savo jausmus į tokį bendravimo lauką, kur kiekvieno individualumas pradingsta, ir kiekvienas įgyja visų kitų individualumą. Taip kiekviename iš mūsų formuojasi bendrumas, kuris vadinamas Šchina.
Šchina – tai jėgų laukas, mūsų tarpusavio gerų santykių vienų su kitais jėgų laukas. Tik ten atsiskleidžia Kūrėjas. Tai ir yra kabalos mokslo realizacija.
#240413

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Ant aukštesniojo pasaulio prieangio

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Klausimas. Ar gali sielos gimdyti viena kitą?
Atsakymas. Ne. Žmonės irgi negimdo kitų. Mums taip tik atrodo.
Nieko naujo nesukuriame, tik sąlygas naujam pavidalui mūsų pasaulyje atsirasti. Kitaip tariant, jėgos jau egzistuoja ir yra pasirengusios vystytis. Todėl per tam tikrą vyrą ir moterį neva vystosi naujas kūnas. Visa tai iš anksto suplanuota.
Klausimas. Dvasiniame pasaulyje, kai susivienija du norai, išeina trečias. Tai jau nauja ar ne?
Atsakymas. Naujas jų tarpusavio susigretinimas ir jų ryšys su aukštesniąją pakopa. Kaip sakoma: „Vyras, žmona ir Šchina tarp jų“ – kitaip tariant Kūrėjo buvimas. Kūrėjo jėga, pažadinanti vyrišką ir moterišką individą (dvasines jėgas), kad jie būtų viduje susiję, nulemia kitą jų raidos etapą, kas iš jų išeis.
#240162

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė šeima

Kur slypi sielos kibirkštis?

Dvasinis genas

Visą tikrovę sklisdama sukūrė Šviesa, „iš nieko“ sukūrusi ir išvysčiusi norą. Nuo Didžiojo sprogimo laikų noras vis labiau šiurkštėja, taip atsiranda bangos, dujos, negyvoji materija.
Po to Žemėje randasi augalai, gyvūnai, žmogus, kuris, praeidamas daugybę vystymosi etapų, tampa panašus į Kūrėją.
Įdomu tai, kad Šviesa ir noras kūrinyje atsispaudžia tarsi dvi rūšys: vyriška ir moteriška. Vyriška ir moteriška savybės pagal dviejų dvasinių parcufų: Aba (tėvas) ir Ima (motina), Chasadim ir Chochma pavyzdį jungiasi vienas su kitu ir gimdo naują vyriškos arba moteriškos giminės kartą.
Ryšys tarp vyro ir moters ypatingas tuo, kad, iš vienos pusės, jie priešingi vienas kitam, o iš kitos pusės, jaučia, kad turi tą patį tikslą. Bendras dvasinis tikslas taip juos sujungia, kad jie veikia kartu ir gimdo palikuonis. Iš to aišku, iš kur kilo šeimos sąvoka ir natūralus siekis gyventi poroje, gimdyti ir auginti savo tęsinius.
Mes visi – viena šeima. Ne tik senelis ir močiutė, tėtis ir mama bei vaikai – taip karta po kartos, bet apskritai visi vyrai ir visos moterys – tai viena šeima, Adomo ir Ievos palikuoniai. Yra didelis skirtumas tarp dvasinių vyrų ir moterų.
Mūsų tarpusavio ryšio pasekmė, kūdikis, kurį galime pagimdyti, vadinamas „siela“. Kai šį ryšį pristatome Kūrėjui, Jis suteikia gyvybės dvasią. Šioje sieloje, teisingame mūsų tarpusavio ryšyje, pasiekiame susiliejimą su Kūrėju, kaip sakoma: „Vyras ir moteris – Šchina tarp jų“.
Svarbiausia žinoti, kad mūsų tarpusavio ryšys turi būti skirtas sielos sukūrimui. Tai reiškia, kad be draugų negaliu įgyti sielos.
Jei su draugu užmezgu ryšį, vedamas savo noro gauti, tai jis – noro duoti, ir atvirkščiai, jeigu iš jo pusės – noras gauti, tai iš mano – noras duoti. Mes visada tarpusavyje veikiame kaip zachar (vyriška savybė) ir nekeva (moteriška savybė), kurios egzistuoja visuose kūriniuose.
Svarbiausia – organizuoti mūsų tarpusavio ryšį, iš kurio gimsta siela. Visą laiką to laukiu iš draugo ir pats tuo atsakau. Per kiekvieną kontaktą: pokalbį, bendrą darbą mes kiekvieną akimirką kuriam savo sielą, kitaip – Kūrėjo atskleidimo vietą, kad aukštesnioji Šviesa užpildytų mūsų susisiekiančius bendrus norus.
#222020

Iš 2018 m. vasario 19 d. pamokos, skirtos pasiruošti Tarptautiniam 2018 m. kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

Klausimas. Ko būtent mokomasi kabalos pamokose, kad būtų galima atskleisti aukštesnįjį pasaulį – mus veikiančių jėgų tinklą?
Atsakymas. Iš esmės tai viena jėga, išsiskaidanti į daugybę priešingų viena kitai jėgų. Mums reikia ją atskleisti, mokantis dešimties žmonių grupėje, kur kuriami vis draugiškesni tarpusavio santykiai. Tam skirtas pasiruošimas pamokai.
Susivieniję, gilindamiesi į mokymo medžiagą, ketiname ne šiaip išstudijuoti, kas parašyta knygoje, bet gauti ypatingą įkvėpimą, ypatingą jėgą, galinčią mus sujungti vis stipriau. Galiausiai pradedame atskleisti mus veikiančių jėgų tinklą ir suprantame, kad jis yra ne kažkur išorėje, o tarp mūsų.
Bendra vienybės jėga, vadinama „Kūrėju“, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, apie ką pasakyta: „Savo pasaulį išvysi šiame gyvenime“. Todėl kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio kūriniams.
Viso to pasiekiame vienydamiesi dešimtuke, kuris yra priemonė kūrimo tikslui pasiekti. Pirmasis etapas – pamilti kūrinius, kas ir įgyvendinama dešimtuke. Vėliau nuo meilės kūriniams pereiname prie meilės Kūrėjui, bendrai gamtos sistemos valdymo jėgai.
Klausimas. Koks pagrindinis studijų objektas?
Atsakymas. Pamokose studijuojame tą tinklą, kuris mus sieja tarpusavyje ir vadinasi aukštesniųjų pasaulių sistema. „Pasaulis“ (olam) kilęs iš žodžio „paslėptis“ (alama), t. y. paslėpta sistema.
Pamažu pradedame ją atskleisti. Šių pasaulių viduje, jėgų tinkle, atskleidžiame dešimtuke tarp mūsų egzistuojantį ryšį. Šis ryšys ir yra mūsų siela arba „Šchina“, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, „Šochen“.
Klausimas. Kabalos studijavimo tikslas – atskleisti paslėptą realybę ar ją suprasti?
Atsakymas. Mokymosi tikslas – pajausti aukštesniąją tikrovę. Vėliau, jau pajautus, remiantis potyriais reikia ją suprasti.
Klausimas. Ką būtent norime pajausti?
Atsakymas. Norime pajausti ypatingą tarpusavio ryšį, kuris nuolat kokybiškai auga, kol pasiekia meilės pakopą. Šiame ryšyje imame atskleisti ypatingą joje veikiančią jėgą, vadinamą „Kūrėju“.

Iš 2017 m. liepos 20 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Ilgas kabalisto kelias

Pasaulis – tai Kūrėjas, įsivelkantis į viską, ką matome priešais save: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės. Iš tikrųjų pasaulio nėra, yra šie keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus, – ir jie visi žmoguje. Žmogus mato pats save ir nieko daugiau: savo vidines savybes aukštesniosios Šviesos fone.
Jeigu žmogus dirba ties tuo, kad nebūtų priešingas Šviesai, tai liaujasi matęs save Šviesos fone ir prilygsta jai savybėmis. Ir tuomet Šviesa, davimo ir meilės savybė apsivelka į žmogų, kuris virsta Šchina.
Kūrėjas nori atsiskleisti, nori padėti. Jis visada palaiko žmogų, bet negali sutikti, kad žmogus dėtų mažiau pastangų. Juk būtent dėdamas pastangas žmogus turi išsiaiškinti visus skirtumus tarp savęs ir Kūrėjo, išvystyti savo jausmus ir atskleisti aukštesniąją tikrovę. Tarp atskleidimo ir paslėpties žmogus kuria save. Todėl Kūrėjas gali jam nusileisti ir padėti visur, išskyrus ten, kur reikia dėti pastangas.
Pasaulis mums atrodo tamsus, grėsmingas, mat vis dar matome savo pačių egoistinę prigimtį baltos Šviesos fone. Jei stengsimės prilygti Šviesai, vienybei ir meilei, tai matysime ne save, o pačią Šviesą.
Tad reikia į pasaulį žvelgti kaip į Kūrėjo norą atsiskleisti. Jis tik reikalauja iš mūsų, kad dėtume pastangas, idant kliūtys virstų parama, pagalba. Kliūtys nurodo tas vietas, kur kol kas neatitinkame aukštesniosios jėgos – tol, kol visų priešininkų nepaversime mylimais draugais.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rengiantis kongresui „Visi – viena šeima“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Kodėl mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio

Dievas blogas ar geras?

Klausimas. Ar visas mano gyvenimas ir visi jo įvykiai užprogramuoti iš anksto?
Atsakymas. Visa mūsų tikrovė – tai programa, kurioje egzistuojame ir jos tėkmėje vystomės. O mes patys – šios programos elementai, su kuriais ji dirba, kuriuos vysto.
Programa – tai mus veikiančios jėgos, pravedančios mus per įvairias būsenas: buvai vaikas, mokeisi, ėjai į kariuomenę, paskui susituokei, susilaukei vaikų ir t. t. Nejau rinkaisi, kas su tavimi nutiks? Nieko nesirinkome, nors ir įsivaizduojame, kad viskas mūsų rankose, ir mes patys nusprendėme, kur mokytis, su kuo tuoktis ir pan.
Tačiau visa tai netiesa – gyvenimas teka per žmogų jo neatsiklausdamas. Kai dabar, jau būdamas septyniasdešimties, žvelgiu į savo gyvenimą, man tampa aišku, kad nieko nesirinkau. Mane pastūmėjo į įvairiausias būsenas, privertė reaguoti į įvykius, pereiti įvairias būsenas.
Ateities atžvilgiu dar galiu turėti iliuzijų, kad galiu elgtis pagal tai, kaip pasirinkau. Tačiau praeities atžvilgiu akivaizdu, kad nieko nesirinkome.
Kas nors griaušis, kad pasielgė taip, o ne kitaip. Bet dauguma, patirtimi įgiję išminties, vis dėlto supranta, kad atsitiko tai, kas turėjo atsitikti ir nieko negalima pakeisti – toks likimas.
Klausimas. O kur užrašytas mano likimas ir viskas, kas su mumis vyks?
Atsakymas. Tai įrašyta bendroje programoje, esančioje gamtos jėgų lauke, kurioje egzistuojame.
Klausimas. Kada užrašoma ši programa: dar iki žmogaus gimimo, gimstant ar gyvenant?
Atsakymas. Visa programa jau užrašyta nuo kūrimo pradžios iki jos galo. Žinoma, žmogui dar negimus egzistuoja visa jo gyvenimo kelio programa. Tas scenarijus yra jėgų lauke, kuris vadinasi Šchina  – bendru noru, o tai – visos kūrinijos medžiaga. Šiame lauke veikia jėga, stumianti norą mėgautis į jo galutinę būseną, į numatytą tikslą.
Šios nore veikiančios jėgos formulė vadinama kūrimo sumanymu. Kūrimo sumanymas – tai ta programa, ta jėga, ta formulė, kuri vysto norą iš jo pradinės formos į galutinę. 99.99% žmonių ši programa užrašyta iš anksto, o 0.01 % neužrašyta…
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą I d.?

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Aukštesniosios jėgos, arba, kaip pakeisti likimą