Keturi faktoriai, lemiantys mūsų pasirinkimą
Komentaras: Stebėdami savo gyvenimą matome, kad ne taip jau dažnai ką nors jame renkamės.
Galbūt mums taip atrodo, bet net naujausi tyrimai atskleidžia, kad gimimą, mirtį, charakterio bruožus, netgi politines pažiūras lemia visuomenė arba genai. Vadinasi, gamta mums nesuteikia jokio pasirinkimo.
Didysis XX a. kabalistas Baal Sulamas šia tema parašė straipsnį „Valios laisvė“, kuriame aprašė keturis faktorius, veikiančius mūsų vystymąsi ir lemiančius pasirinkimą.
Pirmasis faktorius vadinasi „žmogaus pagrindas“ arba paveldėta informacija.
Atsakymas: Iš tiesų, kiekviename mūsų yra informaciniai įrašai, kabaloje vadinami „rešimot“.
Komentaras: Baal Sulamas sako, kad idėjos, mintys, nuomonės – visa tai praranda savo ankstesnę formą ir tampa žmogaus savybėmis jam gimstant. Mes nesirenkame, tai nulemta gamtos.
Antrasis faktorius šiek tiek įdomesnis – tai nekintančios savybės. Kiekviename pagrinde yra kintančių ir nekintančių savybių.
Atsakymas: Žmogus gimsta su konkrečiai nulemtais bruožais, su tam tikru charakteriu. Šiuose rėmuose jis gali kai ką keisti, bet pačių rėmų – ne. Net iš savo gyvenimiškos patirties matome, kad turime tokių pradmenų, kurių neįmanoma pakeisti.
Komentaras: Baal Sulamas pateikia pavyzdį, kaip iš kviečio grūdo visada išauga kvietys.
Atsakymas: Taip. Niekas kitas neišaugs. Galime aplinkos poveikiu arba kitokiomis įtakomis pakeisti tam tikras vidines grūdo savybes, ne daugiau. Priklausomai nuo aplinkos, kurioje jis augs.
Komentaras: Taigi, čia jau trečiasis faktorius, kai įgimtos savybės gali keistis dėl aplinkos poveikio.
Pavyzdžiui, jei iš prigimties šykštų žmogų apgyvendintume perteklinėje aplinkoje, visai gali būti, kad ši jo savybė pasikeistų į kardinaliai priešingą arba iš viso nesivystytų.
Ir ketvirtasis faktorius, lemiantis kūrinio vystymosi stadijas, – tai išorinis poveikis: klimatas, visuotinis atšilimas, krizės ir t. t. Tarkime, jei gyvename normalioje visuomenėje ir viskas gerai, tai ji stabili. O jei prasidės pasaulinė krizė ir kils problemų, tai visai įmanoma, kad ji pasikeis.
Kaip šie keturi faktoriai veikia žmogų?
Atsakymas: Vienu metu ir dažnai nesuprantamais deriniais. Mes aiškiai nesuvokiame, kas vyksta.
Viena, ką turime išsiaiškinti, kiek mes nuo jų priklausome ir kokioje būsenoje bet kada galime juos paveikti atskirai, t. y. konkrečia kryptimi, konkrečiu tikslu.
Svarbiausia – kaip išsiaiškinti, ko norėtume gauti iš savęs paties ar iš kitų, tarkime, vaikų, iš auklėjimo, kaip juos paveikti bet kuriuo metu, kokiame lygmenyje ir t. t.
Komentaras: Išeitų, kad vienintelis faktorius, kurį galime pakeisti – aplinka?
Atsakymas: Tik ji!
Tačiau kalbame ne apie įprastą aplinką. Pirmiausia turime išsikelti galutinį tikslą, suprasdami, ko norime pasiekti savo veiksmais. Galbūt labai daug investuosime į auklėjimą, o po to nieko negausime, – žiūrint, į ką koncentruosimės, ką norėsime pakeisti.
Reikia suprasti savo galimybių ribą, kokias optimalias priemones tam turime, kaip bendrauti su žmogumi, kad jis pats dalyvautų savo pokyčiuose. Vadinasi, viskas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo paties objekto bei supančios aplinkos.
Laukite tęsinio…
#256804

Iš 2019 m. vasario 4 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvės paieškos, II d.

Klausimas. Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas. Žmogaus siela auga nuo nulio, panašiai kaip mūsų pasaulyje iš lašelio sėklos vystosi embrionas. Tiksliau, embrionas atkartoja tas pačias vystymosi stadijas kaip ir siela.
Patekusi į reikiamą vietą sėkla ar vadinamasis „rešimo“ (duota dvasinė būsena) ima vystytis. Užgimstama Acilut pasaulyje, paskui siela auga toliau.
Žmogus, žinoma, nežino, kaip vystosi jo siela. Jis ima jausti, kai praeina dvasinio gimimo stadiją, o po to išorinio vystymosi stadiją, kuri realizuojasi ne mūsų pasaulyje, o suvokiant aukštesnįjį pasaulį.
#261000

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Kas yra sielos užuomazga?

Embriono vystymasis ir sielos raida

Dešimt Izraelio genčių pasimetė tam, kad galėtume realizuoti savo paskirtį pasaulio atžvilgiu. Izraelio tauta neegzistuoja pati sau, ji tam, kad perduotų vienybės ir Kūrėjo atskleidimo metodiką visoms tautoms.
Visos tautos bendroje Adam Rišon sieloje priskiriamos prie dvasinio parcufo kūno, ir turi galimybę užmegzti ryšį su Kūrėju tik per parcufo galvą, t.y. Izraelio tautą, per 2.5 likusias gentis.
Dešimt genčių pradingo, ištirpusios pasaulio tautose, kad paskui kiltų ryšys tarp sielos galvos ir kūno. Vėliau jos atsiskleis ne šiaip sau, o kaip pereinamoji grandis tarp galvos (Izraelio tautos) ir kūno (pasaulio tautų).
Per praėjusius tūkstantmečius jie susimaišė su kūnu, su visa žmonija, bet pagal savo rešimot, šaknis, dvasinius genus priklauso galvai. Būtinas toks susisluoksniavimas bendrame parcufe, kuris apima savyje ir galvos, ir kūno savybes.
#258567

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Klausimas. Sakėte, kad tašką širdyje turi visi žmonės, bet vieniems jis pabunda, kitiems ne. Kas yra tamsa ir šviesa žmogui, kurio taškas nepabudo? Kokia jo gyvenimo prasmė? Jis juk egzistuoja it gyvūnas.
Atsakymas. Mes irgi gyvenome taip pat, kaip šiandien gyvena kiti žmonės, kol mumyse nepabudo taškas.
Negalvokite, kad kitų gyvenimas eina veltui. Jie irgi turi praeiti būsenas, juk juose kaupiasi tam tikri „rešimot“ (informaciniai įrašai), be kurių jie neįstengs pasiekti dvasinių būsenų, įeiti į dvasinį pasaulį.
#258716

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Nepaperkamasis taškas širdyje

Jei žydai ims vienytis, tai pasaulio tautos priims tai su džiaugsmu, juk pamatys, kad per šią vienybę gali priartėti prie kūrimo esmės. Prie to taško, to noro, iš kur dabar kyla antisemitizmas, jie pajaus, kad prasidėjo teisingas judėjimas, juk gaus švytėjimą į tą rešimo.
Antisemitizmas – tai pasaulio tautų trūkumo jautimas, poreikis gauti Šviesą, per susivienijusius žydus. Būtent patys ryškiausi antisemitai bus pirmi, kurie prisijungs prie žydų. Ir jau matėme tokius aštrius perversmus istorijoje.
#258221

Iš 2020 m. sausio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimimas kančiose

Galutinis rūšiavimas

Jei ne antisemitai…

Išėjimas – ne didesnė žydų emancipaciją, ir ne didesnis religiškumas, o dvasinis žmogaus kilimas. Istorijos pamokos moko vieno: kad ir ką darytume šio pasaulio rėmuose, pabaiga visuomet bus apgailėtina, ir mus užgrius smūgiai iki pat sunaikinimo. Išsigelbėjimas – pakilti virš šio pasaulio plotmės.
Kad ir į kokią sritį žiūrėtume šiame pasaulyje: liberalizmą, religijas, emancipaciją – niekas nepadės. Negalime likti materialioje plotmėje, mums draudžiama joje užstrigti. Galime tik pakilti iš tos aikštelės aukštyn.
Žmonėms to nepasakojo, nemoko, ir todėl jie nenori to ir negali… Tai tarsi gimimo kančios. Aukštesnysis valdymas visiškai nesiskaito su materialiu žmogaus gyvenimu, tik su noro vystymusi. Norai taip turi suktis, kol nepasieks mūsų laiko, kur pagaliau atsiras grupė, kuri ims realizuoti sprendimą.
Bendros sielos indo viduje susirenka rešimot iš visų kančių, kurias praėjo milijonai žmonių, žuvusių per holokaustą, inkviziciją, Stalino represijas. Visa tai tam, kad nore mėgautis susitelktų didžiulis skausmas, kad jis būtų egoizme, ir leistų pradėti veikti dvasiniems davimo genams (rešimot).
Žiūrint iš žmogiškosios logikos pozicijų tam nėra jokio pateisinimo. Juk kas rengia visas tas katastrofas? Kūrėjas! Galite paduoti Jį į teismą…
#258616

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Nelaukti iki rytojaus

Matyti užgimstant

Klausimas. Nuo ko priklauso noras studijuoti kabalos mokslą?
Atsakymas. Kūrėjo siekimas priklauso nuo žmoguje atsiskleidžiančio rešimo (dvasinio informacinio įrašo). Tai ne šiaip klausimai apie gyvenimo prasmę, jo niekingumą, juk atsakymai į juos gali būti grynai žemiški.
Žmogui kyla primygtinis klausimas apie egzistavimo esmę, pranokstantis savęs paties užpildymą. Man nesvarbu, kaip gyvensiu, kaip prisipildysiu, kas man bus, ir kaip baigsiu šį gyvenimą. Man svarbu suprasti jo vidinę prasmę! Iš kur jis, kam jis man duotas? Koks gi tai reiškinys tas gyvenimas? Koks jis?
Kai žmoguje kyla šis klausimas, tuomet jam iš tikrųjų būtina atskleisti kūrimo sumanymą. Kitaip tariant, pats Kūrėjas – neaišku, kas tai. Bet jeigu sumanymas, mintis, su kuria viskas sukurta (Kam? Kodėl? Dėl ko? Kaip? Kuo?), traukia žmogų, tuomet jis ateina studijuoti kabalą ir lieka joje.
O jeigu žmogų atsitiktinai pritraukė į kabalą kiti klausimai, ne taip nukreipti į vidinę gyvenimo prasmę, tuomet jis išeina. Todėl pasakyta, kad tūkstantis įeina į tamsų kambarį ir tik vienas lieka, eina toliau į Šviesą.
#246066

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tūkstantis pradeda mokytis, tik vienas pasilieka“

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos

Klausimas. Kai žmonėms pasakoji apie galimybę pasiekti tobulumą ir begalybę šiame gyvenime, tai nedaro jiems įspūdžio! Tačiau, kai jiems sakoma: „Tu numirsi ir gyvensi po mirties“, tai sukelia jiems galybę emocijų. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad tai jų neįpareigoja kažką konkretaus daryti.
Klausimas. Bet žmonės stengiasi daryti gerus darbus, gyventi pagal įstatymus…
Atsakymas. Kabalos mokslas neturi su tuo nieko bendra. Dar prieš gimstant abraomiškoms religijoms, visos tautos visose šalyse, visuose kontinentuose, išvystė tikėjimą, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, anapusinis pasaulis.
O kai atsirado Abraomas su savo metodika, tai šis mokslas pirmiausia atskyrė jo grupę nuo visos žmonijos, nes Abraomas teigė: „savo pasaulį pamatysi dar šiame gyvenime“.
Antra, Abraomo grupė egzistavo aukštame lygmenyje ir patirdavo Aukštesnįjį pasaulį, gyvendami mūsų pasaulyje, ir tam nereikėjo jokio perėjimo. T. y. gyvūninis lygmuo – gyvūnui, dvasinis – sielai, o kai kūnas numirdavo, su ja nieko neatsitikdavo.
Didysis kabalistas Baal Sulamas sakė, kad jam visai nesvarbu, kur užkas maišą su jo kaulais. Todėl apie jokius šventus palaikus ir ypatingą požiūrį į kūną negali būti jokios kalbos. Toks kabalos mokslo požiūris. Atskleisti dvasinį pasaulį – mūsų užduotis ir galimybė.
Jei žmogus jau pasiekė būseną, kai jam būtina rasti gyvenimo prasmę ir tikslą, jis jos ieškos, ir jo nedomins pomirtinis gyvenimas. Vėliau, besivystydamas jis iš vidaus pajaus, kad jokio pomirtinio gyvenimo nėra.
Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus išsivystymo. Ir mūsų penkiais jutimo organais tuo įsitikinti ar įtikinti neįmanoma.
Kabalistas jau mūsų pasaulyje pradeda jausti bendrą pasaulėdaros sistemą, o tai parodyti paprastam žmogui – neįmanoma. Lygiai taip pat mes negalime pasakyti tikinčiajam, kad pomirtinio gyvenimo nėra, kad jis – neteisus.
Komentaras. Taip, tačiau tokių žmonių – milijardai, ir jie tiki į rojų ar pragarą. Žmogui norisi, kad ten kažkas būtų.
Atsakymas. „Labai norisi“ – tai dar nereiškia, kad taip turi būti. Nėra „ten ar čia“, yra žmogaus suvokimas. O po žmogaus mirties galimybė patirti, suvokti dingsta iki kitos gyvenimo būsenos. Ateis nauja reinkarnacija su dvasiniais informaciniais duomenimis (rešimot), ir žmogus pradės nuo tos vietos, kur baigėsi jo ankstesnis įsikūnijimas.
Klausimas. Taigi, viskas priklauso nuo žmogaus išsivystymo, o ne nuo jo paties?
Atsakymas. Viską duoda gamta, išskyrus valios laisvę.
Klausimas. Tai mus gali išgirsti tik žmonės su tašku širdyje?
Atsakymas. Taip. Žmonės, neturintys taško širdyje, laikui bėgant mus palieka. Be to, jie pradeda mūsų nekęsti, nes mes neigiame jų įsivaizdavimą apie rojų, būsimą gyvenimą ir visa kita.
O mes, tvirti materialistai, kurie, priešingai materializmui, mano, kad šį pasaulį galima pakeisti ir padaryti jį Aukštesniuoju, dvasiniu, amžinu.
#223021

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentaras. Virtualiojo švietimo rinka Kinijoje šiandien įvertinta 24 milijardais dolerių. Iki 2019 m. ji išaugs iki 48–50 mlrd. dolerių. Pasaulinis virtualusis švietimas iki 2019 m. pasieks 190 milijardų. Taip prognozuoja ekspertai.
Kas gi čia gero? Nutrūks fizinis žmonių bendravimas?
Atsakymas. Aš manau, kad tai natūralus vystymasis žmonijos – mūsų egoizmo, kuris nenori būti susijęs su niekuo. Jei žmogui įdomu, tai jis eis vakare į barą, susipažins su kažkuo ir taip toliau. O jei ne, tai ne. Jam pakanka jo keturių sienų, kompiuterio, lovos, ir viskas.
Klausimas. Viskas per kompiuterį? Ir pojūčiai per kompiuterį? Prijungė elektrodus, ir žmogus laimingas?
Atsakymas. Taip bus iki tol, kol pajausime vidinį pasipriešinimą, nes mumyse nuolatos plečiasi, iškyla, atsiskleidžia dvasiniai genai, kurie reikalauja judėti pirmyn, kūrinijos tikslo link. Kai jie pareikalaus būti išpildyti, tai pamatysime, kad skendime blogyje ir mele. Ir tada sukilsime prieš šią būseną, iš tikrųjų pradėsime revoliuciją, siekdami naujo. Žinoma, jei tik išgyvensime iki šio laiko, nes pasaulis nesulaikomai siekia susinaikinti.
Klausimas. Bet kuriuo atveju pažanga, viskas, kas vyksta, vienokiu ar kitokiu būdu privers žmogų nekęsti šio blogio ir panorėti išsiveržti iš jo? Kitaip tariant, visa šio pasaulio logika reikalinga tik tam? Ir visas pasaulis tik dėl to egzistuoja?
Atsakymas. Tik dėl to. Žmogus išmes iš savo kompiuterio viską, kas yra, išskyrus mūsų tinklalapį.

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savišvietos universitetas

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Klausimas. Pirmas „Facebook“ prezidentas Šonas Parkeris atvirai pareiškė: „Vienas Dievas žino, kokį poveikį „Facebook“ daro mūsų vaikams“.
Pagrindinė mintis buvo ta, kad „Facebook“ įsilaužia į žmogaus psichiką: „Visos pastangos kuriant šias svetaines buvo nukreiptos tik į tai, kad žmogus skirtų joms kuo daugiau laiko ir dėmesio“. Kūrėjai puikiai supranta, kaip veikia žmogaus psichika, ir tuo naudojasi. Kaip jūs manote, tai sugrįš žmonėms bumerangu?
Atsakymas. Tai atvers blogį, kuriame žmonės gyvena. Nes kitaip neįmanoma. Mūsų pasaulyje galime rasti tiesą tik per melą.
Tinklų kūrimas skirtas apkvailinti visus, surišti į vieną tinklą, kurio centre sėdi valdytojai tarsi voras ir visus valdo.
Klausimas. Ir tam vorui atitenka pinigai ir valdžia?
Atsakymas. Viskas atitenka jam ir visi yra jo tinkluose.
Klausimas. Kaip tai pakeisti?
Atsakymas. Tam reikia keisti visą programą, visą judėjimą, tinklo sukūrimo tikslą. Dabar tikslas – visus susaistyti ir tampyti už siūlų.
Komentaras. Tačiau kažkada Jūs sakėte, kad visa tai vienaip ar kitaip turi žmoniją susieti…
Atsakymas. Be abejonės, tačiau kokiu būdu? Šie tinklai įsisuks taip, kad visi juose pamatys didžiulį melą, kuris žudo žmones ir neduoda jokių vilčių, kad ateityje bus geriau.
Mes suvoksime blogį per šiuos tinklus. Kada savo vidiniais poreikiais ir besivystančiais rešimot (dvasiniais genais) pajusime, kad tinklai mus smaugia, tada juos patys sunaikinsime.
Klausimas. Ir kas tada atsitiks?
Atsakymas. Mes atsisakysime šių tinklų ir dirbsime visiškai kitame lygmenyje – aukščiau jų, mūsų dvasiniuose tinkluose. Tai ir yra tikrasis ryšys – be kompiuterių, modemų ir viso kito.

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Facebook“ gyvenime laimės nėra

Cukerbergo kalėjimas

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas