Klausimas. Kaip kabalistai aprašo sąvoką „jungimasis ir vienybė“?
Atsakymas. Jungimasis ir vienybė – tai abipusis vieno į kitą įsijungimas mintimis ir jausmais. Tai, ką jaučia vienas, jaučia kitas, apie ką galvoja vienas, galvoja kitas.
Galima paprieštarauti, kad mintys ir jausmai gali būti vieni kitus eliminuojantys, bet esmė ta, kad kai norime susijungti, jie vietoj tarpusavyje eliminuojančių tampa tarpusavyje papildančiais. Tai duoda neįtikėtiną efektą!
Beje, tai ne šiaip abipusis papildymas. Kai dėliojame „plyteles“, viskas pasidaugina daug kartų. Gauname n-matę erdvę, tačiau ji turi savo ribas.
Kadangi kiekvienas iš mūsų yra sudarytas iš 620 dalių, tai 620 dalys manyje ir 620 dalys tavyje daug kartų sudedamos. Išeina visiškai kitokia sfera, sudėtinga suvokimo sritis, kaip bičių korys. Ir nors ji dar nėra integrali, bet jau siekia integralo.
Kai visus savo individualius jausmus ir mintis surenkame dešimtuke, tai jie susiderina taip, kad staiga atsiranda rutulys. Visos mūsų ypatingos asmeninės kryptys, siauri tuneliai, praėjimai neišnyksta, bet virsta integralia sistema tik dėl to, kad dešimt individų susidėjo vienas kitame.
Dešimtuke esame panašūs į Šviesą, kuri iš mūsų sukuria visiškai kitokią, atitinkančią ją formą, ir todėl ji tampa pilna, integralia sfera. O jeigu nebūtų panašumo į Šviesą, ir ji nesudėliotų mūsų iš daugybės dalių į bendrą integralą, tai patys to negalėtume atlikti. Todėl dešimtukas – tai ypatinga vienybės forma.
Klausimas. Kaip žmonės, jaučiantys pagrįstą neapykantą vienas kitam, gali iš tarpusavyje neigiančių kits kitą virsti tarpusavyje papildančiais? Šio kabalos stebuklo neįmanoma suvokti žemiškame sąmonės raidos lygmenyje.
Atsakymas. Tai iš tiesų stebuklas. Bet ypatingas stebuklas ir didžiulis džiaugsmas, kai žmonės sutampa tarpusavyje. Tuomet jie jaučia didžiulį energijos, informacijos, jausmų pliūpsnį, proveržį.

#230645

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapti viena visuma

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Manęs Feisbuke klausia: „Ar gali dešimt atsitiktinių žmonių, nestudijuojančių kabalos, bet susivienijusių sielomis, pasiekti dvasingumą?
Esmė ta, kad sielų susivienijimui nėra kitos metodikos, tik kabalos mokslas. Visos kitos metodikos palieka žmogų žemiškame lygmenyje, ir tik kabala leidžia atskleisti savyje davimo savybę, pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties ir jos apribojimų.
Ši davimo savybė, naujas tikrovės suvokimas, – ir yra „Kūrėjas“, absoliučiai realus, suvokiamas.
Kiti keliai veda mus tikėjimo kuo nors arba kažkuo link su pomirtinio apdovanojimo pažadu.
Bet ne, nieko nebus, sako kabalos mokslas, – kol nepakeisime pačių savęs. Nėra jokio anapusinio pasaulio, o yra egoizmas, kurį ištaisydamas atrandu Kūrėjo savybes. Šis pakilimas aukščiau egoistinio suvokimo išlaisvina mane iš materialių ribų, išveda už laiko ir erdvės – į amžinybę ir tobulybę.
To nepasieksime „atsitiktinio“ vienijimosi keliu. Dešimtukas turi sudaryti vieną visumą, vieną vieningą norą, kuriame kiekvienas „nulenkia galvą“, kad susilietų su kitais. Tada tarp jų kyla bendra būsena, bendras ryšių tinklas: kiekvienas ne dėl savęs, o tik dėl kitų devynių.
Taip jie sukuria ir sielą, indą Kūrėjo atskleidimui. Priklausomai nuo egoizmo dydžio, virš kurio jie pakilo ir pradėjo teisingai elgtis vienas su kitu, jiems atsiskleidžia Kūrėjas – meilės ir davimo savybė.

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Monolitinis dešimtukas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Klausimas. Jei kabala – tai mokslas, kaip organizuoti visuomenę, tai ji turėtų turėti praktines rekomendacijas, kaip spręsti žemiškus ginčus, konfliktus ir t. t.?
Atsakymas. Žinoma. Mes sukūrėme ištisą metodiką, vadinamą „Integraliu ugdymu“, kuri padeda spręsti konfliktus materialiu lygmeniu. Ji tinkama skirtingiems visuomenės sluoksniams ir ją galima praktiškai taikyti gamyboje, švietimo institucijose, dirbant su pagyvenusiais žmonėmis, vaikais ir pan.
Jei kalbame apie konfliktų sprendimą grupėje, tai pradėję dirbti dešimtuke, išvysite, kaip kyla apkalbos, nutylėjimai, susierzinimas, nuoskaudos. Dešimtuke atsispindi viskas, kas yra didžioje visuomenėje. Dešimtukas – tai toks minimalus visuomenės pjūvis, kur galima itin greitai, kompaktiškai viską išspręsti ir gauti atitinkamą atsaką iš aukščiau, atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia tik ten, kur yra dešimt dalių. Jei daugiau nei dešimtukas – patys negalėsime atskleisti Kūrėjo, nes nejaučiame sistemos iš daugiau nei dešimties elementų. Taip viskas sukurta.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Tiesa ims staiga pati skleistis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Los Andželo kongresas, 3-ioji pamoka
Jei nori tyrinėti Aukštesniąją jėgą, – teigia kabalos mokslas, – turi susikurti tinkamą instrumentą. Mokslininkai taip pat sukuria matavimo prietaisus: mikroskopus, teleskopus, dalelių greitintuvus ir kt. Bet tai tinka tik fizinei materijai. Kaipgi mums tyrinėti Jėgą, veikiančią mumyse, mūsų prigimtyje?
Tam kabalistai rekomenduoja sukurti struktūrą iš dešimties žmonių (minjan), kurie stengiasi tobulai susivienyti. Savo aplinkoje pagal galimybes jie generuoja Šviesos savybę, stengdamiesi sudaryti vieną visumą, pakylančią virš jų egoizmo.
Tokioje struktūroje jau glūdi dvi jėgos: mūsų įgimta egoistinė jėga ir bendroji davimo jėga, t. y. Kūrėjas. Išskaičiavimas čia paprastas: kiek įveiksime priešiškumo jėgą vienijimosi jėga, tiek atitiksime Aukštesniąją Šviesą, būsime panašūs į ją.
Jeigu davimo savybė nors vienu procentu bus didesnė, tokiu dydžiu būsime panašūs į Šviesą ir jausime ją. Jausime tą procentą, kuriuo noras duoti viršys norą gauti.
Jei stengiamės, sutelkiame jėgas, nors nepajėgiame įveikti savo egoistinių norų, bet pradedame pastebėti, kur trūksta, kokie dar esame silpni, kodėl mums nepavyksta. Tada mumyse gimsta riksmas, prašymas, malda, kad Šviesa padėtų. Tegu suteikia mums jėgų – ir mes susivienysime. Juk aišku, kad mes neturime vienijimosi jėgos. Ji ateina tik iš Šviesos.
Taip ir judame pirmyn: Šviesa veikia mus taip, kaip Jos prašome, nugalime savo norą gauti, įgyjame didesnį norą duoti, dar stipriau tarpusavyje vienijamės – dar ir dar kartą… Apie tai sakoma: „Grašis prie grašio, štai ir visas auksinas“.
O po to ateina laikas, kai iš tikrųjų galime susivienyti. Ir tada kiekvienas jaučia, kaip išnyksta bendrame tarpusavio ryšyje. Daugiau nebėra „manęs“ ir „draugų“ – visi susilieja į vieną visumą. Ir šiuo momentu, šioje „kartu“ būsenoje, pajuntame prisipildymą, Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją, esantį mumyse.
Tada galime Jį tyrinėti. Kitaip tariant, sukūrėme ir įjungėme prietaisą, vadinamą „grupe“, „dešimtuku“, „minjan” – dabar galime judėti pirmyn, įvairiais būdais vienydamiesi ir taip vis labiau formuodami save. O Kūrėjas priklausomai nuo mūsų ryšio kaskart vis labiau atsiskleis.
Suprantama, kad dėl Šviesos poveikio mumyse prabus vis gilesni egoizmo sluoksniai. Patirsime pasipriešinimą, kritimus, įvairias kliūtis – tai leis mums su vis didesne jėga kreiptis į Aukštesniąją Šviesą, kad ji ateitų ir suteiktų jėgų pamatyti mūsų ydas ir būdus joms ištaisyti.
Toks kelias – 125 pakopos, kuriomis kildami galiausiai pasiekiame savybių panašumo su Kūrėju lygmenį. Šiame kelyje atrandame, kokia svarbi mums jaudulio savybė. Juk tik neišsenkantis nerimas – „ar sugebėsiu duoti?“ – stumia mus pirmyn.

Iš 3-iosios Los Andželo kongreso pamokos, 2014 m. spalio 31 d.

Jūs viską pasieksite „dešimtuke“ – dešimties žmonių grupėje, kuri siekia susijungti (pratimais, kuriuos dabar atliekame), o ne  tiesiog studijuodami „Zohar“ ar „Mokymą apie dešimt sfirų“. Jums nėra žinoma, kokia forma visa tai atsiskleis, bet atsiskleis.
Klausimas: Koks turi būti požiūris į mano „dešimtuką“?
Atsakymas: Kartais turiu patikrinti save šio dešimtuko, „minjano“ (dešimties žmonių susivienijimas), atžvilgiu. Kartais turiu suvokti šį minjaną, kaip vieno žmogaus. Kartais turiu matyti save aukščiau dešimtuko ir paveikti kitus, kartais – žemiau jų ir būti jų veikiamas.
O kartais jaučiamės kartu, kaip vienas jėgų laukas, kuriame visi jungiamės lygiomis teisėmis ir kiekvienas yra sudarytas iš visų dešimties. Ir kai kiekvienas, jau sudarytas iš dešimties, vėl jungiasi į visus dešimt, tai jau turime 10×10, tai yra 100. O 100 vėl jungiasi į 10 ir turime 1000 ir t. t. Galiausia taip tankiai užpildome šią sritį tarpusavio integracija, kad ji virsta vientisu, monolitiniu paviršiumi, ant kurio atskleidžiame Kūrėją.
Galiu įsivaizduoti, kad būtent aš atnešu norą į dešimtuką, o kiti rūpinasi manimi, tarsi ZA“T de-Bina. Aš tarsi esu motinos įsčiose ir įpareigoju juos pritraukti man grąžinančią į šaltinį Šviesą, kad dar stipriau prisilipinčiau prie jų, paveikčiau juos ir padėčiau.
Arba aš galiu atskleisti tokį požiūrį į dešimtuką, kai mes visi jungiamės į vieną visumą. Davęs jiems ir gavęs  iš jų, pasiekiu su jais tokią vienybę ir lygybę, kada jaučiu, kad pas mus viskas yra tik bendra ir viliuosi šioje bendrystėje atskleisti Kūrėją. Tą akimirką, kai „dešimtukas“ suvokia „minjeno“ sąvoką, jame atsiskleidžia Kūrėjas.
Yra pasakyta: „Aš atėjau ir nebuvo nė vieno žmogaus“, kitaip tariant, nebuvo tokio tobulumo, kuriame atsiskleistų Kūrėjas. Todėl Kūrėjas sako „Aš atėjau ir nebuvo nė vieno žmogaus“. „Žmogus“ – tai toks pavidalas, kuriame gali įsikūnyti Kūrėjas.

Iš 2013 m. gegužės 6 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų“

Teisingas dešimtuko kli formuojasi tada, kai dešimt draugų nori sujungti visus savo norus, tikslus ir ketinimus dėl Kūrėjo.
Mums reikia siekti artumo su Kūrėju, kad Jis kuo labiau atsiskleistų mums, ir mes galėtume pasinaudoti Jo savybėmis, Jo galia. Tokiu atveju mumyse atsiras davimo savybė ir tapsime panašūs į Jį.
Klausimas: Kaip dešimtukas turėtų atsidėkoti Kūrėjui už tikrąjį atlygį – susiliejimą su Juo?
Atsakymas: Savo noru prilygti Kūrėjui.

#335925

Iš 2024 m. spalio 15 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Instrukcija, kaip pastatyti bendrą sielą

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Klausimas: Ką reiškia, kad vienybėje tarp mūsų atlaisviname vietą Kūrėjui?
Atsakymas: Tai reiškia, kad vienydamės norime, jog Kūrėjas įsikurtų mūsų bendrame nore, kurį sudarome iš savo asmeninių norų.
Kai dešimtukas visiškai susijungia ir nori prisipildyti Kūrėjo Šviesa, tada Jėchida Šviesa, kuri gali užpildyti mūsų dešimtuką, reikš Kūrėjo atsiskleidimą.
Jei būsime susivieniję, Šviesai niekas netrukdys.
Klausimas: Nuo ko priklauso, kiek Šviesos įeis į kli ir kokios ji bus kokybės?
Atsakymas: Tai priklauso nuo mūsų jausmų, norų, nuo to, kiek tarpusavyje jaučiame atstūmimų, kiek virš jų pakylame ir vis dėlto norime būti drauge.

#318526

Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. pamokos, tema– „Rengiamės atverti širdį kongrese“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Sąlygos Kūrėjui atskleisti

Užmegzti ryšį su Kūrėju

Grupė, dešimtukas yra aukščiau už bet kokį išminčių ar kabalistą, nes susiburia maži, siekiantys tikslo žmonės, kurie dar nesupranta, kur esą, ir nieko negali padaryti. Bet jie siekia vieno bendro tikslo ir susirinko draugėn.
Todėl jų susibūrimas pagal dvasinę konstrukciją aukščiau už vieno didaus kabalisto. Tai iš tikrųjų taip, nes savyje jie kuria Kūrėją. Jų būsena perspektyvesnė ir todėl Kūrėjas labiau užsiima jais.

#293678

Iš 2022 m. sausio 8 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip materiali grupė gali veikti dvasinį pasaulį?

Kaip matyti Kūrėjo ženklus per grupę?

Grupės pakėlimo mechanizmas

Norėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Komentaras: Visą laiką galvoju, kaip rasti patogesnį dešimtuką, labiau charizmatišką. Nuolat esu nepatenkintas tuo, ką turiu. Tokios mintys ateina, kai esame seminare ir draugai neįkvepia manęs. Ką tuo metu daryti?
Atsakymas: Gaila girdėti tokius dalykus, labai skaudu.
Dešimtuką reikia suvokti kaip visiškos, absoliučios, idealios pasaulėdaros dievišką pasireiškimą. O tai, kad man atrodo, kad vieno ausys kreivos, kito nosis, dar kitas žvairas, o tas apskritai miega, o šio intelekto koeficientą verta patikrinti ir t.t. – jei tai žvelgiu į savo draugus, tai čia ne dešimtukas.
Kitaip sakant, tai gali būti dešimtukas, bet aš nesu jame. Tuomen man geriau iš jo išeiti.
Klausimas: Bet tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo sielos šaknies? Ar žmogus viską mato taip, juodame fone?
Atsakymas: Jis gali matyti taip. Bet kita vertus, jis turi pamažu nusilenkti, netgi fiziškai.
Tarkime, esi dabar tarp devynių draugų, o tu dešimtas – nuleisk galvą žemiau kelių ir taip sėdėk, it žemai galvą nuleidęs arklys. O dabar pamėgink taip padaryti ne fiziškai, o viduje, Pamėgink priimti: viskas, ką turi tu, – siaubinga, šlykštu, o viskas, ką turi jie – idealu.

#278451

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Kas yra dešimtukas?

Teisingas dešimtukas