Pasaulyje egzistuoja tik dvi jėgos – davimo ir gavimo. Savo tarpusavio sąveika jos turi pasiekti pusiausvyrą, susiliejimą, vienybę.
Noras gauti ima formuotis noro duoti, Šviesos viduje. Šviesa visąlaik veikia norą gauti, jį vysto, o šis reaguoja į Šviesą – taip pasiekiami abipusiai veiksmai. Galų gale noras mėgautis išsivysto ir savarankiškai veikia, jaučia, galvoja, reaguoja į davimo norą.
Taip šie du norai pamažu mažėja, leidžiasi vis žemiau, juk galiausiai tai leis analizuoti tokias smulkias detales, kurias sujungus, bus galima pastatyti visą sistemą.
Tarsi pereiname nuo globalaus tyrimo prie paties smulkiausio, tarsi su pincetu, ir iš to gauname tokią informaciją, prie kurios neprieitume žvelgdami bendrai. O bendras tyrimas suteikia tai, ko nėra detaliame.
Pabaigoje turime pasiekti būseną, kai tiek visuma, tiek dalis bus maksimaliai ištirtos ir galutinai ištaisytos. Todėl dvasiniai pasauliai ir nusileido iki pat šio pasaulio, paskui vyksta raida jame, kol jis praeina tas pačias keturias stadijas ir prieina prie davimo noro sukūrimo – iš apačios į viršų, kad grįžtų atgal į Begalybės pasaulį.
Kabalistams labai svarbu paaiškinti mums visą šį procesą. Jie pirmiausia mokslininkai, o tai dviejų kūrinijoje veikiančių jėgų fizika. Ji aiškina, kaip šios dvi jėgos pasiekia mus, kad įsijungtume į jas ir pradėtume su jomis dirbti. Juk jos realizuojasi tik mūsų noruose, ketinimuose ir išsiaiškinimuose.
Gamtoje šios dvi jėgos subalansuotos. Tačiau iš mūsų reikalaujama įsijungti ir tarp jų sukurti save, visiškai įimant abi jėgas į save.
Išeitų, kad kaip gamta, Kūrėjas susideda iš šių dviejų jėgų, savo davimo jėgos ir gavimo jėgos, per kurią Jis mus veikia, – taip ir mes turime sukurti save iš šių dviejų jėgų. Tame ir slypi visa kūrimo programa ir raidos procesas.

#42017

Iš pamokos „Dešimties sfirų mokymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Jėgų pusiausvyra

Dvasinio darbo ypatingumas

Klausimas: Koks teisingas požiūris į nesėkmes?
Atsakymas: Kas turi būti – bus. Kas turi įvykti – įvyks. O mes turime būti pasirengę viskam ir suprasti, kad gyvenimas toks ir yra: balta juosta, juoda juosta.
Klausimas: Kitaip tariant, po juodo etapo tikrai ateis baltas?
Atsakymas: Galbūt jis šiek tiek pasirodys, palies tave, bet jis tikrai bus. O tada vėl ateis juodas.
Klausimas: O kaip aš pasikeisiu? Nejaugi daugiau dėl to nekentėsiu, nekovosiu su tuo?
Atsakymas: Ne. Esame taip sukurti, kad tiesiog bėgame nuo nesėkmių. Neįstengiame jų tinkamai išanalizuoti, įsisąmoninti, kažką ištaisyti ir kam nors pasiruošti. Tiesiog negalime. Darome viską, kad tik nuo jų pabėgtume. O tai visiškai neteisingas veiksmas ir filosofija.
Jeigu sujungsime draugėn šias dvi būsenas – nesėkmę ir sėkmę – imsime jas valdyti ir nebūsime silpni nei per nesėkmes, nei per sėkmes.
Klausimas: Kitaip tariant, tarsi sujungiu juodą ir baltą?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Aš to nebelaikau nesėkme?
Atsakymas: Tu pakyli virš abiejų būsenų, todėl lengvai jas išgyveni. Tik reikia suprasti, ką reiškia „pakilti virš jų“.
Tai reiškia pakilti virš savo gyvenimo siekių, nustoti vaikytis sėkmės. Suprask, kad dabar, šiandien tu jau esi pačioje sėkmėje – jau jos viduje.
Kaip sako fizikai – yra visokių juodųjų skylių. Iš tikrųjų mes patys esame juodojoje skylėje. Astronominėje juodojoje skylėje.
Klausimas: O kas yra už jos?
Atsakymas: Nieko. Ir nereikia nieko. Atsipalaiduok ir suprask – tu esi gamtos viduje. Leisk jai tave vesti. Svarbiausia – atsiduoti gamtai.
Klausimas: Tai aš numetu irklus? Yra srovė – aš paleidžiu irklus?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: O ar yra srovė?
Atsakymas: Net ir tai man nesvarbu.
Klausimas: Ir tai nesvarbu? Tiesiog šitaip viską paleisti?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Jeigu tiki išmintinga, didinga, amžina, visaapimančia gamta, tai, mano manymu, yra pats protingiausias sprendimas.
Pastaba: Taip, tai labai tinkamai skamba: niekas nėra mano valioje.
Atsakymas: Be to, viskas, ką sugalvosi tam, kad veiktum prieš tai savo jėgomis, tik pabrėžia menkumą, ribotumą, nesupratimą, nežinojimą ir nesutikimą su ta didinga gamta, kurioje egzistuojame.

#346583

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiko šeimininkas

Maža kilpa kelyje į gyvenimo šaltinį

Pakilti virš prieštaravimų

Jei permatytume gamtą kiaurai, pastebėtume, kad kiekviena gamtos dalis yra priešinga ir atskirta nuo kitų dalių.
Tas pats vyksta tarp žmonių: nė vienas nėra panašus į kitą. Bet būtent todėl, kad esame tokie skirtingi, galime siekti kits kito, galime užmegzti tokį ryšį, kuris leis dėti daugiau pastangų.
Kūrėjas tikslingai sudaužė mus pačioje kūrimo pradžioje, taip suteikdamas galimybę mums įveikti šį atsiskyrimą ir „620“ kartų stipriau pajausti mūsų vienybę kūrimo pabaigoje.

#318429

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Tyrimo objektas – žmogus

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Optimaliausias tobulėjimas

Komentaras: Pagal kabalą, žmogus turi pakeisti savo prigimtį. Bet jis nekaltas, kad išsivystė visai kitaip – egoistiškai.
Atsakymas: O kas jo apskritai klausia?! Egzistuoja sąlygos – būtinos, pakankamos kaip matematikoje ir viskas.
Aš juk neklausiu: „Kodėl toks gimiau?“ Galiu šaukti kiek tinkamas, tai nepadės. Yra tam tikras aukštesnis planas, jis virš manęs, aš jo nesuprantu.
Dabar Gamta keičia mūsų tarpusavio santykių sistemą? Keičia. Ji mūsų neklausia. Nori – prisitaikyk, nenori – išmirsi it dinozaurai. Kodėl jie kadaise išmirė? Mat nebuvo prisitaikę prie naujų sąlygų. Su mumis irgi taip.
Klausimas: Bet patys pokyčiai nepriklauso nuo žmogaus. Jis juk negali prisiversti visą tai atlikti?
Atsakymas: Kaip tai negali?! Žmogui keliamos sąlygos, kurias jis turi išpildyti. Tai evoliucija! Mes vystomės ir turime prie šios evoliucijos prisitaikyti.
Ką reiškia evoliucija? Kai keičiantis tam tikroms sąlygos ir organizmui turint galimybę prie jų prisitaikyti, pamažu keiti save.
O kaip keitėmės per visą istoriją? Ar gali palyginti save su pirmykščiu žmogumi? Nė neįsivaizduoji, kiek tu pasikeitei! Žinoma, tavyje tie patys organai, bet jie veikia kitaip! O smegenys, širdis ir visi įgūdžiai visiškai kiti. Galvoju, kad net mūsų akys mato, o ausys girdi kitu diapazonu.
Anksčiau žmogus tikriausiai suvokė ir ultravioletines, ir infraraudonąsias bangas. Savo kūnu jautė tokias vibracijas, kokių nejauti dabar. Kaip žvėrys, kurie iš anksto pabėga nuo cunamio ar žemės drebėjimo, jausdami žemų dažnių bangas, einančias iš po žemių, taip, kaip kažkada jautėme mes.
Teko kalbėtis su beduinais, gyvenančiais Sinajaus pusiasalyje. Jie pagal kokį nors debesėlį ar iš skrendančio paukščio, gali pasakyti, kad už 50 km nuo čia jų link rieda koks nors autobusas. Ir išties netrukus pasirodo autobusas.
Mes transformuojamės, visąlaik keičiamės. Tai ir yra evoliucija!
O dabar ji gana stipri: ir psichologinė žmogaus viduje, ir visuomeninė aplink žmogų, ir klimato, gamtos. Visi trys parametrai – aš, visuomenė, gamta – keičiasi ir mes galime prie jų prisitaikyti.
Iš principo, jie keičiasi tam, kad prie jų prisitaikytume ir pereitume į kitą savo raidos lygmenį. Vis tiek Gamta mus privers! Per kančias į laimę, nesvarbu kaip, bet privers.
Todėl verčiau paklausyti, priimti tas sąlygas ir imti prie jų taikytis it vaikui, kuris iš pradžių veikia, o paskui nuo to tampa protingesnis. Vaikas veikia instinktyviai: suardo, surenka, galvoja. Štai taip ir tu pamėgink ir imsi samprotauti, išaugsi!

#315345

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išlaikyti dvasinę pusiausvyrą

Krizė – šansas sukurti naują tvarką pasaulyje

Kelio atgal nėra

Klausimas: Visa, kas vyksta pasaulyje, reiškia, kad man rodo tai, ką esu pasirengęs išvysti, ir turiu tarsi imti ir priimti tą vaizdą sau?
Atsakymas: Turi suprasti, kiek būdamas integralioje sistemoje elgsiesi integraliau su kitais, kiek tu ir visi aplinkiniai įstengsite pasiekti geresnės būsenos. Negali atsiskirti nuo kitų. Bus blogai jiems – bus blogai tau.
Esame tokioje sistemoje, kur visiškai priklausome nuo kitų, ir ko linkiu jiems, tą patį gaunu iš jų. Taip sukurtas pasaulis. Gali su tuo nesutikti, rėkti, pykti, bet bus tik taip.
Klausimas: Kaip turiu reaguoti į tai, kas vyksta?
Atsakymas: Ar gamtai svarbi tavo reakcija? Ji kelia tau naujas sąlygas ir viskas, o tu reaguoji. Nenori – nereaguok, mirk kaip mamutai.
Klausimas: Kokius veiksmus turiu atlikti su savimi?
Atsakymas: Perkurti ir save ir supančią visuomenę.
Klausimas: O kaip perkursiu supančią visuomenę?
Atsakymas: Drauge su jais. Paaiškink jiems, kad būtina persitvarkyti.

#315227

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kas kaltas dėl pogromų?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio gimimas

Pasaulio permaina

Priklausyti nuo visos žmonijos

Klausimas: Apie dvasinį pasaulį kalbate kaip apie harmonijos pasaulį, o apie mūsų – kaip apie disharmonijos pasaulį. Ar yra koks nors pavyzdys iš augalijos ar gyvūnijos pasaulio, į kurį žvelgiant iš šalies iškart matosi, kad tai košmaras ir tai reikia ištaisyti?
Atsakymas: Mums nėra ko taisyti šiame pasaulyje – tik pačius save, nes ištaisyti galime tik savo norus. O negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos objektų norai duoti iš aukščiau, ir visi jie instinktyviai laikosi tų dėsnių ir taisyklių, kurie slypi juose. Jie neturi jokios valios laisvės.
Todėl negalime kalbėti apie tai, kad kokia nors reptilija suėdė žmogų, ir todėl tas krokodilas blogas ir jį verta pribaigti. Už ką jį nugalabyti? Kad jame slypi tokia programa? Tuomet turi kreiptis į Kūrėją, o ne į tą nelaimingą krokodilą.
Pamenu kartą viešėjome pas pažįstamą Majamyje ir jis pasakė: „Jau antra diena nematau savo šuns.“ O toje vietoje aplink namus buvo maži ežerėliai, kuriuose veisėsi krokodilai, ir jie laisvai išlipdavo į sausumą. Todėl namo šeimininkas pamanė, kad jo šuo puolė ginti ir jį suėdė krokodilai. Tad negi dabar šaudysi tuos krokodilus? Kuo jie kalti?
Tai natūrali gyvūno reakcija į gyvūninį norą, kai didesnis gyvūninis noras praryja mažesnį. Drauge jie tarpusavyje įsisiurbią, leisdami vienas kitam egzistuoti, ir taip yra tęsiamas gamtos judėjimas.
Bet kuris noras visuomet sudarytas iš keleto lygmenų: negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus. Jį ištaisyti galima tik žmogaus lygmenyje. Jeigu jį ištaisei, tai visi tie norai susijungia draugėn ir viskas išsitaiso, nes žmogaus lygmuo – tai tarsi visų norų galva.
Tad sakoma, kad pasiekus visišką išsitaisymą, vilkas ir ėriukas kartu vaikštinės po žalią pievą, o mažas berniukas juos ganys.
Tai iš tiesų taip, nes visi tie norai bus tarpusavyje tinkamai suderinti. Kitaip tariant, tinkamas žmogaus lygmens noras sujungs negyvosios gamtos, augalijos gyvūnijos norus ir duos reikiamą kryptį dirbti tokioje simbiozėje.

#314315

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Bjaurus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti blogį?

Kiek žmonių gali ištaisyti pasaulį

Kaip ištaisyti pasaulį?

Baal Sulamas rašo, kad žodis „gamta“ lygus Kūrėjui, todėl galima Kūrėjo dėsnius vadinti gamtos priesakais, ir priešingai, Kūrėjo priesakus – gamtos dėsniais, nes tai vienas ir tas pats. Kitaip tariant, nėra nieko tik gamtos sistema, kuri ir yra Kūrėjas.
Taip ir reikia žiūrėti į viską, kas mus supa, į savo poveikį pasauliui, kur esame, į tai, kaip jis veikia mus, įsisąmoninant save kaip integralią tos gamtos sistemos (Kūrėjo) dalį.
Yra tik viena aukštesnioji Kūrėjo jėga, jos noras atvesti mus į susiliejimą su Juo, bet ne priverstinai, ne per prievartą, o įsisąmonintu gėrio keliu. Kiek suprasime Kūrėją, pajausime ir suvoksime Jį kaip gerą ir kuriantį gėrį, tiek galėsime prie Jo priartėti, susijungti su Juo. Taip grįšime prie Kūrėjo, prie gamtos.

#310183

Iš 2023 m. kovo 13 d.  rytinės pamokos „Pasaulio vienijimasis paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti Kūrėją

Žmogus – siekis prilygti Kūrėjui

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Klausimas: Ko palinkėtumėte žmonės 2023 metais?
Atsakymas: Mums visiems linkiu absoliučios tarpusavio meilės. Daugiau nieko nereikia! Meilės. Tiesiog mylėti vieniems kitus. Be priežasties. Tiesiog dėl to, kad mes visi – žmonės.
Klausimas: Ar galima taip gyventi, kaip kad dabar pasakėte?
Atsakymas: Galima.
Klausimas: Ką reikia daryti, kad tiesiog taip mylėtum žmogų, žmones?
Atsakymas: Suprasti, kad visoje gamtoje nėra nieko daugiau ir geriau už tą jausmą, už tokius santykius ir visa gamta grindžiama meile. Visa, kas nuo mūsų paslėpta gamtoje, aukštesnėje prigimtyje – tik meilė.
Klausimas: Mes galime, jei panorėsime, imti ir pritraukti gamtos jėgą?
Atsakymas: Taip, gamta tik to ir laukia. Meilė – pats aukščiausias, stipriausias, centrinis jausmas ir jėga gamtoje.
Klausimas: O galima taip imti ir nuo apykantos pereiti prie meilės? Dabar kažko aiškiai nekenčiau ir staiga – vienas! – po kiek laiko pereiname prie meilės. Ar taip būna ar tai tėra fantastika?
Atsakymas: Būna. Mūsų būsenos tokios kraštutinės, priešingos šiam jausmui, kad galime tai atlikti.
Juk matome, prie ko prieiname, kur išnyksta visos mūsų pastangos, visi pasiekimai, viskas krenta iš rankų, nieko negalime pasiekti. Mes it akli kvaili šunyčiai. Taip ir gyvename. Siaubinga! Neturiu žodžių!
Bet jeigu paprašysime gamtos, kad ji mus pakeistų, sulauksime tokių jėgų, jausmų, savybių pokyčių, kokių net nesitikime. Nes Kūrėjas – tai meilė.

#307419

Iš 2023 m. sausio 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Klausimas: Vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių – priešybių vienybė. Kaip tai galima susieti su Kūrėju?
Atsakymas: Priešybių vienybės dėsnis kalba apie tai, kad galiausiai jos visos turi susijungti draugėn.
Kūrimo pradžioje visos priešybės buvo susitelkę viename taške, jas siejo pilnavertis ryšys, jos idealiai papildė kita kitą. O vėliau visa tai pabiro.
Ir dabar viską, kas išskirstyta į daugybę dėsnių, ryšių, sąlygų, turime suvesti į vieną visumą, kai viskas egzistuoja teisingai, yra tarpusavyje susiję, išlaiko pusiausvyrą, tarpusavio harmoniją, ir savo priešybe palaiko tokį ryšį, kuris vadinasi „tobulumas“. Jame atskleidžiame Kūrėją – viso šio tobulumo šaltinį.
Kas Jis Pats Savaime – negalime pasakyti. Kūrėjas aukščiau to. Tačiau galime jį suvokti tiek, kiek įstengsime sugretinti šias teigiamas ir neigiamas savybes ir sukurti iš jų ką nors per vidurį, vidurio liniją.
Kūrėjas – tai vidurio linija, kuri atsiskleidžia tarp dviejų savybių – gauti ir duoti. Juk gamtoje be šių dviejų priešingų jėgų atsiskleidimo daugiau nieko nėra.

#299976

Iš 2022 m. gegužės 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Įjungti visą pasaulį į save – toks žmogaus suvokimas teisingas? Ar priešingai, ištirpti visame pasaulyje? Ar gali būti tokie kraštutinumai?
Atsakymas: Tai ne kraštutinumai, o iš esmės vienas ir tas pats. Tai reiškia, kad turiu anuliuoti savo egoizmą, savo „aš“ pasaulio atžvilgiu, ir tuomet pajausiu, kad aš jame ar kad jis manyje.
Priežastis, kodėl yra skirstymas į save ir visą pasaulį, – tai žmogaus egoizmas, kuomet viską, ką jaučiu, daliju į „aš“ ir kažką „ne manyje“. O jeigu pamažu nutrinu šią ribą, tai anuliuoju savo egoizmą, ir imu jausti pasaulį kaip savo dalį.
Norėdamas teisingai suvokti pasaulį, turi anuliuoti savo egoistinį suvokimą, ir tuomet išvysiu pasaulį tokį, koks jis yra. Idealiu atveju, žinoma, tai ilgas kelias. Prie to priartėti galima tik susivienijus, susiliejus, suartėjus su viskuo, kas supa.
Gamtoje negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus lygmenys egzistuoja aplink mus. Ir jei suartėjame su jais, tai pamažu artėjame prie to, kad apimtume visą gamtą taip, kad ją imsime visiškai jausti.

#297517

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Tinkamas tikrovės suvokimas

Gyventi suvokiant egzistavimo prasmę