Visi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?

Klausimas. Kai po darbo seminare pereiname prie „Mokymosi apie dešimt sfirų“, ši knyga suvokiama kaip meilės matematika – santykių lygtys kabalistinėje grupėje.
Ji tarsi aprašo visų būsenų, kurias norėjome pasiekti seminare, formules. Kodėl kai kuriems ši knyga atrodo nuobodi?
Atsakymas. Yra žmonių, kurie nesupranta matematikos. Matydami formulę įsivaizduoja ją tik konkrečių reikšmių pavidalu: kilogramais, litrais ir kt. Jie supranta, kad ši formulė kažkaip susieja vieną kintamąjį su kitu, ir jei vienas sumažės, tai kitas padidės ir atvirkščiai. Tačiau pačiose formulėse nejaučia gyvybės.
Matematika – tai aukštesnis, dieviškas mokslas, juk ji išreiškia ryšį tarp visų tikrovės dalių. Ir nesvarbu, apie ką būtent kalbama. Yra pasaulių sistema kaip viena siela su pripildančia ją Šviesa, bet siela sudužo į daugybę dalių.
Visos šios dalys susimaišė viena su kita ir nukrito žemyn. Ir dabar norime surasti formulę, kuri išreikštų, kokios būsenos jos buvo ir kaip nukrito, koks skirtumas atsiskleidė tarp jų, kuo jis pasireiškia ir kaip jos gali vėl susijungti į tą pačią formą.
Mes norime išreikšti santykį tarp visų dalių: tarp pasaulių, tarp pasaulių ir sielų, tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmens kiekviename fragmente ir tarp jų įvairiomis formomis, nes kiekvienas dar suskilo į „Adam Kadmon“, ABEA ir mūsų pasaulį.
Išeitų, kad yra begalo daug įvairiausių savybių, bet jos visos tarpusavyje susijusios ir įsijungia viena į kitą. Matematika – tai kalba, leidžianti viską sujungti draugėn ir paaiškinti tai, kas svarbiausia – ryšius tarp jų. Čia ir yra tikroji matematika – tai ryšių tarp visų pasaulėdaros dalių formulės: kas kad ne viskas iš karto, bet dalimis.
Šio pasaulio matematika, žinoma, nėra tobula. Ir vis dėlto joje yra kažkas, kas susieja viską kartu. Ir augalų, ir žvaigždžių, ir negyvosios materijos, ir žmogaus savybių (jo psichologijos) atžvilgiu veikia vienos ir tos pačios formulės, tik skirtinguose medžiagos lygmenyse.
Matematika – tai aukščiausioji visų tikrovės dalių harmonija kartu. Kabalos mokslas aiškina šią harmoniją, tik kabalistų vartojamais savo terminais. Kabaloje taip pat yra formulės bei dėsniai, kas kad ne tokios kaip matematikoje, tačiau kalbama apie visos pasaulėdaros dalių harmoniją.
Todėl, jei „Mokymas apie dešimt sfirų“ aiškina mums dvasinius objektus: Išsut, Zeir Anpin, Nukva – kaip jie susiję vienas su kitu, tai mums atrodo, kad tai sausa, nuo gyvenimo atsieta informacija. Bet iš tikrųjų šis aprašymas pilnas gyvybės. Mes šitai dar pajausime, o kol kas tiesiog žinokite, kad šioje knygoje slypi tikrasis gyvenimas ir tobulybės pojūtis.

Iš 2017 m. gruodžio 29 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Davimo matavimo vienetas – dešimt sfirų

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Klausimas. Jei kabala – mokslas, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir fiksuojami rezultatai?
Atsakymas. Šiuos tyrimus atlieka žmogus savyje pagal savo rešimot (dvasiniais įrašais) ir tikrindamas su bazinėmis kabalistinėmis knygomis Ari „Gyvybės medis“ ir „Aštuoni išminties vartai“ bei Baal Sulamo „Mokymu apie dešimt sfirų“.
Klausimas. Kodėl nerekomenduojate „Knygos Zohar“?
Atsakymas. „Zohar“ nėra skirta tam, kad tikrintume save pagal ją. Tai ne mokslinė knyga kalbos atžvilgiu, nes ji parašyta jausmų kalba. „Mokymas apie dešimt sfirų“ ir Ari knygos – tai dvasinių pasaulių fizika.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalistas – mokslininkas tiriantis save

Klausimas. Ar turėčiau išnagrinėti pasaulėdaros schemą, dešimt sielos sfirų, kaip daugybos lentelę, ar priimti tai, kaip kol kas neegzistuojantį ir nesuprantamą dalyką?
Atsakymas. Jūs turite tai studijuoti, o vėliau bandyti rasti, tada jums pradės formuotis sistema. Jūs žvelgsite į pasaulį ir stebėsite, kaip jis keičiasi tarsi per trafaretą, ir matysite jame dešimt sfirų.
Žiūrėdami per šį trafaretą į pasaulį, žmogų, jo elgseną, tarpusavio santykius, vėjo, oro judėjimą, augalų ir gyvūnų sąveiką ar sąveiką dvasiniame pasaulyje, jūs visur matysite vieną ir tą patį ryšių tinklą tarp dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos.
Klausimas. Kiek laiko reikia, kad suvoktume dešimt sfirų? Ar tai priklauso nuo konkretaus žmogaus?
Atsakymas. Mes turime labai išsamų vadovėlį, kurį sudaro šeši tomai, tai „Mokymas apie dešimt sfirų“, kuris paaiškina, kaip dešimt sfirų kuria visus pasaulius, tarp jų ir mūsų pasaulį, kaip paskutinį, patį žemiausią, ir kokiu būdu Aukštesnioji šviesa per dešimt sfirų valdo visą kūriniją.

Iš 2017 m. kovo 5 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Gamtos fraktališkumas

Dvasinė sistema veikia ypatingu būdu. Pripratome materialiame pasaulyje, kad netgi pačios didžiausios sistemos sukurtos pagal primityvesnį principą, kur kiekvienas elementas atlieka savo autonomišką funkciją.
Kaip automobilyje: yra radiatorius, karbiuratorius, stūmokliai, cilindrai – ir kiekviena detalė veikia taip, kaip iš anksto sukurta, nekeičia savo funkcijos priklausomai nuo naujų sąlygų.
Dvasines sistemas sudaro gerokai mažiau elementų: 5х5х5, tačiau esmė ta, kad keisdami savo pakopą Begalybės Šviesos atžvilgiu, jie keičia savo savybes, kaip pasakyta: „Keisdamas vietą, keiti likimą.“ Čia visas sunkumas.
Antraip visą „Mokymą apie dešimt sfirų“ būtų galima paaiškinti dvidešimtyje puslapių. Problema ta, kad egzistuoja dvasiniai pakilimai ir nuopuoliai, nuo kurių keičiasi savybės, ir tai mus painioja.
Jeigu dvasiniai parcufai kyla ar leidžiasi, jie gali keisti savo ankstesnįjį elgesį. Neįmanoma apie kokias nors penkias sfiras sakyti: tai Chochma ar Chasadim (Bina), mat tai priklauso nuo to, kas yra virš jų ir po jais, į ką jie apsivelka ir kam turi duoti.
Nė vienas neegzistuoja pats sau, ir todėl išeina, kad kiekvienas gali atlikti visų funkciją. Mūsų pasaulyje to nėra! Tačiau visa dvasinė sistema sukurta iš vieno noro mėgautis, visa kita šioje sistemoje priklauso nuo to, kaip ją išjudinsime.
Šviesos įeina į sistemą ir ima ją organizuoti pagal savo savybes. Viskas priklauso nuo parcufo padėties ar net nuo jo dalies kitų parcufų atžvilgiu.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Bendra dvasinės energijos talpykla

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Klausimas. Mokslininkas turi turėti tikslius matavimo įrankius. Kaip kabalistas gali išmatuoti savo poveikį tikrovei ir jos pasikeitimams? Tai atrodo praktiškai neįmanoma.
Atsakymas. Atvirkščiai, kai pradedame siekti aukštesniojo pasaulio, mums atsiveria, kaip nieko negalima išmatuoti mūsų realiame gyvenime! Kabalistas gauna tikslų matavimo etaloną, tarsi metrą mūsų pasaulyje, vadinamą ,,dešimčia sfirų“. Su šiuo etalonu jis matuoja viską.
Jeigu paskaitysime knygą ,,Mokymas apie dešimt sfirų“, pamatysime, kokie tikslūs visi apibūdinimai. Kalba eina apie aukštesniojo pasaulio fiziką, tiksliai apibrėžiančią Šviesos poveikio mastą ir indų reakciją, indų poveikio Aukštesniajai šviesai mastą.
Gausime tikslų žemėlapį aukštesniųjų jėgų, esančių aplink mūsų pasaulį ir veikiančių mus. Sužinosime, kaip patys galime veikti šias jėgas iš apačios į viršų, kad jų poveikis mums būtų kuo geresnis.
Kalba eina apie tikslius žingsnius, kuriuos turime padaryti aukštesniųjų jėgų atžvilgiu. Kabala naudojasi labai tiksliais Šviesos, norų, indų matavimais – tai aukščiausia žmogaus psichologija. Kabalos metodika leidžia suprasti pačias giliausias savo savybes ir užmegzti ryšį su aukštesniosiomis jėgomis bendram darbui juvelyro tikslumu.

Iš 2015 m. rugpjūčio 16 d. radijo stoties „103FM“ laidos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokslinis eksperimentas su Aukšteniąja jėga

Imtuvas užribio bangų diapozone

Nesidrovėkite keistis

Visi nori, kad jiems būtų gerai šiame pasaulyje. Bet turime suprasti, kad šiame pasaulyje geriau jau nebus – bus tik blogiau. Greitai žemė ims sproginėti po mūsų kojomis, o iš viršaus kris atominės bombos.
Kodėl pasaulį užgriuvo visos šios jėgos? Jos verčia mus ieškoti sprendimų. O sprendimas vienas. Visos šios jėgos spaudžia mus dėl to, kad mes pakiltume į kitą egzistavimo lygmenį.
Iki šiol mes vystėmės negyvajame, augaliniame ir gyvūniniuose lygmenyse. Mūsų pasaulyje neegzistuoja nieko kito. Visas mūsų egzistavimas panašus į gyvūnų, mes esame beveik tame pačiame lygmenyje.
Jei mes norime pakilti į žmogaus, Adomo, pakopą, turime tapti panašūs į Kūrėją. Juk būtent tai reiškia būti žmogumi, Adomu, tai yra „panašiu“ (dome). Tai naujas egzistavimo lygmuo.
Mes vystėmės negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje pakopose ir dabar mūsų laukia kitas etapas: turime pakilti į naują pakopą. Todėl visos gamtos jėgos koncentruojasi į tai ir atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris padeda mums pereiti į kitą lygmenį.
Gamtos jėgos supančioje aplinkoje ir žmonių visuomenėje išstumia mus iš apačios į viršų, versdamos pakilti. O kabalos mokslas skirtas tam, kad jo padedami ištrauktume save aukštyn ir pakiltume patys, be smūgių ir nemalonių spyrių.
Mums reikia pasinaudoti visomis šiomis priemonėmis, kad įžengtume į žmogaus lygmenį. Reikia išmokti naudotis gamtos jėgomis, kad pakiltume į kitą egzistencinį lygmenį, o ne įsitaisyti patogiai šiame pasaulyje tokia forma, kokios dabar esame.
Mūsų dabartinėje būsenoje mes jau niekada negyvensime geriau. Aš apie tai perspėju pastaruosius dešimt metų. Dar anksčiau kalbėjau apie krizę, kai visi juokėsi ir niekas manimi netikėjo. Man teko apie tai kalbėtis su žymiausiais ekonomikos ekspertais ir mokslininkais, ir jie tik nusijuokdavo išgirdę apie krizę.
Visi tada teigė, kad nėra jokios krizės. Bet šiandien jau niekas nesiginčija, kad krizė yra, o sprendimo, kaip ją įveikti, nėra.
Iš tikrųjų, iš žmogaus nereikalaujame nieko ypatingo. Reikia tik įsitraukti į mūsų integralaus švietimo metodiką, ir per šį ryšį žmogus gaus Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Ir tada jo gyvenimas staiga susitvarkys stebuklingu būdu.

Iš 2015 m. vasario 4 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ieškotojų karta

Ateitis vienalytėje visuomenėje

Vystymosi riba

Visų pirma, reikia suprasti šiuolaikinio pasaulio padėtį, suvokti, į kokią bedugnę jis ritasi. Antra, turime įsisąmoninti, kad mes, žmonija, neturime jokių priemonių susitvarkyti nė su viena problema.
Vienintelė išeitis – susitapatinti su gamta. Gamta yra globali ir integrali, šiame pasaulyje mes visi susiję. Todėl turime įgauti tokią pat formą kaip gamta. Tik tada pasieksime tobulumą.
Juk gamta siekia tobulo būvio, savitarpio supratimo ir formos panašumo. Panašiai, kaip atmosferoje šalto ir šilto oro masės, aukšto ir žemo slėgio masės, per vėją pasiekia pusiausvyrą. Taip ir mes turime susivienyti tarpusavyje, kad visuomenė taptų vienalytė.
Turime pasiekti šią būseną, nes būdami priešingi gamtai sukelsime neišvengiamą sprogimą.

Iš 2015 m. vasario 4 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Kabalistinių knygų turinį galima suskirstyti į dvi dalis.
Vienoje iš jų aprašytas mūsų jausminis darbas tarpusavyje, aiškinama, kaip per jį prasiskverbti pas Kūrėją, kuris yra ne kažkur šone, o tarp mūsų.
Iš kitos pusės, mums duoti tikslūs kabalistiniai tekstai, tokie kaip „Įvadas į kabalos mokslą“, „Mokymas apie dešimt sfirų“, „Knyga Zohar“, kurie mums visiškai nesuprantami. Šiose knygose pasakojama apie tą pakopą, ant kurios turime palypėti, ir kokius veiksmus turime atlikti, kad, susijungę tarpusavyje ir gavę davimo savybę, pajustume šioje bendroje savybėje Aukštesnįjį pasaulį.
Todėl, remdamiesi straipsniais ir Baal Sulamo bei Rabašo patarimais, turime atlikti jungimosi veiksmus, o skaitydami knygas apie dvasinį pasaulį – pritraukti į save Šviesą.
Kitaip tariant, viena pirminių šaltinių dalis – mokomoji, kuri formuoja mūsų teisingus ryšius tiek, kad juose pajaustume davimo savybę, Kūrėją.
Antroji dalis skirta tam, kad pamokose siektume susijungimo tikslo taip, kad pasireikštų Aukštesnioji Šviesa, aukštesniosios jėgos, savybės, pakopos, pasauliai ir Šviesos.
Turime šito siekti kaip vaikas, trokštantis tapti suaugusiuoju, kurį gena jo egoistinė prigimtis. Ji visą laiką spaudžia vaiką, mokydama augti, ir jis nepailsdamas tai daro. Dėl to augdami dvasiškai turime būti kaip vaikai: energingai, užsispyrusiai visą laiką žaisti kitą pakopą, kad taptume suaugusiaisiais, ištyrinėtume šį suaugusiųjų pasaulį ir jų tarpusavio santykius.
Todėl, viena vertus, mums reikia anuliuoti save prieš draugus, o kita vertus, būti aukščiau jų, siekti susijungti grupėje, ieškoti bet kokios galimybės jį papildyti, pagilinti, praplėsti, sukoncentruoti taip, kad kiekviename iš mūsų iš visų mūsų kibirkštėlių susirinktų viena didelė kibirkštis, kuri blykstelėtų tarp mūsų. Nereikia bijoti, kad „trinamės“ vienas į kitą kaip riešutai maiše, juk nuo šios trinties taip pat įskeliamos kibirkštys. Jei žinome, dėl ko tai darome, tada mums viskas pasiseks.
Svarbiausia – visą laiką suvokti būtinybę vienytis ir susilieti su Kūrėju. Ir nieko nebijoti! Kai tik grupė ar atskiri žmonės pamiršta, dėl ko jie dirba, jie iš karto iš kabalistinės grupės virsta „juokdarių šutve“.
Kaip sakoma Psalmyne: „Laimingas žmogus, kuris nesekė piktadarių patarimais ir juokdarių šutvėje nesėdėjo“. Šiais žodžiais karalius Dovydas pradeda visame pasaulyje garsias psalmes – žmogaus prašymų ir kreipimųsi į Kūrėją knygą. Jas visuotinai priimta laikyti žmogaus širdies išliejimu Kūrėjui. Tai yra svarbiausias dalykas! Tai visų pradžių pradžia!
Mes žinome, kad grupėse yra labai daug sąlygotumų, problemų, bet visos jos siejasi viename taške – išpildant dėsnį „pamilk artimą, kaip save“, nes tai yra Kūrėjo dėsnis. Kai egoizmas ištaiso save į meilę, jis tampa tapatus Kūrėjui.

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. ketvirtosios pamokos Novosibirsko kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Efektyvaus darbo sąlygos

Už ką aš vertinu draugą?

Kritinę akimirką atsivers antrasis kvėpavimas

“Zohar“ vadinama Šviesa, ateinanti iš Arich Anpin galvos, iš Galutinio Ištaisymo būsenos per dešimt didžių kabalistų, kurie simbolizuoja pirmąsias 10 sfirų, pilną AVAJA.
Tai pati originaliausia, aukščiausia sistema, kuri nusileido iki tam tikro lygmens, o Baal Sulamas ją dar labiau priartino prie mūsų.
Pasirodo, kad esame susiję su pačia aukščiausia būsena. Ir visa tai padaryta dėl mūsų!
„Mokymas apie dešimt sfirų“ – ypatinga knyga. Tačiau jos parašymo forma taip stipriai atitraukia mūsų protą, kad mes nesugebame prie jos prijungti dar ir jausmo.
Galbūt, po „Zohar“ įstengsime teisingai skaityti šią knygą. Kaip kad „Zohar“, kuri apeliuoja į jausmą, „Sulam“ komentarai – į protą, o kartu jie taip išsupa mus į abi puses, kad mes nesugebame prieš jį atsilaikyti.
„Zohar“ – tai aukščiausiosios sistemos atskleidimas, šioje sistemoje tau leista spaudyti mygtukus. Tu nežinai, ką spaudinėji, tačiau sistema paverčia juos į teisingą poveikį.
Aukščiausioji pakopa, kabalistas supranta, ko tu nori. Jis duoda tau ne tai, ko tu savo riksmu prašai – o priklausomai nuo tavo vidinio poreikio, duoda tai, kas tau iš tikrųjų reikalinga, ir pagal tai veikia.
Todėl knygoje „Zohar“ parašyta, kad tai ypatingiausia knyga iš visų kabalistinių knygų.

Iš 2010 m. vasario 4d. vakarinės pamokos pagal knygą „Zohar“