Komentaras: Yra tokia sąvoka „ksenofobija“ – savisaugos siekis. Ji grindžiama netolerancija žmonėms su kita odos spalva, antsvoriu ar žemu ūgiu ir t. t. Mūsų smegenys iš karto atpažįsta juos kaip svetimus.
Egzistuoja savybių panašumo dėsnis, pagal kurį panašūs žmonės vienas kitą pritraukia, o priešingi atstumia. O mes kalbame, kad turime eiti pagal gamtos dėsnius.
Atsakymas: Ne, gamtos dėsnis nereiškia, kad privalome artėti prie panašių į save. Daugeliu atvejų reikia jungtis su tais, kurie skiriasi nuo tavęs, kad sukurtume platesnį visuomeninių santykių lauką.
Todėl tarp biologinių junginių matome įvairiausių rūšių ir tai, kad jiems būtini jungtis su kitomis, kartais ne visai panašiomis rūšimis. Tai veda į dar įvairesnę gamtą. Todėl nepradėsime kryžminti tik raudonplaukių su raudonplaukiais, aukštų su aukštais ir t. t., tai tegali sukelti nepageidaujamų pasekmių.
Klausimas: Ir vis dėlto kas yra savybių panašumo dėsnis: panašūs traukia panašius?
Atsakymas: Omenyje turimas vidinis panašumas, kai žmonės traukia vienas kitą, jausdami vienodus siekius.
Kabaloje tai – svarbiausia savybė: vienijamės į grupes pagal savo ketinimą ateiti į ypatingą, beje, nežemišką tikslą, kurio neapibrėžia standartinės materialios sąlygos.
Jungtis gali žmonės, kurių odos spalva nevienoda, kurie aukšti ir žemi, stori ir liekni. Svarbiausia, kad kiekvienas turėtų norą pakilti virš savo prigimties, susijungti su kitais aukščiau prigimties. Jie ima vienytis visiškai pagal kitą požymį, be to, vienijasi tokiomis savybėmis, į kurias žemėje nekreipiame dėmesio.
Kitaip tariant, kalbėdami apie panašumą turime galvoje panašų tikslą, tačiau žmonių savybės, charakterio bruožai lieka skirtingi. Ir kuo didesnė įvairovė, tuo didesnį panašumą įgyjame.

#275005

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Pasaulis įžengė į periodą, kai kasdien auga būtinybė pradėti taisymąsi. Prie to mus stumia koronavirusas, masinis nedarbas ir kitos artėjančios problemos bei rūpesčiai. Net neįsivaizduojame, kokius išbandymus mums ruošia gamta.
Mūsų pareiga – paaiškinti žmonėms, kur esame. Ir jeigu patys to iki galo nesuprantame, turime pradėti skleisti šią žinią ir sulauksime pagalbos iš viršaus. Taip rašė Baal Sulamas, kad nusipelnė dvasinio kilimo, nes rūpinosi savo karta, ir todėl pasiekė atskleidimą.
O jeigu manote, kad galima luktelti, kol viskas atsiskleis, ir tuomet eisite aiškinti kartai, kas vyksta, – tai taip nieko nebus. Pirmiausia atlikite tai, ką privalote, ir kaip atsakas į jūsų pastangas viskas ateis: protas, žinios, jėgos.

* * *
Dabar skirtingose ​​šalyse karantinas pamažu silpnėja, ir žmonės džiugiai skuba atgal į parduotuves ir restoranus. O po savaitės jie turės naują ligos antplūdį. Bandome grįžti į seną gyvenimą, tačiau tai didelė klaida, kuri mums brangiai kainuos.
Gyvenimą reikia kurti visiškai kitaip. Jeigu kas nors atlieka darbą, kuris nėra būtinas žmonijai, tai tegul sėdi namuose ar eina pasivaikščioti, tačiau neina į viešas vietas, kur daug žmonių. Priešingu atveju, epidemija sustiprės dar labiau nei anksčiau.
Koronavirusas paliks mus tik su sąlyga, kad pakeisime savo gyvenimą į naują, o ne bandysime grąžinti jį į senąsias vėžias. Virusas neleis mums grįžti, juk aukštesniojo valdymo pobūdis jau pasikeitė.

* * *
Kokia dabar Amerikoje ir Kinijoje vykstančių neramumų priežastis? Kūrėjas nori mums parodyti, kad viena, ko mums trūksta, – tai meilė. Mums reikia ieškoti, kur rasti šią meilės jėgą, juk tik su šia jėga galime taip susivienyti, kai visiems bus gerai.
Gamta turi pakankamai priemonių mus veikti: trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai, daugybė skirtingų virusų. Tad išsigelbėjimas tik meilėje: „meilė padengs visus nusikaltimus“. Nėra kitos galimybės pasiekti sėkmę, išsitaisyti, eiti pirmyn, atsikratyti koronaviruso ir neapykantos, kuri dabar atsiskleidžia tarp juodųjų ir baltųjų, tarp Amerikos ir Kinijos.
Atskleisti meilę reiškia atskleisti, kad pasaulyje yra jėga, kuri mus vienija aukščiau neapykantos. Todėl ir pasireiškia neapykanta, kad mums prisireiktų meilės. Be meilės neįmanoma ištaisyti neapykantos.
O nūnai neapykantos pasaulyje bus pakankamai, juk pasaulis ims griūti: maisto nepriteklius, tvarkos stoka, nesėkmė tarptautinėje prekyboje, pinigų devalvacija, kritimas biržoje. Neprireiks ir pasaulinio karo, kad pasaulis būtų sužlugdytas – jis pats sugrius.
Todėl reikia žinoti, ką daryti su aštuoniais milijardais žmonių, susiduriančių su mirties iš bado grėsme. Kaip juos nuraminti, kad jie neišeitų gatvėje žudyti vieni kitų, netekę proto nuo neapykantos, alkio bei ligų?
Tai laikas, kai išgelbės tik meilė, kitaip tariant, vienybė virš visų prieštaravimų. Nors man ir nepatinka mano vaiko savybės, mat jis melagis, tinginys ir visiškai manęs neklauso, bet aš jį myliu! Meilei taisyklių nėra – myliu jį  ir taškas: „Visus prasižengimus padengs meilė“. Štai tokios meilės reikia mokytis, nėra išeities.
Neramumai, įsiplieskę Amerikoje, pasklis po visą pasaulį ir nesiliaus. Ateis nauji virusai bei teroras – ir viskas tik tam, kad mus įpareigotų mylėti. Nėra jokios priežasties mylėti, bet žinau, kad jei to nepadarysiu, ir man, ir šiam pasauliui bus galas.
Tai labai paprastas principas. Meilė nereikalauja didelio proto – tai pats kvailiausias dalykas. Aš tiesiog myliu ir tam nėra paaiškinimo, meilė mane varo iš proto. Kiekvienam iš aštuonių milijardų žmonių tai turėtų būti aišku, tam nereikia jokio pasiruošimo. Mūsų karta yra pasirengusi įsiklausyti ir suprasti, kad sprendimas gali būti tik meilė.
#265985
Iš 2020 m. birželio 9 d. rytinės pamokos tema „Pareiga skleisti kabalos mokslą daugeliui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Vidinė krizės prasmė

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Klausimas. Kaip rate pasiekti jausminį bendravimą, be žodžių?
Atsakymas. Esmė ta, kad mes egzistuojame tam tikroje erdvėję – lauke, kuris vadinamas „Kūrėju“. Kad jį pajaustume, mums reikia atitinkamai sukurti savyje tolygias savybes, atitinkančias šį lauką: davimą, ryšį, meilę, emanaciją.
Mumyse šių savybių nėra. Mes iš anksto sukurti priešingi Kūrėjo laukui, kitaip tariant, egoistiški, gaunantys, ignoruojantys kitus, atskirti nuo kitų ir t.t.
Taip sukurta dėl to, kad patys sukurtume savybes, panašias į aukštesniojo lauko, kurios pasiekiamos, kai mes teisingai jungiamės tarpusavyje. Todėl mes bandome susivienyti tarpusavyje būsenose, kurių pagrindas – mūsų egoizmas, kai mes neigiame vienas kitą, laikomės tam tikru atstumu vienas nuo kito.
Mes specialiai sukurti kaip egoistai, kad galėtume pakilti aukščiau ego ir sukurti savyje sąlygas, kai bendras laukas užpildytų mus, ir mes galėtume užfiksuoti jį mūsų sukurtame naujame jutimo organe, kuris vadinamas „abipusiu bendravimu“.
Jei mes sukūrėme šią sąlygą, tai atskleisime savyje Aukštesniąją jėga – Kūrėją, Jo programą, Jo jėgą, Jo planus mūsų ir visų kitų atžvilgiu. Mums taps aišku, kaip geriau veikti, ką daryti. Mes pajausime, kad egzistuojame šiame lauke amžinybės ir tobulumo būsenoje.
Kad suvoktume aukštesniojo lauko savybes ir pajaustume jį pagal panašumo dėsnį, turime sukurti tarpusavyje tamprų ryšį. Todėl visi mūsų mokymai turi būti tokie, kad atvestų mus į būseną, kai kildami aukščiau egoizmo, ne naikindami, o nepaisydami jo, susijungiame tarpusavyje.
Tai labai sudėtinga, ilgalaikė praktika, bet šiandien ji kiekvienam prieinama – kas nori, gali ją įvaldyti. Ir tada žmogus atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri užpildo mūsų pasaulį. Jis žinos, dėl ko ir kaip viskas vyksta su juo ir kitais. Jo akys atsivers į viską, kas vyksta šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir į tai, kas išorėje.
#220574

Iš 2017 m. spalio 22 d. iš pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Pakilti virš egoizmo

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas. Yra trijų tipų seminarai. Pirmasis – kai mes kalbame iš eilės. Antrasis – kai visi kalba vienu metu. Trečiasis – vidinis seminaras, kai mes tylime ir bandome kalbėtis jutiminiame lygyje. Kuo jie skiriasi? Kaip juos surikiuoti?
Atsakymas. Kai seminare žmonės kalba iš eilės, tai pradeda jausti kiekvieno draugo nuomonę. Be to, pirmojo nuomonė veda prie antrojo, trečiojo nuomonės ir t.t., – taip jie susijungia į grandinę ir veikia vienas kitą.
Kai mes kalbame vienu metu, triukšmo fone aš pagaunu bendrą draugų būseną ir dalyvauju joje. Galiausiai mes apsikeičiame tarpusavyje labiau energija, nei kažkokiu supratimu ar pojūčiais širdyje ir prote.
Kai mes tylime, mes norime transliuoti kitiems mūsų jutiminius vaizdus, kurie nėra įsikūniję į žodžius, ir bandome sujungti juos į vieną bendrą paveikslą – abipusį davimą, meilę, Kūrėją, mus kartu su Juo.
Tai truputį skirtingos technikos, bet jos visos turi atvesti prie to paties – atskleisti tarp mūsų didžiulį davimo ir meilės bendrumą, vadinamą „Kūrėju“.
Klausimas. Seminaras tyloje skirtas labiau pažengusiems žmonėms, o seminaras iš eilės – pradedantiesiems?
Atsakymas. Tai – skirtingi dalykai. Žinoma, žmonėms, kurie kartu eina pirmyn ir jau yra ant dvasinių laiptelių, svarbesni tylieji seminarai. Ko jiems klausyti? Jiems pakanka vieno dviejų žodžių.
Aš pamenu, kaip mano mokytojo Rabašo pamokose pažengusiems, kai mes skaitydavome sudėtingą medžiagą, pavyzdžiui, „Mokymąsi apie dešimt sfirų“, jam pakakdavo pasakyti porą frazių šalia sėdintiems mokiniams, kurie mokėsi dar ir pas Baal Sulamą, ir to pakakdavo, nieko kito nereikia.
O mums tam prireiktų galbūt daugelio valandų aiškinimo. Todėl viskas priklauso nuo žmonių, nuo jų tarpusavio ryšio.
Klausimas. Kai kabalistai dalyvauja seminare, tai tie, kurie yra ant dvasinių laiptelių, praktiškai jau neatsakinėja į klausimus?
Atsakymas. Jie supranta, dėl ko, kas, kaip ir kur jie yra, kokiu būdu gali vienas kitą papildyti. Kartais jiems reikia tik keleto žodžių.
#221918

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kur atskleisti Kūrėją?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Klausimas. Kodėl svarbu, kas pasisakytų kiekvienas seminaro dalyvis?
Atsakymas. Reikia ugdyti savo draugus, jausti juos. Kiekvienas turi mokėti kalbėti, kad geriau suprastų save, mokėtų išsireikšti.
Klausimas. O jei žmogus sako: „Praleisiu, negaliu kalbėti, nenoriu“?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje yra skirtingų žmonių: tylenių ir plepių. Tačiau grupėje turime visa tai užglaistyti.
Klausimas. Per seminarą klausomės kiekvieno draugo ir akivaizdžiai tai parodome. Kitaip tariant, kalbame iš eilės, nepertraukiame vienas kito, įdėmiai klausomės.
Atsakymas. Per seminarą mums svarbi kiekvieno nuomonė. Ir net jeigu man neįdomios kokios nors nuomonės, turiu prisiversti klausyti, kad mano egoizmas nepanaikintų man žinios nuo draugų.
Ir nors mano ego nenori nieko klausytis, bet jų nuomonės man svarbiausios, reikalingiausios, efektyviausios.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Pakilti virš egoizmo

Lygybė rate

Visi kūriniai turi susivienyti – tai galutinė visos kūrinijos būsena. Evoliucija visąlaik eina pirmyn, vesdama mus per blogio įsisąmoninimo etapus.
Bet galiausiai visi turi pasiekti šviesą iš tamsos, ir perėjus visas atsiskyrimo formas panorėti pakilti virš savo egoistinės prigimties. Blogio įsisąmoninimas atveda mus prie vienybės.
Tam tikra žmonių dalis visuomet suprato vienybės naudą, iš prigimties būdami altruistais. Tačiau mūsų laikas gamta suteikia praktinius įrodymus, tapdama integralia ir visą pasaulį surišdama į vieną tinklą. Egoizmas tampa globalus, ir visus mus sujungia tarpusavyje. Norime to ar ne, tačiau tenka vienytis, visiškai neleidžiant valdyti skaidančiai jėgai.
Studijuodami kabalą išsiaiškiname, kad būtinybė vienytis kyla iš pačios gamtos, iš nusidėjimo prie Pažinimo medžio. Visas kūrinys buvo sukurtas kaip viena siela, o paskui tyčia sudaužytas į daugybę, viena nuo kitos atskirtų dalių. Nėra pasirinkimo – turime atstatyti ir sujungti visą kūrinį.
Tai pageidautina būsena ir iš Kūrėjo pusės, ir iš žmogaus pusės. Ir tai suprantantys žmonės vadinami „Israel“ (iš hebrajų k. jašar-kel – „tiesiai pas Kūrėją“). Juk aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai gamta, kuri uždaryta, vieninga, integrali, globali. O norint susilieti su Kūrėju, pasiekti savybių panašumą, turime tapti tokie kaip Jis, kitaip tariant, pakilti virš mus skiriančio egoizmo ir imti vienytis.
Mes ne socialistai, ne komunistai, ne humanistai ir ne biologai, matantys vienybės pavyzdžius gyvuose organizmuose. Įrodymus, jog būtina susivienyti, mums pateikia kabalos mokslas, ir pamažu savo prote, jausmuose atskleidžiame, kad privalome tai atlikti.
Iš prigimties esame patys didžiausi egoistai, juk į kabalą ateinama su didžiausiu noru. Bet drauge suprantame, kad norint pasiekti gyvenimo prasmę reikia prilygti aukštesniajai jėgai.
Todėl iš visos žmonijos Abraomas išrinko grupę, kuri tapo Izraelio tauta, jos pagrindas – meilė artimui kaip pačiam sau – tai didis žmonijos ir visos gamtos dėsnis. Turime laikyti save visos žmonijos pradininkų grupe, kuri mėgina išsiaiškinti šį didį gamtos dėsnį apie meilę artimui ir realizuoti jį, kad paskui būtų galima perduoti visiems.
Izraelio tautos pareiga – pirmiesiems susivienyti, nes ši tauta pašaukta realizuoti meilės artimam dėsnį ir būti pavyzdžiu visam žmonijai, t. y. būti „šviesa pasaulio tautoms“. Izraelio valstybės filosofai ir kūrėjai irgi kalbėjo apie vienybę, tačiau jie šią nuomonę susidarė ne iš kabalos mokslo (ne iš gamtos struktūros), o remdamiesi savo vidiniu, instinktyviu supratimu.
Kabala sako, kad vienybė – tai gamtos dėsnis, ir pirmiausia jo laikytis turi Izraelio tauta. Baal Sulamas rašo, gavome teisę grįžti į Izraelio žemę, išsivaduodami iš pasaulio tautų valdžios, tik dėl to, kad įgyvendintume savo paskirtį: susivienyti ir šią vienijimosi metodiką parodyti visoms pasaulio tautoms, tapti šviesa visoms kitoms tautoms.
Tikėsimės, kad artėjant Izraelio valstybės septyniasdešimtmečiui, Izraelio tauta, ypač gyvenantys Izraelio žemėje, supras, koks tautos egzistavimo tikslas. Juk nerealizavę meilės artimui kaip sau dėsnio, kad būtume pavyzdžiu visam pasauliui, neturėsime teisės egzistuoti.
Tai itin svarbus momentas. Tik dėl šio tikslo turi gyventi žmogus Izraelio žemėje. Kitaip jis neturi teisės vadintis „israel“ ir nepriklauso Izraelio tautai.
Izraelio valstybė turės teisę gyvuoti tik tuomet, jei realizuosime būtinybę tapti vienu žmogumi su viena širdimi, „visas Israel – draugai“, kol išpildysime meilės artimui dėsnį, mat tai – visos gamtos pagrindas.

Iš 2018 m. vasario 7 d. rytinės pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios išminties atgimimas

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Tora kalba apie visus

Klausimas. Viena svarbių seminaro taisyklių – lygybė: „rate nėra svarbesnių ir mažiau svarbių dalyvių“. Kieno atžvilgiu esame lygūs?
Atsakymas. Visi lygūs vienybės atžvilgiu. Aukštesnysis ir žemesnysis negali susijungti. Jie turi būti viename lygmenyje.
Dvasinė vienybė galima tik esant panašumui: tu panašus į mane, aš – į tave. Vienąsyk aš – tau, nes esu aukščiau, o tu žemiau. Kitąsyk tu – man, nes esi aukščiau, o aš žemiau. Galiausiai esame lygūs.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra „rato centras“?

Lygybė rate

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Klausimas. Kas yra „rato centras“?
Atsakymas. Rato centras – tai būsena, kai visiškai anuliuojame savo egoizmą, savąjį „aš“ ir sujungiame taškus širdyje, savo siekius, nukreiptus ne į save.
Klausimas. Kaip pirmąsyk į ratą sėdęs žmogus gali anuliuoti savo egoizmą?
Atsakymas. Niekaip. Jis klausysis kitų, dalyvaus drauge kaip kūdikis, kurį laiko ant rankų.
Žmonių visuomenė itin marga ir reikia priimti visus.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų

Grupės centras – vienalytė masė

Savęs anuliavimo menas

Klausimas. Ką reiškia pakilti virš egoizmo atsakinėjant seminarų metu? Apsimesti šnekant, kad su jais sutinku, pratęsti kitų mintis, nors galvoju ir jaučiu priešingai?
Atsakymas. Pakilti virš egoizmo – reiškia pamėginti su kitais susijungti gerais, altruistiniais ryšiais, kad į tavo santykius su draugais galėtų įeiti Kūrėjas ir atsiskleisti ten, būti ten. Taip Jį ir atskleisi.
Žaidi tai, tiksliai žinodamas, jog tai ne tu. Bet tavo pastangos pamažu pritraukia supančią Šviesą, ir ji tavyje kuria naujas savybes.
Klausimas. Tačiau tai dažnai sukelia neigiamą žmonių reakciją. Jie sako: „Kodėl turėčiau žaisti? Kur iš širdies kylanti tiesa?“
Atsakymas. Tavo tiesa tėra tavo egoizmas, daugiau nieko.
Klausimas. Kokia nauda iš to, kad dirbtinai įsivaizduoju save, sakykim, paskutiniuoju iš visų dalyvių?
Atsakymas. Tu sukurtas egoistu, visus ir viską niekini. Tau svarbiausia – tu pats, ir tai puikiai supranti. Todėl turi vaidinti neva turįs visai kitas savybes.
Kam? Kad Šviesa sureaguotų būtent į tavo žaidimą. Tai vyksta itin paprastai. Šviesa puikiai žino viską, ką ji tavyje sukūrė, ir vertina tavo pastangas. Sieki būti didelis, geras, susijungti su kitais, pasiekti Kūrėją.
Tačiau iš esmės, remdamasis tomis savybėmis, kurias Šviesa sukūrė tavyje, tu negali to norėti, bet mėgini žaisti, ir tai užskaitoma kaip tavo pastangos. Pagal tai Šviesa tave keičia. Tai tavo mokestis už tai, kad pasikeistum.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kaip pakilti virš egoizmo

Atskleisti tobulą tikrovę

Klausimas. Ar galima išreikšti savo nesutikimą su rato nuomone, ar reikia sakyti tik tai, kas jam neprieštarauja?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip įsivaizduojate savo ryšį. Visai įmanoma, kad galima „mestelti“ kokį nors nesutikimą ir tuomet išsirutulios įdomi polemika, imsite aiškintis. Svarbiausia, kad tai, ką darote, jus suartintų.
Tai gali būti itin rimti, abipusiai, grubūs aiškinimaisi. Bet jei galiausiai suartėsime labiau nei seminaro pradžioje, vadinasi, tai jau naudinga.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Seminaras: savo reakcijų analizė

Dešimt žmonių ir Kūrėjas tarp jų