Egzistuoja kelias, kurį kabalistai vadina Šviesos keliu. Kabalistai ne šiaip rašė savo knygas. Šios knygos skirtos žmogui, kuris kelia klausimą apie gyvenimo prasmę. Ir jeigu esi tokios būsenos, kai nejauti gyvenimo skonio, tai šis pojūtis blogesnis už mirtį.
Tačiau tu nieko negali su tuo padaryti. Tu visiškai bejėgis. Net negali atimti sau gyvybės, nes iš tavęs reikalaujama dirbti amžinai. Toks yra tikslas.
Tad tau neleis numirti. Su tavimi dirbs tol, kol pats panorėsi įeiti į amžinybę. Tu paprasčiausiai neturėsi pasirinkimo. Tau teks pereiti per mirties tašką. Taip Kūrėjas pažadina tave ieškoti gyvenimo prasmės ir tikslo.
Bet kaip būti, jei išgyvename tamsos būsenas, jaučiame, kad viskas griūva aplink, kad viskas prarasta? Juk esame veikiami masių, o masės turi milžinišką jėgą. Jos daro mums įtaką, perduoda savo visišką bejėgiškumą. Žmonių masės neturi sprendimo, tai tarsi gyvuliai skerdykloje.
Žmonės gatvėje tiesiog nelaimingi. Mes bent jau turime savo vidinę užuovėją, kur galime pasislėpti. Net tie, kurie dar neperėjo machsomo, jau turi tam tikrą vidinę slėptuvę: kai prisimenu Kūrėją, jaučiu, kad randu, kaip pateisinti savo būseną. Mano būsena įgauna kryptį, žinau, kad ji naudinga, pageidautina ir artina mane prie išsitaisymo.
Kartais netgi jaučiu, kaip tamsos būsenos stumia mane į priekį, kad jos reikalingos, norimos. Kitaip tariant, būdamas tamsoje Kūrėjas atsiskleidžia man iš paslėpties, leidžia pajausti ramybę, išvysti šviesos spindulį tunelio gale. Taip Kūrėjas nukreipia mane į Save.
Kyla klausimas: kodėl nežinome, ką daryti, kai girdime apie baisias tragedijas ir matome, kad tauta visiškoje sumaištyje? Tai principiniai klausimai: Kodėl taip visuomet vyksta su mumis? Kodėl mes kenčiame?
Padėtį dar labiau apsunkina viso pasaulio spaudimas, ir mums nėra, kur bėgti. Visa žemė nusiteikusi prieš mus. Ir kiekvienas išgyvena šiuos jausmus. Tauta tarsi skleidžia neviltį, ir visa tai persiduoda tau. Dėl to nusileidi kartu su jais.
Tačiau šis kritimas yra laikinas ir skirtas išmokyti tave kas akimirką atnaujinti ryšį su Kūrėju. Tu nuolatos atnaujinti kontaktą su tuo, kas dieviška, nes per pasikartojančius šviesos įėjimus ir išėjimus atsinaujina tavo vidinis ryšys su dvasiniu pasauliu. Stenkis visas būsenas susieti su Kūrėju, viską, kas vyksta, sujunk su Juo – ir tuomet tau taps lengviau.
Kitaip sakant, Kūrėjas tikslingai siunčia tau vieną ar kitą situaciją, kad tau Jo prireiktų kaip gyvenimo šaltinio, kad kreiptumeisi į Jį, prisimintum Jį.

Iš 2026 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
#354896

Tikiu, kad mūsų dienomis Izraelio tauta pakils ir susivienys. Kasdien išorinis spaudimas mūsų atžvilgiu auga, vis labiau suverždamas mus. Ir atrodo, kad pasaulio tautos palaiko šį spaudimą, priekaištaudamos mums, kad neatliekame to, kas mums skirta.
Neturime kito pasirinkimo, kaip tik suvokti, kodėl toks požiūris į mus tęsiasi jau tūkstančius metų ir pastaruoju metu tampa tiesiog kritinis.
Niekada anksčiau kitos tautos tiek nekaltino Izraelio tautos ir nenorėjo visiškai jos sunaikinti. Privalome pradėti keistis, daugiau nėra laiko laukti, nes viskas, apie ką rašė pranašai ir kabalistai, jau vyksta su mumis.
Tačiau vienybės tautoje taip ir nėra. Panašu, kad reikia grupės, kuri atskleistų šio ryšio būtinybę ir vestų visą Izraelio tautą, o vėliau ir visas tautas taisymosi link.
Izraelio tauta vis dar ne tokia, kokia ji turėtų būti. To reikia mokytis. Pagrindinė problema ta, kad nesuprantame, kokia mūsų misija, mūsų egzistavimo tikslas ir mūsų pareiga visų pasaulio tautų, visos žmonijos atžvilgiu.
Privalome visa tai išmokti, priimti kaip gamtos dėsnį ir realizuoti savo paskirtį. Kitaip, neturėsime galimybės toliau čia egzistuoti.
Visa tauta privalo susivienyti kaip vienas žmogus su viena širdimi, nėra kito sprendimo.
Sprendimas – tinkamai susivienyti, tai leis mums pakilti aukščiau visų ir parodyti visoms kitoms tautoms pavyzdį, kokia turi būti vienintelė teisinga egzistavimo forma visiems.
Tai toks susijungimas, apie kurį kalba kabalistai – visiška vienybė kaip vienas žmogus su viena širdimi, kai kiekvienas yra draugas visiems kitiems ir nieko kito gyvenime nesiekia – tik būti viena tauta.
Kai atsiras daugiau tokių vienybės siekiančių grupių, jos ras būdą, kaip susijungti tarpusavyje.
Tai bus pagalba iš aukščiau.
Ir kai susijungs tie, kurie supranta, kad žmonija privalo žengti pirmyn bendro susivienijimo link, tada galėsime pasistūmėti prie bendro kūrinijos taisymosi.

#335947

Iš 2024 m. spalio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Sunkios dienos

Izraelis, naujo gyvenimo viltis

Gyvename karo metu ir tikimės, kad kasdien bus paskutinė karo diena. Ir reikia sustiprinti ryšį tarp mūsų, nes tik per vienybę priartinsime sau Kūrėją, kad Jo jėga mus apgintų ir atneštų visiems taiką.
Meldžiamės už mūsų draugus, kurie yra fronte, už visus kareivius, ir už tuos, kurie pateko į nelaisvę, ir tikimės, kad netrukus visi taikiai grįš namo gyvi ir sveiki. Studijuosime kabalistinius straipsnius, kurie padeda mums kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo pagalbos.
Reikia tikėti, kad visa, kad vyksta, ateina iš Kūrėjo ir Jis viską daro optimaliai, kad priartintų mus prie Savęs. O jeigu mums atrodo, kad Kūrėjo poveikis ne itin geras, vadinasi nesame pasirengę kitam keliui, ir vienintelis būdas tarpusavyje susijungti ir užmegzti ryšį su Kūrėju esant toms sąlygoms, kurias Jis mums duoda.
Paprašysime Kūrėją padėti mums kuo greičiau susilieti su Juo, kad visi pajaustume aukštesnįjį valdymą mums, visam pasauliui ir kad suprastume, kad „Nėra nieko kito tik Jis“, gero ir kuriančio gerą. Tik norėdamas mums gėrio, Jis atlieka su mumis tokius veiksmus. Ir jeigu labiau susivienysime, tai pajausime, kad Kūrėjas arti ir veda mus taisymosi keliu.
Už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas, viena aukštesnioji jėga, be jos nėra nieko. Ta jėga valdo mus ir apskritai visą pasaulį, įskaitant mūsų priešininkus ir priešus. Todėl reikia suprasti Kūrėjo poveikį ir padaryti viską, kad Jo santykis su mumis pasikeistų į gėrį.

#318915

Iš 2023 m. spalio 10 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Taika – pusiausvyra tarp dviejų jėgų

Suprasti karo prasmę

Laimėti kare su blogiu

Per šias sunkias dienas, kai Izraelio tauta atsidūrė didžiulėje krizėje, su sudaužyta širdimi, galime siekti tik vieno: pamiršti apie visus tarpusavio nesutarimus ir susijungti virš visų skirtumų, būtent jų nepaisydami. Ir tai atves mus į išsitaisymą.
Iki šiol galima klausytis abipusių kaltinimų, kas kaltas dėl to, kas vyksta ir kaip tai prasidėjo. Bet kaltė – visų, kiekvienas turi pajausti, kad ši katastrofa įvyko ir iki šiol tęsiasi būtent dėl jo. Kiekvienas turi taip jausti ir nekaltinti kitų, kaltinti tik save – juk kiekvienas kaltas, kad iš visų jėgų neveikė taip, kad atskleistų mūsų tarpusavio ryšį.
Todėl mums, Izraelio tautai, reikia susivienyti it vienam žmogui su viena širdimi.
Pakeisti situaciją į gerąją pusę galima tik vienu būdu – susivienijus. Galiausiai, visa žmonija turi susijungti į vieną sistemą, kuri vadinasi Adomu, „vienu žmogumi“.
Sakytum, apie kokią vienybę kalbama, kai toks priešiškumas ir nesutarimai tarp partijų, skirtingos nuomonės. Bet kiekviename žmoguje gyvena priešai, skirtingos partijos ir nuomonės. Mes visi apimame savyje visus, ir kiekvienas žmogus turi savyje visa, kas egzistuoja pasaulyje. Ir nepaisant viso to, mums visiems reikia susivienyti ir kiekvienam pasijausti atsakingam už taiką visame pasaulyje.
Galiausiai reikia pasiekti tokios būsenos, kai vienybė bus aukščiau visų ribojimų, aukščiau visų kliūčių.

#318875

Iš 2023 m. spalio 9 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimėti kare su blogiu

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Amžina nesantaika?

Svarbiausia, ką nūnai visiems reikia žinoti, kad ryšys tarp mūsų, netgi per atstumą ir sienas, turi išgelbėti visą pasaulį nuo blogio.
Jeigu su kiekviena krentančia rakete tau kyla neapykanta ir pretenzijos draugams, Kūrėjui, reikia prisiminti, kad viskas ateina iš Kūrėjo: visi tavo norai, pojūčiai. Todėl reikia kreiptis į Jį ir prašyti ištaisymo, kad vietoj neapykantos pajaustum meilę, vietoj atitolimo – suartėjimą. Ir taip bus su mumis visais.
Mes prašome Kūrėją iš tiesų mums leisti pajausti, kad nėra nieko kito tik Jis, ir kad Jis supa mus iš visų pusių, palaiko, priartina prie taisymosi pabaigos.
Laimėti kare – reiškia nepaisant visų kliūčių laikytis už draugų ir drauge už Kūrėjo.
Reikia prašyti, kad Kūrėjas duotų tinkamas mintis ir jausmus širdyje kiekvienam žmogui pasaulyje, vyrams ir moterims, kad viskas nurimtų ir kad visi suprastų, kaip susijungti ir leisti Kūrėjui atsiskleisti mumyse.
Nesvarbu, kada pasibaigė kongresas, kada ir kur bus kitas, – mums reikia visą laiką jausti, kad esame dvasiniame pakilime. Ir tuomet mums pavyks. Svarbiausia, nepamiršti vieniems apie kitus, apie Kūrėją, apie mūsų ryšį ir susijungus eiti pas Kūrėją.

#318878

Iš 2023 m. spalio 9 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ieškoti ryšio su Kūrėju

Sunkus metas galimybė vienytis

Klausimas: Pesachas simbolizuoja, kaip kiekvienas iš mūsų išeina iš gyvūninės būsenos. Bet viskas prasideda nuo Kūrėjo pažado Abraomui apie Izraelio žemės paveldą. Izraelio žemė – tai ėrėc israėl – noras siekti Kūrėjo. Išeitų, kad gamtos nuo pat pradžių numatyta, kad kiekvienas žmogus pasieks tos savybės?
Atsakymas: Iš esmės, taip. Mūsų vystymosi pabaigoje absoliučiai visi žmonės Žemėje turės pasiekti „Žmogaus“ savybę, kitaip tariant, turės prilygti Kūrėjui.
Klausimas: Žvelgiant iš kabalos pozicijų, ką reiškia „tapti žmogumi“? Koks tai lygmuo?
Atsakymas: Žmogus hebrajiškai „adam“, kyla iš žodžio „domė“, tai reiškia „panašus į Kūrėją“ arba „pagal Dievo panašumą“.
Ką reiškia „panašus į Dievą“? Kadangi visos Kūrėjo savybės, Jo santykis su viskuo, ką Jis sukūrė, – tai meilė, davimas, geri jausmai, tai ir žmogus, įgydamas šias savybes tampa panašus į Kūrėją ir vadinasi Žmogumi. O iki to – jis laikomas gyvūnu.
Kitaip sakant, jeigu žmogus paskendęs savo prigimtinėse egoistinėse savybėse ir rūpinasi tik savimi, tai šitai vadinama „gyvūnine būsena“, o jeigu jis rūpinasi kitais, ir jame yra altruistinė Kūrėjo savybė, tai ši būsena vadinama „Žmogumi“.

#280228

Iš TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Kai žmogus tampa Žmogumi

Pesach – bendras ir galutinis

Einant pirmyn blogio pradas, egoistinė jėga kaskart atsiskleidžia vis žiauriau – taip, kad galiausiai nežinome, ką daryti. Priešais mus tarsi atsiranda siena, per kurią neįmanoma perlįsti. Galų gale prieiname prie Raudonosios jūros (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra) – banguotų, audringų vandenų, kurie pasirengę mus praryti ir atplėšti nuo gyvenimo.
Taip pajaučiame visas gamtos jėgas, bet kai įveikiame visas tas būsenas ir įjungiame jas į save, tampame stipresni, o tai ir yra mūsų ėjimas pirmyn.
Tačiau pasakyta, kad „jei Izraelio sūnūs būtų tikėję atsidavusį piemenį Mozę kaip pridera, tai būtų galėję išgirsti jo balsą ir išsigelbėti nuo faraono klipos“. Tai reiškia, kad vis dėlto yra tam tikra galimybė ištrūkti, klausimas, naudojamasi ja ar ne.
Kaip matematikoje, kur minusas ir minusas duoda pliusą – taip ir dvasiškai tobulėjant, einant iš Egipto. Jeigu didžioji grupės dalis nori dirbti dėl Kūrėjo, kad duotų, tai jie gali įpareigoti Jį jiems padėti.
Iš dangaus neduoda pusės – būtina atskleisti visą blogį, ir tuomet ateis reikiama pagalba iš aukščiau. Tad galime skųstis ir reikšti pretenzijas, bet kol neįdėsime visų reikiamų ir būtinų pastangų mūsų būsenos pakopoje, tol nebus proveržio. Ir tik įdėjus paskutiniąją monetą į pastangų pintinę, Kūrėjas padės mums pasiekti tikslą.

#311249

Iš 2023 m. balandžio 8 d. pamokos „Pesach“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Šok į grupę, kaip į Raudonąją jūrą

Pesach – taisymosi pradžios šventė

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Tarpusavio laidavimas reiškia, kad visiškai priklausome vieni nuo kitų, tarsi sėdėtume valtyje jūros viduryje, rizikuodami paskęsti savo egoizme ir taip baigti savo gyvenimą. Ir jeigu norime pasiekti krantą, privalome laikytis drauge, kad visi visiems padėtų.
Niekas iš išorės mums nepadės, kol patys nepadėsime sau. Tad turime jaustis esą vienoje valtyje neva mums gresia žūtis. Ir tik jeigu padėsime vieni kitiems išsikapstyti iš bendro egoizmo okeano, supančio mus iš visų pusių, tuomet įstengsime išsigelbėti.
Įsivaizduokite save audringoje egoistinėje jūroje. Jeigu palaikome kitas kitą, tai jūra savo vidine jėga (Kūrėjo jėga), išmes mūsų valtį į krantą.
Izraelio tauta buvo surinkta iš 70 pasaulio tautų atstovų, kad būtų laidavimo pavyzdys visiems kitiems. Ši grupė – tai mažas vienybės grūdas visoje didžiulėje žmonijoje. Ir per visą žmonijos raidą Izraelio tauta buvo verčiama išsisklaidyti po visą pasaulį, kad perduotų žmonijai šią žinią per filosofiją, mokslą, ir, svarbiausia, per religiją.
Mums dar teks atskleisti, kad tik ši jėga veikia pasaulyje, valdo jį iš visos tikrovės centro. O nūnai prieiname galutinį raidos tašką ir tik nuo mūsų priklauso, pasieksime jį lengvu keliu ar per dideles kančias, problemas ir karus.
Visa žmonija jau pasirengusi išgirsti apie tarpusavio laidavimą. Kasdien vis labiau jaučiame, kad esame tarpusavyje susiję taip, kad neįmanoma atsiskirti. Visos tautos, valstybės, valdžios mėgina kaip nors išsiskirti, pasirodyti ypatingomis, bet niekas nepadės. Mes tik pasmerkiame save kančioms, kurios padeda mums geriau įsisąmoninti, kaip stipriai esame susiję, o sėkmę galime pasiekti tik per tarpusavio laidavimą.
Kitaip pasaulis nenurims. Jam teks išgyventi karus ir pereiti sunkius aiškinimusis. Bet kada nors, po ilgų kančių ir bėdų, suprasime, kad viskas priklauso nuo visų, ir nėra kitos jėgos, galinčios mus valdyti – tik tarpusavio laidavimo jėga.
Visa žmonija yra vienoje nedidelėje valtyje didžiulėje audringoje jūroje. Ir neįsisąmoninę abipusės atsakomybės, sulauksime didžiulių bėdų. Galiausiai nuspręsime, kad privalome laikytis laidavimo dėsnio.
Šiandien nė viena šalis pasaulyje negalės egzistuoti neturėdama ryšio su kitomis šalimis. Ir verčiau, kad šie ryšiai būtų geri. Juk negeras ryšys atneša kančią kitiems ir bumerangu sugrįžta tau pačiam. Tik per žmoniškus, normalius susitarimus galima pasiekti taikos.
Taip mokomės, kad tik abipusis rūpestis ir laidavimas gali atvesti į gerą gyvenimą. O paskui atskleisime, kad yra dar vienas tikslas – pažinti globalią jėgą, veikiančią pasaulyje. Neįmanoma valdyti pasaulio nežinant šio pagrindinio dėsnio – meilės artimui kaip sau.
Tai jau ne šiaip dėmesys kitas kitam, o visiškas egoistinio požiūrio atsisakymas. Vietoj užsienio reikalų ministrų, padedančių kiekvienai šaliai rūpintis savimi, bus kiti ministrai besirūpinantys visuotiniu ryšiu ir jo bendrumu. Juk, antraip, nepajėgsime egzistuoti.
Tai atves mus prie būtinybės studijuoti laidavimo dėsnius, kitaip tariant, tikrojo pasaulio dėsnius. Gyvename tokiu laiku, kai pasaulis pirmąsyk jaučia savo integralią priklausomybę, tarpusavio ryšį, ir todėl abipusę atsakomybę. Niekas neturi teisės daryti to, ko norisi, nepaisydamas kitų. Juk matome, prie ko tai atveda. Kiekvienas turi skaitytis su visu pasauliu.
Taip artėjama prie tiesos, kurios nėra nė vienoje valstybėje, nė vienoje vyriausybėje, nė viename žmoguje. Tiesa aukščiau mūsų, ji glūdi gerame kiekvieno žmogaus santykyje su kitais žmonėmis.

#298214

Iš 2022 m. gegužės 26 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tarpusavio laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Laidavimo jėga

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Klausimas: Jūs daug kalbate apie antisemitizmą ir netgi parašėte knygą „Sprendimas“. Be to, buvo išleistos jūsų mokinių knygos: M. Brušteino „Antisemitizmas kaip gamtos dėsnis“ ir M. Palatniko „Metas rinkti akmenis“. Kokios tai knygos?
Atsakymas: Tai knygos, kalbančios apie kabalos pritaikymą mūsų pasaulyje, apie tai, kaip turime veikti savo ir žmonijos likimą.
Antisemitizmas nėra žydų tautos problema. Tai pasaulio problema. Žmonija nesupranta istorinės žydų misijos, o kabala aiškina ją. Tad čia tiesiog imame kabalą ir mėginame sužinoti, ką ji sako apie mūsų pasaulį.
Antisemitizmas – tai tam tikras jausminis pasaulio tautų santykis su žydais. Kabala aiškina, iš kur kilo ši tauta, kodėl jos nekenčia, kodėl ji kalta, kad jos nemyli, kodėl ji neaiškina savo istorinės misijos ir t. t. Ji visiškai pakeičia santykį su antisemitizmu ir paaiškina, kad tai gamtos dėsnis.

#279039

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Antisemitizmo priežastis

Antisemitizmo perspektyvos

Evoliucija būtinai atves mus į panašumą su Kūrėju, geruoju ar per kančias – yra tik du keliai. Iš pradžių visas pasaulis vystosi nesąmoningai, vien dėl gamtos jėgos. Tačiau pradedant tam tikru vystymosi etapu žmogus atsiplėšia nuo savo gyvūninės egzistencijos ir vysto žmogų savyje, į Kūrėją panašią dvasinę formą.
Tokie žmonės gali pritraukti sau aukštesniąją jėgą ir paspartinti savo raidą, o per save, kaip per atvirą kanalą, perduos šią vystymosi jėgą visiems kitiems. Galiausiai visas blogis virs gėriu, tačiau turime tai paskatinti, tapdami aktyviais šio proceso dalyviais.
Esame vystymosi proceso finišo tiesiojoje, todėl verta aktyviai dalyvauti, kad mūsų nenublokštų atgal. Kitaip, kyla pavojus, kad nutiks, kaip vaikų žaidime: kai žaidėjas keletą žingsnių eina pirmyn, bet po kauliuko metimo staiga grįžta atgal, vos ne į žaidimo pradžią.
Jeigu norime išvengti tokio baudos rato evoliucijoje, verta laikytis gamtos dėsnių, Kūrėjo dėsnių, ir stengtis vis labiau susivienyti ir susisieti su aukštesniąja jėga. Tuomet per mus tekės vis daugiau Šviesos į pasaulį.
Pasaulis niekuo dėtas, viskas priklauso nuo „Israel“ dalies, kuri siekia Kūrėjo – tų, kurie susieja visas tautas, visą tą ratą su Kūrėju per liniją, tiesioginį kanalą.

#274223

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. rytinės pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Padėti žmonijai pakilti

Finišo tiesioji