Pateikti įrašai priklausantys Šventės kategorijai.


Sukot – ištaisyto kli simbolis

Dvasinis darbas, Pamokos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманVisos šventės, kurias švenčia Izraelio tauta, kyla iš kabalos mokslo. Šventė Sukot simbolizuoja dvasinį kli.
Iš savo noro mėgautis turime sukurti tokią formą, į kurią gali įsivilkti Kūrėjas ir atsiskleisti joje, kad suprastume, kas yra Kūrėjas, ko Jis nori iš mūsų ir kaip galime palaikyti ryšį su Juo, kaip pakilti iš mūsų, iš kūrinio lygmens, iš dulkių lygmens iki pakopos, kai prilygstame Kūrėjui.
O tam, kad tai pasiektume, turime žinoti, kaip sukurti savo kli iš noro medžiagos, pasitelkus susitraukimą (cimcum), ekraną (masach) ir atspindėtą Šviesą (or hozėr).
Sukka (laikina palapinė statoma per sukkot šventę – vert. p.) simbolizuoja ištaisytą kli. Ši konstrukcija yra tarsi mūsų vidinio dvasinio indo modelis.
Todėl egzistuoja paprotys per šią šventę montuoti statinį ne mūsų širdyje ar širdžių vienybėje, o išorėje statyti sukką, kuri simbolizuotų ištaisytą širdį, ištaisytą sielą.
Sukka statoma iš pačių paprasčiausių natūralių medžiagų. Jos statybai negalima pasitelkti geležies ar betono, tik medį, akmenis, šakas, lapus – tai, ką duoda žemė. Taip it vaikų žaidime statome savo ištaisytą kli, palapinės formos sielą, sukkas, ir šitaip materialiu pavidalu kuriame trokštamą dvasinę būseną.

#287559

Iš pamokos apie „Sukot“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie Sukot šventę

Kabalistinės šventės

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Komentarų nėra

Kur mus veda istorija?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: „Išėjimas iš Egipto“ – tai paskutinė materiali egoistinio pasaulio riba. Už jos yra sąlyginė linija, kurią praėjęs žmogus ima jausti meilę, davimą Kūrėjui. Kokia ši mūsų praeinama transformacija?
Atsakymas: Tai paskutinis išsitaisymas, kuris vadinamas Galutiniu Išsitaisymu (Gmar tikun)
Jis įvyko, kai Mozės vedina grupė kabalistų išėjo iš Egipto, susijungė su Kūrėju, gavo Torą ant Sinajaus kalno ir taip galutinai išsitaisė.
Kitaip tariant, visa tai jau nutiko. Šiandien mums tikrai nereikia važiuoti prie Sinajaus kalno ir keberiotis į jį. Viena, ką turime atlikti, – viduje, dvasiškai būti pasirengusiems susivienyti judėdami nuo širdies prie širdies.
Tuomet pajausime būseną, kuri vadinasi viena tauta, viena širdis. Prie to mus veda istorija. Visa, kas vyksta pasaulyje, būtina tik tam, kad ją užbaigtume. Manau, kad gyvename pačiu laimingiausiu metu.

#328346

Iš 2024 m. balandžio 21 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto kartu su visu pasauliu

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Egipto koridorius

Komentarų nėra

Pesachas: tapti Žmogumi

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Pesachas simbolizuoja, kaip kiekvienas iš mūsų išeina iš gyvūninės būsenos. Bet viskas prasideda nuo Kūrėjo pažado Abraomui apie Izraelio žemės paveldą. Izraelio žemė – tai ėrėc israėl – noras siekti Kūrėjo. Išeitų, kad gamtos nuo pat pradžių numatyta, kad kiekvienas žmogus pasieks tos savybės?
Atsakymas: Iš esmės, taip. Mūsų vystymosi pabaigoje absoliučiai visi žmonės Žemėje turės pasiekti „Žmogaus“ savybę, kitaip tariant, turės prilygti Kūrėjui.
Klausimas: Žvelgiant iš kabalos pozicijų, ką reiškia „tapti žmogumi“? Koks tai lygmuo?
Atsakymas: Žmogus hebrajiškai „adam“, kyla iš žodžio „domė“, tai reiškia „panašus į Kūrėją“ arba „pagal Dievo panašumą“.
Ką reiškia „panašus į Dievą“? Kadangi visos Kūrėjo savybės, Jo santykis su viskuo, ką Jis sukūrė, – tai meilė, davimas, geri jausmai, tai ir žmogus, įgydamas šias savybes tampa panašus į Kūrėją ir vadinasi Žmogumi. O iki to – jis laikomas gyvūnu.
Kitaip sakant, jeigu žmogus paskendęs savo prigimtinėse egoistinėse savybėse ir rūpinasi tik savimi, tai šitai vadinama „gyvūnine būsena“, o jeigu jis rūpinasi kitais, ir jame yra altruistinė Kūrėjo savybė, tai ši būsena vadinama „Žmogumi“.

#280228

Iš TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Kai žmogus tampa Žmogumi

Pesach – bendras ir galutinis

Komentarų nėra

Paskutinioji moneta

Izraelis ir pasaulio tautos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманEinant pirmyn blogio pradas, egoistinė jėga kaskart atsiskleidžia vis žiauriau – taip, kad galiausiai nežinome, ką daryti. Priešais mus tarsi atsiranda siena, per kurią neįmanoma perlįsti. Galų gale prieiname prie Raudonosios jūros (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra) – banguotų, audringų vandenų, kurie pasirengę mus praryti ir atplėšti nuo gyvenimo.
Taip pajaučiame visas gamtos jėgas, bet kai įveikiame visas tas būsenas ir įjungiame jas į save, tampame stipresni, o tai ir yra mūsų ėjimas pirmyn.
Tačiau pasakyta, kad „jei Izraelio sūnūs būtų tikėję atsidavusį piemenį Mozę kaip pridera, tai būtų galėję išgirsti jo balsą ir išsigelbėti nuo faraono klipos“. Tai reiškia, kad vis dėlto yra tam tikra galimybė ištrūkti, klausimas, naudojamasi ja ar ne.
Kaip matematikoje, kur minusas ir minusas duoda pliusą – taip ir dvasiškai tobulėjant, einant iš Egipto. Jeigu didžioji grupės dalis nori dirbti dėl Kūrėjo, kad duotų, tai jie gali įpareigoti Jį jiems padėti.
Iš dangaus neduoda pusės – būtina atskleisti visą blogį, ir tuomet ateis reikiama pagalba iš aukščiau. Tad galime skųstis ir reikšti pretenzijas, bet kol neįdėsime visų reikiamų ir būtinų pastangų mūsų būsenos pakopoje, tol nebus proveržio. Ir tik įdėjus paskutiniąją monetą į pastangų pintinę, Kūrėjas padės mums pasiekti tikslą.

#311249

Iš 2023 m. balandžio 8 d. pamokos „Pesach“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Šok į grupę, kaip į Raudonąją jūrą

Pesach – taisymosi pradžios šventė

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Komentarų nėra

Pesachas

Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманPesachas – tai perėjimas iš mūsų pasaulio jautimo (kiekvienas žmogus šiame pasaulyje tai jaučia) į Aukštesniojo pasaulio jautimą. Tai gali tik kabalistas.
Pesachas (kaip ir visos hebrajų šventės) – tikra kabalistinė šventė. Ji nurodo, kad žmogus peršoka iš būsenos, kai negali susivienyti su kitais, į būseną, kai egoizmas leidžia tai atlikti.
Žmogaus išėjimas iš egoizmo valdžios ir susivienijimas su artimais savo dvasia žmonėmis vadinamas „pesachu“.
Klausimas: Kas leidžia žmogui atlikti tokį šuolį?
Atsakymas: Noras. Juk nuo pat įėjimo į Egiptą pradžios iki buvimo Egipte pabaigos nuolatos auga didžiulis egoistinis noras, kuris leidžia Izraelio tautai susijungti tarpusavyje.
O Izraelio tauta turi susivienyti, kad tarpusavio ryšyje atskleistų Kūrėją – davimo ir meilės savybę. Ir kai mato, kad neturi jokios galimybės to atlikti, jaučiasi esą Egipto tamsoje. Ir dabar žmogus yra pasirengęs viskam, kad tik iš ten ištrūktų! Tai ir yra bėgimas, išsigelbėjimas iš Egipto.
Jeigu į viską žiūrėsime per to, kas vyksta su žmogumi prizmę (o kabaloje kalbama būtent apie tai), tai čia omenyje turima žmogaus savybė, žmogaus, kuris pasiruošęs viskam, netgi šokti į jūrą, kad tik išsilaisvintų iš savo egoizmo, pakiltų virš jo ir pasiektų Kūrėjo meilės ir davimo savybę.
Jis metasi į jūrą, ir jūra priešais jį atsiveria. Jis ją praeina, atplėšia save nuo egoizmo ir taip būdamas virš egoizmo pasirengia darbui su juo – perdaryti jį į altruizmą. Tai ir yra išėjimas iš Egipto, kuris švenčiamas per Pesachą.

#181930

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pesachas (žydų Velykos)

Pesachas – taisymosi pradžios šventė

Apie Pesacho šventės ištakas

Komentarų nėra

Dvasinio suvokimo matai

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų pasauliui būdingas tam tikras cikliškumas – paros kaita, savaitės ir t. t., nes taip suskaidytas žmogaus suvokimas. Viskas vyksta jo atžvilgiu.
Žmogus, pradėjęs savyje kurti aukštesnįjį pasaulį, atskleidė jį pagal tam tikrus suvokimo dydžius: diena-naktis, savaitė (t.y. šešios dienos ir septinta būsena, vadinama šabu)
Paskui žmogus ėmė skirti, kad tie jo pojūčiai priklauso nuo tam tikro šviesos šaltinio, kuris vadinamas „mėnuliu“, ir žmogaus atžvilgiu jis yra keturių žingsnių būsenos, kurios vadinamos „savaite“.
Vėliau žmogaus pajautė savo priklausomybę nuo dar vieno šviesos šaltinio, vadinamo „saule“, jos atžvilgiu žmogus yra dvylikos ar trylikos pakopų būsenos. Šios pakopos keičiasi kas ketverius metus.
Tai apibrėžė Adomas – pirmas žmogus, suvokęs dvasinė pasaulį. Nuo jo viskas eina mums.

#310227

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Dienos, kai vyksta stebuklai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Kas yra laiko ištęsimas?

Kaip pakilti virš laiko?

Komentarų nėra

Mylėkite vieni kitus be priežasties!

Krizė, globalizacija, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko palinkėtumėte žmonės 2023 metais?
Atsakymas: Mums visiems linkiu absoliučios tarpusavio meilės. Daugiau nieko nereikia! Meilės. Tiesiog mylėti vieniems kitus. Be priežasties. Tiesiog dėl to, kad mes visi – žmonės.
Klausimas: Ar galima taip gyventi, kaip kad dabar pasakėte?
Atsakymas: Galima.
Klausimas: Ką reikia daryti, kad tiesiog taip mylėtum žmogų, žmones?
Atsakymas: Suprasti, kad visoje gamtoje nėra nieko daugiau ir geriau už tą jausmą, už tokius santykius ir visa gamta grindžiama meile. Visa, kas nuo mūsų paslėpta gamtoje, aukštesnėje prigimtyje – tik meilė.
Klausimas: Mes galime, jei panorėsime, imti ir pritraukti gamtos jėgą?
Atsakymas: Taip, gamta tik to ir laukia. Meilė – pats aukščiausias, stipriausias, centrinis jausmas ir jėga gamtoje.
Klausimas: O galima taip imti ir nuo apykantos pereiti prie meilės? Dabar kažko aiškiai nekenčiau ir staiga – vienas! – po kiek laiko pereiname prie meilės. Ar taip būna ar tai tėra fantastika?
Atsakymas: Būna. Mūsų būsenos tokios kraštutinės, priešingos šiam jausmui, kad galime tai atlikti.
Juk matome, prie ko prieiname, kur išnyksta visos mūsų pastangos, visi pasiekimai, viskas krenta iš rankų, nieko negalime pasiekti. Mes it akli kvaili šunyčiai. Taip ir gyvename. Siaubinga! Neturiu žodžių!
Bet jeigu paprašysime gamtos, kad ji mus pakeistų, sulauksime tokių jėgų, jausmų, savybių pokyčių, kokių net nesitikime. Nes Kūrėjas – tai meilė.

#307419

Iš 2023 m. sausio 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Žydų kalendorius: keturi naujieji metai

Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманŽydų kalendoriuje yra keturi naujieji metai. Naujieji metai daugmaž rugsėjį (Tišrei mėnesio 1 d.), kai pradedamas skaičiuoti kalendorius, paskui medžių naujieji metai ( Švat mėn. 15 d.), pavasario naujieji metai (Nisan mėn. 1 d.) ir vasaros (Elul mėn. 1 d.). Jie simbolizuoja atitinkamų dvasinių pakopų pradžią.
Esmė ta, kad egoistiniai norai sudaryti iš keturių lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus.
Negyvojo lygmens noras atitinka visuotinai priimtus žydų Naujuosius metus. Augalinį norą atitinka – medžių naujieji metai, tuo metu ima busti gamta ir Izraelyje sodina medžius. Toliau gyvūnų naujieji metai ir paskui – žmogaus.
#243030

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманPrasidėjo trys savaitės, truksiančios iki Avo mėnesio 9 dienos (pagal žydų kalendorių tai pati nelaimingiausia, juodžiausia diena – vert. past.), kurios vadinamos „tarp siaurumų“ (bein hamecarim).
Veiksmai ir būsenos aukštesniajame pasaulyje sklinda iš aukštesniosios šaknies į materialią šaknį ir realizuojasi šiame pasaulyje šakose: negyvojoje materijoje, augalijoje, gyvūnijoje, žmonėse visais laikais ir visai periodais. Reikia studijuoti šaknis, analizuojant jų šakas.
Iki šiandien mūsų pasaulyje jau realizavosi visos aukštesniosios šakos, išskyrus išsitaisymo pabaigą (gmar tikun). Viskas, kas turėjo atsiskleisti, jau atsiskleidė, teliko galutinis išsitaisymas. Todėl Baal Sulamas sako, kad esame paskutinėje kartoje, kuriai liko ištaisyti jau visiškai atsiskleidusį sudužimą. Dabar belieka dėti pastangas, kad pakiltume.
Tačiau pakilti neįmanoma nesuprantant, kas neištaisyta egzistuojančioje sistemoje, ir be teisingo požiūrio kaip į būtiną sąlygą. Iš esmės tai ne trūkumas – sukurti blogąjį pradą buvo būtina. Reikia ir „dangaus“, ir „žemės“, juk „vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“, neva supriešinęs blogąją ir gerąją jėgas.
Iš tikrųjų blogoji jėga tik pabrėžia gėrį. Juk kaip atsiskleis ateityje – blogio nėra, yra tik gėrio trūkumas. Ir gėris atsiskleis daugybę kartų, nes priešais jį buvo blogis ir atliko savo vaidmenį. Blogio nėra, taip atsikleidžia gėris priešinga forma.
Reikia turėti omenyje, kad egzistuoja ryšys tarp šaknies ir šakos. Tai reiškia, kad ir mūsų laikais, kaip kad per visą istoriją, šaknis atsiskleidžia šakoje tam tikromis datomis, kartojasi vienu ir tuo pačiu metu, kaip, pavyzdžiui, Tamuzo mėn. 17 d. ar Avo mėn. 9 d. Šios datos visuomet atnešdavo bėdas Izraelio tautai. O laikai, kai švenčiamas Purimas, paprastai būdavo džiaugsmingi ir geri.
Todėl tuo laiku reikia būti itin atsargiems, netgi kalbant apie materialius reikalus ir susilaikyti nuo rizikingų veiksmų iki Avo mėn. 9 d. pabaigos. Iškart po to jau imame jausti, kad paliekame gedulingą metą ir galime džiaugtis, siekti galutinio išsitaisymo.
Tamuzo mėnesio 17 d. – dienų „tarp siaurumų“ pradžia, tai susiję su Jeruzalės Šventyklos sienos sugriovimu, pačios Šventyklos sugriovimu. Šventykla simbolizuoja ryšį, buvusį Izraelio tautoje įžengus į Izraelio žemę. Šis ryšis įmanomas dėl to, kad buvo gauta Tora, pasiruošus keturiasdešimt metų klaidžiojant dykumoje ir ištaisius Malchut pasitelkiant Biną. Bina – tai „mėm“ raidė, jos skaitinė reikšmė – „keturiasdešimt“.
O pastačiusi Pirmąją Šventyklą, žydų tauta ėmė leistis. Pastatė Antrąją Šventyklą, jau esančią žemiau pirmosios, bet ir ji buvo sunaikinta. Tai jau buvo galutinis griuvimas. Ir visi šie sunaikinimai vyko Avo mėn. 9 d.
O mums mūsų dienomis jau reikia atkurti visą šventumą. Kitaip tariant, išsitaisymas turi įvykti būtent tuo laiku: ten, kur atsiskleidė neapykanta, sudužimas, ten turi atsiskleisti vienybė ir meilė.
#229297

Iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema – „Dienos tarp siaurumų“

Komentarų nėra

Žmonių vienybė – tai šventė

Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra koks nors ypatingas švytėjimas pagal šaknies-šakos dėsnį per šventes, pavyzdžiui, per Naujuosius metus?
Atsakymas. Visų priimti Naujieji metai – tai maloni šventė, kurią visi mėgsta. Tačiau ji neturi ypatingos dvasinės šaknies ir atitinkamai kokio nors švytėjimo.
Tačiau, kita vertus, kai žmonės vienijasi draugėn gerais ryšiais ir nori pritraukti sau aukštesniąją Šviesą, jie tai gali atlikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo metų, laiko, dienos ar nakties.
Žmonių vienybė – ir yra šventė.
#243735

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai