Pasaulyje egzistuoja tik dvi jėgos – davimo ir gavimo. Savo tarpusavio sąveika jos turi pasiekti pusiausvyrą, susiliejimą, vienybę.
Noras gauti ima formuotis noro duoti, Šviesos viduje. Šviesa visąlaik veikia norą gauti, jį vysto, o šis reaguoja į Šviesą – taip pasiekiami abipusiai veiksmai. Galų gale noras mėgautis išsivysto ir savarankiškai veikia, jaučia, galvoja, reaguoja į davimo norą.
Taip šie du norai pamažu mažėja, leidžiasi vis žemiau, juk galiausiai tai leis analizuoti tokias smulkias detales, kurias sujungus, bus galima pastatyti visą sistemą.
Tarsi pereiname nuo globalaus tyrimo prie paties smulkiausio, tarsi su pincetu, ir iš to gauname tokią informaciją, prie kurios neprieitume žvelgdami bendrai. O bendras tyrimas suteikia tai, ko nėra detaliame.
Pabaigoje turime pasiekti būseną, kai tiek visuma, tiek dalis bus maksimaliai ištirtos ir galutinai ištaisytos. Todėl dvasiniai pasauliai ir nusileido iki pat šio pasaulio, paskui vyksta raida jame, kol jis praeina tas pačias keturias stadijas ir prieina prie davimo noro sukūrimo – iš apačios į viršų, kad grįžtų atgal į Begalybės pasaulį.
Kabalistams labai svarbu paaiškinti mums visą šį procesą. Jie pirmiausia mokslininkai, o tai dviejų kūrinijoje veikiančių jėgų fizika. Ji aiškina, kaip šios dvi jėgos pasiekia mus, kad įsijungtume į jas ir pradėtume su jomis dirbti. Juk jos realizuojasi tik mūsų noruose, ketinimuose ir išsiaiškinimuose.
Gamtoje šios dvi jėgos subalansuotos. Tačiau iš mūsų reikalaujama įsijungti ir tarp jų sukurti save, visiškai įimant abi jėgas į save.
Išeitų, kad kaip gamta, Kūrėjas susideda iš šių dviejų jėgų, savo davimo jėgos ir gavimo jėgos, per kurią Jis mus veikia, – taip ir mes turime sukurti save iš šių dviejų jėgų. Tame ir slypi visa kūrimo programa ir raidos procesas.

#42017

Iš pamokos „Dešimties sfirų mokymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Jėgų pusiausvyra

Dvasinio darbo ypatingumas

Klausimas: Kaip valdyti stresą?
Atsakymas: Suprasti, kad pliuso ir minuso suderinimas visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis yra būtinas, ir mes turime išmokti tai daryti.
Klausimas: Kaip tai daroma?
Atsakymas: Labai paprastai – virš visos pasireiškiančios neapykantos kurti meilę. Tai tas pats principas. Būtinai turi būti neapykanta, atstūmimas, bet koks minusas – ir virš jo neabejotinai turi būti pliusas.
Klausimas: Kaip pritraukti tą pliusą?
Atsakymas: Apie tai ir kalba kabalos mokslas – kaip iš minuso gauti pliusą, kad liktų ir minusas, ir pliusas, kad abu egzistuotų papildydami vienas kitą. Kabaloje tai vadinama tamsos ir šviesos atitikimu.
Klausimas: O kaip visgi pritraukti meilę? Juk aš nekenčiu, labai nekenčiu.
Atsakymas: Tai pasiekiama per auklėjimą, kai žmogus įsisąmonina, kad nėra pliuso be minuso ir minuso be pliuso, o jų tinkamas derinys kuria gyvenimą. Kai žmogus tai suvokia, jis tampa ramesnis, nuosaikesnis, eina vidurine linija ir kuria save bei pasaulį.
Klausimas: Tarkim, jaučiu neapykantą. Kokie turėtų būti mano veiksmai?
Atsakymas: Įsisąmoninti, kad viskas kyla iš Aukštesniosios jėgos ir duota mums tam, kad subalansuotume visas neigiamas savybes, bruožus ir aplinkybes teigiamomis. Ir tai gali vykti tik mūsų suvokime. Kai šitai įsisąmoniname, pradedame į viską žiūrėti geranoriškai, nieko neneigdami, priimdami viską kaip absoliučią būtinybę.
Klausimas: Kitaip tariant, ši neapykanta dabar būtina?
Atsakymas: Ji būtina tam, kad pakiltume virš jos, ir egzistuotume virš jos ir joje. Ir tada subalansuosime šias dvi kūrinijos jėgas – pliusą ir minusą.
Pastaba: Štai čia sunkumas: pakilti virš jos – dar kaip nors, dar kur nors, galbūt…
Atsakymas: Ne, tai būtų galima tik egoistiškai. Bet jeigu norime egzistuoti su ja, tada būtina pakilti virš jos ir subalansuoti visas neigiamas savybes susiliejant su Kūrėju.
Klausimas: Tai nelengva. Ar galite duoti kokią nors paprastą formulę, kaip pakilti virš neapykantos?
Atsakymas: Formulė tokia: minusas lygus pliusui. Viskas. Ten, kur yra minusas, turi matyti pliusą.
Klausimas: Tai, kad dabar jaučiu neapykantą, yra minusas?
Atsakymas: Tai minusas tol, kol nesuvokei, kad tai drauge ir pliusas.
Klausimas: Vadinasi, gerai, kad dabar jaučiu neapykantą?
Atsakymas: Taip. Bet kam ji tau duota? Kad paverstum ją pliusu. Turi pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Kaip? Labai paprastai – pakeisti egoizmą į altruizmą, neapykantą į meilę. Ir viskas bus gerai.
Klausimas: Kitaip sakant, nekenčiu kokio nors žmogaus, bet sau sakau: „Tai duota tam, kad jį pamilčiau“?
Atsakymas: Tau tiesiog duotos priešingos savybės. Pakeisk jas į priešingas ir gausi nuostabų pasaulį.
Klausimas: Ar tai mano jėgoms?
Atsakymas: Tai ne tavo jėgoms – pakeisti, įgyvendinti. Bet tavo jėgoms – paprašyti Kūrėjo, kad taip būtų. Turi pasiekti būseną, kai to stipriai trokšti.
Klausimas: Tai tam ir ateina neapykanta? Kad paprašyčiau, kad stipriai trokščiau pakeisti ją meile?
Atsakymas: Taip. O paskui suprasi, kad visa tai buvo net ne tam, o tam, kad turėtum ryšį su Kūrėju. Ir viskas.
Klausimas: Suprantama. Tai Jis kviečia mus kreiptis į Jį?
Atsakymas: Kitaip net neatsigręžtume į Jo pusę.

#346314

Iš TV laidos „Naujienos su Michailu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Streso nauda

Neapykantą pakeisti meile

Neapykantą paversti meile

Klausimas: Kaip eiti normaliu vystymosi keliu? Koks žmogaus pasirinkimas?
Atsakymas: Žmogus renkasi, ar susivienyti virš visų priešingai veikiančių jėgų.
Egzistuoja dvi mus veikiančios jėgos. Mums duodama kairioji, piktoji, egoistinė jėga – tarpusavio atstūmimas, kits kito išnaudojimas. O reikalauti reikia kitos jėgos – altruistinės, ryšio jėgos, meilės jėgos. Ją galime pritraukti tik užsiėmę aukštesniuoju lygmeniu.
Užsiimdami aukštesniuoju lygmeniu, mes tarsi pritraukiame save prie jo, žaidžiame tą žaidimą it vaikas, kuris nori būti didelis ir tai žaidžia.
Klausimas: O kaip to pasieks kabalos nestudijuojantys žmonės?
Atsakymas: Jie pasieks per mus. Jie išgirs tai, ką jiems pasakosime. Jiems nereikia specialiai tuo užsiimti. Pakanka mūsų lengva forma pateikiamos medžiagos: kur mūsų valios laisvė, kokie ryšiai mus turi sieti tarpusavyje ir t.t.

#314938

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kūrėjas – iškrypėlis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Injekcija iš Kūrėjo

Įgyti davimo ir meilės savybę

Priversti Kūrėją subanlansuoti dvi jėgas

Dešimtukas – tai ta būsena, kai imi jausti, kad turi būti susijęs su visais, išeiti iš savęs, vienytis su visais.
Žmonės drauge formuoja bendrą tarpusavio ryšį, bendrą kūną, kuris kaip atskira maža ląstelė dvasinėje erdvėje. Kiekvienas turi anuliuoti save kitų atžvilgiu, įsivaizduoti, kad yra susijęs su kitais, ir galiausiai jie kuria tą organą, nes dvasiniame pasaulyje nėra vieno žmogaus.
Mūsų ryšių išvestinė atsiskleidžia kitame lygmenyje. Tarkime, jeigu paimtume tave ir mane, tai dvasiniame lygmenyje yra tik tai, kas tarp mūsų atsiskleidė kaip ryšys, kitaip tariant, mūsų bendras „mes“. O kitame, aukštesniame lygmenyje egzistuoja mūsų „mes“, ir dar kieno nors „mes“, irgi susijungę draugėn.
Ir taip visuomet kylame nuo vienos prie kitos, sudėtingesnės hierarchijos, nuolatos didindami savo tarpusavio ryšį, tarkime, kvadratu.
Iš tiesų ten ypatinga didėjimo sistema, sudėtinga tarpusavio ryšio kėlimo eilė – ir ji kokybinė, pavyzdžiui, iš hod lygmens į nėcach lygmenį, paskui į tifėrėt, gvura, chėsėd lygmenį ir t. t. Kitaip tariant, tarp jų egzistuoja ne šiaip kiekybiniai, bet kokybiniai ryšio pokyčiai. Tad šito negalėsime išmatuoti.
Kaip išmatuosi artumo rūšis mūsų pasaulyje? Sakykime, susipažinai su atsitiktiniu žmogumi. Vėliau susitikę imsite sveikintis. Dar vėliau persimesite keletu žodžių, netgi drauge pasėdėsite, išgersite kavos puodelį ir pan.
Dvasiniame pasaulyje tai dar sunkiau, nes esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus, juk pirmame lygmenyje aš ir tu virstame „mes“, o ne „aš“. Vėliau egoizmas tarp mūsų auga ir vėl mus atskiria, bet kokybiškai. Kaip matavimo prietaise: tavo jautrumas didėja, ir tau atrodo, kad tavo parametrai sutampa, o pasirodo, kad vis dėlto skiriasi, ir vėl juos sieki suvienyti, bet jau su didesniu jautrumu.
O paskui vėl perjungi jautrumą ir vėl matai, kad jie išsiskyrę, tarkime, per tūkstantį, per dešimt tūkstančių, per milijoną padalų ir pan. Kaskart eini į vis didesnį sutapimą, susiliejimą (kokybinį ir integralų), kur visi kartu kiekviename lygmenyje turi susijungti į vieną visumą.
Tai itin rimtas, įdomus darbas, jis vyksta per jausmus ir drauge per protą. Pabaigoje sukuri savyje Kūrėjo pavidalą, kitaip sakant, tą didžiulį tinklą, kuris ima gyventi tavyje ir tu jį valdai, ji – tavo, o tu – jo.
Klausimas: O jeigu imti didelį žmonių kiekį: ne dešimtukus, o tūkstančius?
Atsakymas: Koks skirtumas? Galbūt tinklas išeis šiek tiek susipainiojęs, bet ir efektyvesnis, juk kiekvienas eina pasitikti kiekvieno, prideda visiems savo vienybės jėgą. Todėl, jei žmonės eina pirmyn, tai kuo didesnė grupė, tuo ji efektyvesnė, ir tuo greičiau kiekviename etape baigs savo vienijimąsi ir bus pasirengusi kitam etapui, kitam kokybiniam šuoliui.

#310863

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. 10 žmonių – visavertė grupė kabaloje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Dešimtukas – visų gamtos savybių suma

Dešimtukas – bendra siela

Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Komentaras: „Tobulybė pasiekta ne tada, kai nėra, ko pridurti, o tada, kai nėra, ko atimti“ (A. De Sent-Egziuperi). Prašau apibūdinti kabalisto visiškos harmonijos būseną.
Atsakymas: Manau, kad tobulumą pasiekiame atsikleisdami dvi priešingas jėgas – gavimą ir davimą, kurie tarpusavyje sąveikauja, subalansuoja kitas kitą, kad atskleistų vieną, juos pagimdžiusią jėgą, kurioje šios jėgos tik ir gali drauge egzistuoti.

#306138

Iš 2022 m. lapkričio 18 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Kaip rasti harmoniją?

Meilė – tai harmonija

Komentaras: Ilonas Maskas yra pasakęs: „Per 4 milijardus žemiškos istorijos metų nutiko keletas išties svarbių įvykių: vienaląsčių organizmų atsiradimas, daugialąsčių organizmų atsiradimas, išsiskirstymas į gyvūniją ir augaliją, gyvūnų išsilaipinimas sausumoje, žinduolių vystymasis ir sąmonės vystymasis. Kitas didžiulis žingsnis – tarpplanetinis gyvenimas, tai beprecedentė kelionė, kuri dramatiškai pakeis ir praturtins mus.“ Prašau jus tai pakomentuoti.
Atsakymas: Su tuo visiškai nesutinku. Ką tai duos?! Kodėl ankstesnės raidos pakopos turi atvesti mus prie šios paskutinės – „skraidysim nuo žvaigždės prie žvaigždės?“. Juolab, kad mūsų energetinė ir fizinė būsena tokia, kad tie skrydžiai atsieis šimtus metų! Kam skristi? Nuo vienos pievutės prie kitos?
Klausimas: Kitu didžiuliu žingsniu jis laiko tarpplanetinę raidą. O koks anot jūsų kitas didelis žingsnis?
Atsakymas: Kitas didelis žingsnis bus gyvybės prasmės atskleidimas: kodėl ji apskritai atsirado kadaise iš nieko, o paskui ėmė vystytis tomis pakopomis, kurias jis paminėjo.
Klausimas: O toliau žmogus ateina prie to, dėl ko jis gyvena?
Atsakymas: Taip. Kuo toliau vystomės, tuo labiau norime žinoti savo šaknį, šaltinį. Štai tai mus domina. Tai ir yra gyvenimo prasmės ieškojimas, nes mūsų šaknyje slypi viskas.
Šiandien, kai ką nors darome, vystome jėgas ar duomenis, esančius mūsų šaltinyje.

#302978

Iš 2022 m. birželio 30 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Kas yra karas dvasiniame pasaulyje? Ar karas yra natūrali žmogaus būsena?
Atsakymas: Karas – tai pati natūraliausia būsena, iki pat galutinio išsitaisymo. Juk pasaulis susideda iš dviejų priešingų jėgų: pliuso ir minuso, dienos ir nakties ir t. t. Pagal bet kokius požymius, bet kokiai savybei galime visuomet surasti priešingą jai, esančią antagonistiniame santykyje tarp jų.
Komentaras: Švietimo epochos filosofai T. Hobsas, Ž.Ž. Ruso kitaip žvelgė į žmoniją. Hobsas sakė, kad karas – tai žmogaus būsena, žmogus joje gimsta. O Ruso manė, kad tai tėra aplinkybių ir aplinkos išvestinė, o pats žmogus – geras.
Atsakymas: Visa gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų, kurios viena kitos atžvilgiu palaiko tam tikrą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra nuolatos pažeidžiama ir vėl iš dalies atstatoma. Tai ir yra gyvenimas.
Milijonus metų neigiama ir teigiama jėgos viena paskui kitą vyravo viena kitos atžvilgiu, kol pasiekė pusiausvyrą ir susidarė Žemės planeta.
Išeitų, kad karas – visiškai natūrali būsena, o taika – ne. Nėra taikos pasaulyje. Ji galima, jei pasieksime ją tinkamai subalansuodami dvi priešingas jėgas.

#294928

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Taika – pusiausvyra tarp dviejų jėgų

Karas ar taika?

Klausimas: Šiandien į karą įpinamas dirbtinis intelektas. Sunaikinti žmogų iš karinio drono, kuris valdomas per atstumą gerokai paprasčiau nei kautis kardais, kai asmeniškai tenka nužudyti žmogų ir matyti jo kančias. O nūnai paspaudi mygtuką ir net nematai tų žmonių. Manote, kad tai gali padidinti aukų skaičių?
Atsakymas: Visa tai vyksta visiškai neįtikėtinai ir nevaržomai. Bet tai apskaičiuota kaip atitikimas tarp teigiamos ir neigiamos jėgos, kaip jų vidurio linija.
Kai žmonės supras, kad turi subalansuoti savyje visas neigiamas ir teigiamas jėgas, emocijas, akstinus, tuomet ši vidurio linija ims vyrauti.
Galiausiai žmonės ims siekti tiesos, pusiausvyros, abipusės pagalbos, abipusės įtakos, ir pasieksime vidurio liniją.

#295280

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taika – pusiausvyra tarp dviejų jėgų

Siekti pusiausvyros

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Esame Purimo šventės centre, kovos tarp gėrio jėgos ir blogio jėgos (Kūrėjo ir Amano) centre. Ir mes lemiame kovos baigtį, nes vadinamės „Israel“, kitaip tariant, „siekiantys Kūrėjo“.
Ir Mordechajo, gėrio jėgos, ir Amano, blogio jėgos, šaknis yra Kūrėjas. Ir todėl „Megilat Ester“ sakoma, kad Šušan miestas buvo pasimetęs ir nežinojo, kur tiesa, ko nori Kūrėjas.
Juk Kūrėjas leidžia valdyti Amanui, blogio jėgai. Visas mūsų pasaulis išjudimas egoistinių jėgų. O gal Kūrėjas nori, kad nieko nepaisydami siektume meilės ir vienybės jėgos? Tačiau matome, kokia silpna gėrio jėga – Mordechai, kuris sėdi miesto vartuose. O Amanas tuo metu arti Karaliaus ir valdo visą karalystę.
Todėl Purimo istorija vadinama „Megilat Ester“, kitaip sakant, „paslėpties atskleidimas“. Ir tai tikslingai sukurta taip, kad sukurtų mums valios laisvę, leistų patiems nuspręsti, su kuo norime eiti, kieno tiesa: vienybės jėgos ar atsiskyrimo.
Ir nors visas mūsų gyvenimas paklūsta atsiskyrimo jėgai, priverčiančiai visus padalyti viską į tavo ir mano – bet tikroji pergalė ne pavergiant vienas kitą, o tarpusavyje papildant, padedant. Nė vienas nesistengia laimėti, priešingai, kiekvienas siekia nusileisti kitam, veikia prieš egoizmą. Ir būtent taip laimima.
Dar išvysime, kaip šiandien pasaulyje vykstančiuose konfliktuose laimi būtent tylioji jėga, kuri palenkia save, o ne ta, kuri kovoja, mėgindama pavergti kitus.

#295239

Iš 2022 m. kovo 16 d. pamokos apie Purimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Purimo herojai: Amanas

Purimo istorija – atskleisti, kas paslėpta