Klausimas: Kai kalbame apie Adam Rišon sielos sudužimą į šešis šimtus tūkstančių sielų, omenyje turime tas sielas, kurios išėjo iš Egipto, ir tas, kurios dabar ketina taisytis ir juda Galutinio Taisymosi link?
Atsakymas: Pasaulyje yra nuolatinis besitaisančių sielų skaičius. Jos skyla į dalis, kurios taisosi, o paskui vėl susijungia į bendrą dalį. Ir tai vyksta tarsi pati dėlionė save dėliotų.
Todėl norime siekti bendro tikslo, pakilti patys ir kartu su savimi pakelti dar keletą tūkstančių, su mumis turinčių ryšį, žmonių. Iš tiesų jų gerokai daugiau nei keletas tūkstančių, tai šimtai tūkstančių. Netrukus įsitikinsime, kad viskas būtent taip ir nutiks.
O toliau vis labiau vienydamiesi galėsime gauti tikslesnius duomenis apie mūsų jungimąsi. Ir taip eisime pirmyn, vis stipriau jausdami, kaip judame Galutinio Taisymosi link.
Atskleisime, kas yra Adomas, Ieva, angelai (malachim) ir pan., nes imsime suvokti dvasiniame pasaulyje visą pasaulių valdymo sistemą.

#328396

Iš 2024 m. balandžio 21 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėlionė iš 613 vienos sielos dalių

Surinkti bendros sielos dalis

Bendros sielos grandinėje

Mums atrodo, kad taisome tik savo sielą. Bet iš tiesų, kiekvieno žmogaus siela driekiasi per visas sielas. Todėl taisydamas savo mažą dalį, taisau savo dalelės įsijungimą visose sielose.
Tad negalima sakyti, kad žmogus taiso vien savo sielą. Jis taiso visą kūriniją, tik labai nedideliu mastu, kiek yra įsijungęs į kūriniją. Paskui jis taiso dar ir dar, o tuo metu kiti žmonės irgi taiso save ir savo įsijungimą į tą žmogų.
Būtent apie tai pasakyta: „Tepadeda žmogus artimui“ – aš ištaisau save jame, o jis save manyje, ir taip visi visus ištaisome ir tampame it vienas žmogus su viena širdimi.
Kiekvienas žmogus apima 600000 sielų, kurios savo ruožtu taip pat dalijasi į 600000, o šios į dar 600000 ir t.t. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų tarsi Adam Rišon, ir kai visi susijungiame draugėn, tampame viena Adam Rišon siela. Čia svarbu ne kiekis, o vienybės pojūčio gilumas.

#310878

Iš 2023 m. kovo 28 d. pamokos „Vienijamės į vieną sielą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Visa kūrinija – manyje

Taisydamas save – taisai pasaulį

Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Klausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Klausimas: Kabala sako, kad egzistuoja viena teigiama gamtos jėga, o visas neigiamas jėgas žmogus pažadina pats. Išeitų, kad įvairūs neigiami reiškiniai tėra mano sielos jėgos, ir jos tarsi iš ten išeina. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Žmogus turi sielos jėgas, kurios nuo jo paslėptos, bet jis gali išvystyti jas tiek, kiek stengsis suartėti su kitais ir darys kitiems gera.
Žmogaus siela – tai noras mėgautis. Jeigu žmogus ištaiso šį norą, kitaip tariant, užuot mėgavęsis pats, suteikia malonumą kitiems, tai tiek ima jausti aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną. Prie to turime prieiti.
Daugiau mums nieko nereikia, tik siekti įgyti aukštesniąją būseną: gerus ryšius su kitais, gerai visus veikti. Ir tuomet tarpusavio vienybėje pajausime Kūrėją – aukštesniąją gamtos jėgą. Jos padedami įstengsime viską atlikti.

#294374

Iš 2022 m. vasario 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra siela?

Atskleiskime, kas yra siela

Apie sielą

Klausimas: Siela – kokia tai substancija?
Atsakymas: Tai Kūrėjo dalis, kuri mumyse nuolatos keičiasi ir ją galime tobulinti. Ji netgi gali išnykti iš mūsų, o mes vis tiek liksime gyventi savo kūne.
Tarkime, dabar iš manęs išnyksta siela, t.y. nebejaučiu Kūrėjo, ir jausii tik save čia su jumis sėdintį – tai gyvūninis lygmuo.
Paskui aš atitinkamai atlikdamas veiksmus savyje vėl užmezgu kontaktą su Kūrėju. Ir ši mano santykio su Juo dalis vadinasi „siela“.

#290483

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas sielos vystymasis

Ar siela turi vietą?

Investuoti į savo sielą

Klausimas: Kaip galime paspartinti dvasinį darbą, kad padidintume teigiamą rezultatą?
Atsakymas: Neturime kitos galimybės – tik dar labiau susivienyti, kad Šviesa tarp mūsų sujungtų visus atstumus, kuriuos norime panaikinti. Ji ateis ir tai atliks, o mes privalome jos prašyti: „Leisk man būti su mano draugais it viena visuma“.
Tokiu atveju, jeigu atstumai tarp mūsų nusitrina, mes suformuojame vieną bendrą kūną, vieną bendrą norą, kuriame atsiskleis Kūrėjas. Ir tai pasiekiama, juk ne mes tai darome, turime tik išprašyti Šviesos, kad mus sujungtų bendrai siekdami šios būsenos.
Tad įtikinkime vieni kitus, palaikykime, įkvėpkime, kad tai įmanoma.
Tai perėjimas iš vieno pasaulio į kitą. Būdami mūsų pasaulyje, mes, žinoma, neįstengsime įsivaizduoti, kaip sujungti viską į vieną visumą. Materialiame pasaulyje tai nepasiekiama.
Bet kai iš mūsų pasaulio prašome apie tai, tai Šviesa atsižvelgia į mūsų būseną ir pakelia mus į kitą pakopą – ten, kur iš tikrųjų egzistuoja davimo ir meilės savybė, ryšys tarp sudužusių vienos sielos (kuriai priklausome) dalių. Ir tai galime atlikti.
Mėginkime drauge. Dar turime laiko, kad įsisąmonintume šias galimybes ir jas realizuotume. Ir mes tai atliksime!

#289358

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa užpildytas klausimas

Tarp tamsos ir šviesos

Kabalistiniai terminai: „begalybės pasaulis“, „šviesa“, „sfira“

Kiekvienoje pakopoje, prieš kiekvieną taisymą mums pirmiausia reikia pajausti, kad esame neištaisyti. Visi nusileidžiame iš Adam Rišon nusižengimo, sudužimo. Tarsi važiuotume automobiliu, o jis staiga subyrėtų į dalis: nukristų ratai, vairas, pabirtų variklis.
Viskas ne tik sugedo, bet ir pabiro į dalis. Vietoj mašinos – laužo krūva. O dabar reikia patikrinti kiekvieną detalę ir suprasti, kaip jas sujungti tarpusavyje. Todėl tikriname kiekvienos detalės davimo ketinimą, kitaip tariant, ar ji pasirengusi susijungti su kitomis dalimis, kad automobilis vėl būtų tinkamas.
Iš detalių, kurios pajėgios ir tam pasirengusios, imame rinkti automobilį, tikrindami, kas tinka, o kas ne, ir kaip viską galima sujungti. Štai toks mūsų darbas.

#289703

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Ataka širdyje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Klausimas: Kas yra vidurio linija žmoguje?
Atsakymas: Vidurio linija žmoguje – tai jo siela. Jei žmogus uždarytų savyje dešinę ir kairę linijas, tai taip sudegintų savo sielos užuomazgas, skirtas jo vystymuisi.
Klausimas: O kas yra vidurio linija visuomenėje?
Atsakymas: Visuomenėje turi būti dėsnių, padedančių žmogui, ugdančių jį taip, kad jis galvotų apie kitus, o ne apie save. Tokiu atveju visi jo veiksmai būtų geri ir visuomenės skatinami, o jis gautų iš to atitinkamą atlygį.
O jei žmogus veiktų ne dėl kitų gėrio, o tik dėl savęs, tai gautų bausmę. Tuomet atlygis ir bausmė iš tinkamos visuomenės jį ugdytų.
Kitaip tariant, vidurio linija žmoguje – tai jo ekranas, antiegoistinė jėga, kuri leidžia jam absorbuoti savyje tiek savo prigimtinę egoistinę savybę – gauti dėl savęs, tiek atsiskleidžiančią jame altruistinę savybę – Kūrėjo dalį.
O vidurio linija taisant visuomenę – tai dėsniai, kurie gali subalansuoti šias dvi jėgas.

#285797

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip formuojasi vidurio linija

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Šviesa ir tamsa – lygiavertės