Iš tiesų pakeisti likimą!

Dvasinis darbas, Kabala, Valios laisvė

Klausimas: Ar tikras yra įkvėpimas, kurį žmogus gauna apsilankęs kabalistų susirinkimuose (kongresuose, šventėse arba tiesiog kabalistų centruose)? Galbūt tai kaip apgirtimas (nuo supančios Šviesos), juk žmogus nesugeba šio pripildymo savyje išlaikyti bei kurį laiką teisingai juo naudotis? Jei grupė – dvasinis terminas, tai kodėl sėdint namuose negalima gauti įkvėpimo? Kodėl reikia būtent fizinio kontakto, t.y. reikia lankyti kabalistų susibūrimus ir bendrauti tiesiogiai su žmonėmis, kurie studijuoja kabalą, tam, kad nuolat būtum mokymuisi ir platinimui tinkamos formos? Ar ši priklausomybė nuo nuolatinio fizinio buvimo yra neteisinga, ar vis dėlto tai būtinybė? Ar įmanoma išlaikyti vidinę ugnį, fiziškai nesilankant kabalistų centre? Kodėl tai nepavyksta? Klausimas yra aktualus taip pat ir studijuojančioms moterims, kurių visa veikla yra už centrų ir kongresų ribų.
Atsakymas: Žmogus juda privalomo tikslo, kurį paskyrė Kūrėjas, link. Iš pradžių, per daugelį gyvenimų ciklų, tai vyksta per prievartą. Tol, kol žmogui nekyla noras atrasti savo šaknį, „iš kur jis“. Šis noras vadinamas „tašku širdyje“. Normaliame gyvenime jis pasireiškia apatija ir gyvenimo prasmės paieškomis. Jei šis noras subrendęs, tai žmogus „randa“ (jis atvedamas iš Aukščiau) tolimesnio vystymosi šaltinius – grupę, užsiėmimus, knygas, mokytoją.
Nuo šios akimirkos ir toliau jis pats gali pagreitinti savo vystymosi kelią – ir priklausomai nuo to, koks bus pagreitis, žmogus jaus, kad vystosi veikiamas ne prievartinės kančių jėgos kaip iki šiol, o geros jėgos, kuri jį skatina eiti pirmyn ir kurią jis pats išprovokuoja. Tai vienintelė žmogaus pasirinkimo galimybė per visą jo egzistavimą. Visur kitur – jis robotas, kaip ir kiti žmonės, valdomas Šviesos iš Aukščiau. T.y. tik tie, kuriuose atsiranda „taškas širdyje” gauna galimybę laisvai veikti – ir tik greitindami savo kelią tikslo link. Kitų galimybių nėra! Greitinimas vyksta didinant savo norą siekti tikslo. Padidinti norą labiau, nei yra duota Šviesos iš Aukščiau, ir yra vienintelis laisvas žmogaus veiksmas.
Bet kurį mūsų norą sukuria Šviesa – Aukštesnioji jėga. Kūrimo pradžioje Šviesa pirmiausiai sukūrė norą ir tik ji tą norą valdo. Pasaulyje egzistuoja tik šviesa ir noras. Šviesa – Kūrėjas, noras – kūrinys.
Paveikti Šviesą, kad ji sustiprintų savo poveikį man ir padidintų norą siekti tikslo – štai mano užduotis! Šviesą paveikti aš galėsiu tik tuomet, jei mano noras bus didesnis nei tas, kurį man davė Šviesa ir kurį turiu dabar. Tada paaiškės, kad ne Šviesa pirminė, o mano noras – antrinis, bet atvirkščiai, aš savo padidintu noru sukeliu daugiau Šviesos, valdau Šviesą (Kūrėją, savo likimą).
Kad žmogus turėtų tokią galimybę, mes ir buvome iš pradžių sukurti kaip viena siela (Adomas) – sielų sistema, kaip vienas kūnas, vientisas ir harmoningas. O po to ši sistema prarado tarpusavio ryšį. Taip buvo suteikta galimybė tam, kuris trokšta savyje realizuoti pirminį norą (taškas širdyje, suteikiamas Kūrėjo) siekti tikslo ir pats judėti jo link greitai ir patogiai, – jei nori susijungti su kitomis sielomis į bendrą sielą. Tada žmogus eina tikslo link Šviesos, o ne kančių keliu.
Toks žmogus iš Aukščiau suvedamas su kitomis tokiomis pat sielomis į kabalą studijuojančių draugų grupę, nes kabala pateikia metodiką, kaip judėti tikslo link ne kančių keliu, o pasitelkiant Šviesą.
Savo noru, kad grupė jį įkvėptų siekti tikslo, žmogus sustiprina asmeninį tikslo siekimą. Ir studijuojant kabalą, kai nagrinėjamas ištaisytos sielos elgesys, padidintas žmogaus noras siekti tikslo (didesnis nei tas, kurį jame sužadino Šviesa, tas, kurį gavo iš grupės) veikia Šviesą ir sukelia stipresnį jos poveikį. Šviesa skatina sielų susijungimą ir tai žmogus jaučia kaip tikrą Šviesos pasireiškimą – Kūrėjo atsivėrimą, savo tikslą.
Tikslas pasiekiamas susijungus žmogaus (taško širdyje) ir iš grupės gautam norui. Taip žmogus susijungia su grupe į bendrą norą – bendrą indą (kli). Atlikę tokius veiksmus mes visi turime susijungti į vieną bendrą norą (kli, sielą), vadinamą Adomu, kuriame ir buvome iki išsiskirstymo (sudužimo).
Kadangi vienintelis nuo manęs priklausantis veiksmas mano gyvenime priklauso nuo grupės, aš privalau ieškoti galimybių gauti iš jos kuo daugiau įkvėpimo. Tuo ir vadovaukitės!
Žr. Rabašo straipsnius, Bal Sulamo ir kitų kabalistų pasisakymus šia tema.

„Valios laisvė“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.