Klausimas: Norėčiau sužinoti, ar viskas, kas man nutinka, visas šis absurdas – tai toks mano likimas? Mane atleido iš darbo, namuose nuolatiniai barniai, sveikata vis blogėja. Man sako: „Likimas“. Nenoriu tokio likimo – noriu žinoti, kaip išeiti iš šio užburto rato!
Atsakymas: Reikia sustoti. Sustoti ir pamąstyti, kaip iš tikrųjų gyventi. Ir svarbiausia – dėl ko gyventi. Šiuo metu esi tokios būsenos, kai gali atskleisti gilesnę gyvenimo tiesą.
Tad iš tikrųjų dabar tavo gyvenime labai geras laikotarpis – atskleidimo metas. Tau atskleidžiamas naujas supratimo, gamtos ir savęs joje įsisąmoninimo lygmuo.
Tik neužmerk akių ir nesistenk nuo viso to pabėgti. Tęsk gyvenimą tame lygmenyje, kuriame esi dabar – tarsi automatiškai, autopilotu, bet tuo pat metu gilinkis.
Iš kur, kodėl ir kaip kyla visos tos komandos, kurios valdo mane ir aplinkinius? Kam visa tai vyksta? Ko iš manęs nori Tas, kuris visa tai valdo?
O visa kita tegu automatiškai sukasi – esu pasiruošęs su tuo susitaikyti. Tiesiog automatiškai.
Manau, kad tai greitai atves žmogų prie ryšio su Tikruoju jo gyvenimo Valdytoju.

#278102

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo žaidimų tikslas

Rasti aukso vidurį

Kodėl aš kenčiu?

Klausimas: Koks teisingas požiūris į nesėkmes?
Atsakymas: Kas turi būti – bus. Kas turi įvykti – įvyks. O mes turime būti pasirengę viskam ir suprasti, kad gyvenimas toks ir yra: balta juosta, juoda juosta.
Klausimas: Kitaip tariant, po juodo etapo tikrai ateis baltas?
Atsakymas: Galbūt jis šiek tiek pasirodys, palies tave, bet jis tikrai bus. O tada vėl ateis juodas.
Klausimas: O kaip aš pasikeisiu? Nejaugi daugiau dėl to nekentėsiu, nekovosiu su tuo?
Atsakymas: Ne. Esame taip sukurti, kad tiesiog bėgame nuo nesėkmių. Neįstengiame jų tinkamai išanalizuoti, įsisąmoninti, kažką ištaisyti ir kam nors pasiruošti. Tiesiog negalime. Darome viską, kad tik nuo jų pabėgtume. O tai visiškai neteisingas veiksmas ir filosofija.
Jeigu sujungsime draugėn šias dvi būsenas – nesėkmę ir sėkmę – imsime jas valdyti ir nebūsime silpni nei per nesėkmes, nei per sėkmes.
Klausimas: Kitaip tariant, tarsi sujungiu juodą ir baltą?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Aš to nebelaikau nesėkme?
Atsakymas: Tu pakyli virš abiejų būsenų, todėl lengvai jas išgyveni. Tik reikia suprasti, ką reiškia „pakilti virš jų“.
Tai reiškia pakilti virš savo gyvenimo siekių, nustoti vaikytis sėkmės. Suprask, kad dabar, šiandien tu jau esi pačioje sėkmėje – jau jos viduje.
Kaip sako fizikai – yra visokių juodųjų skylių. Iš tikrųjų mes patys esame juodojoje skylėje. Astronominėje juodojoje skylėje.
Klausimas: O kas yra už jos?
Atsakymas: Nieko. Ir nereikia nieko. Atsipalaiduok ir suprask – tu esi gamtos viduje. Leisk jai tave vesti. Svarbiausia – atsiduoti gamtai.
Klausimas: Tai aš numetu irklus? Yra srovė – aš paleidžiu irklus?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: O ar yra srovė?
Atsakymas: Net ir tai man nesvarbu.
Klausimas: Ir tai nesvarbu? Tiesiog šitaip viską paleisti?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ar tai įmanoma?
Atsakymas: Jeigu tiki išmintinga, didinga, amžina, visaapimančia gamta, tai, mano manymu, yra pats protingiausias sprendimas.
Pastaba: Taip, tai labai tinkamai skamba: niekas nėra mano valioje.
Atsakymas: Be to, viskas, ką sugalvosi tam, kad veiktum prieš tai savo jėgomis, tik pabrėžia menkumą, ribotumą, nesupratimą, nežinojimą ir nesutikimą su ta didinga gamta, kurioje egzistuojame.

#346583

Iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laiko šeimininkas

Maža kilpa kelyje į gyvenimo šaltinį

Pakilti virš prieštaravimų

2022 m. pažymėti sunkiais įvykiais: karas, klimato kaita, protestai visame pasaulyje ir dar daug visko.
Šie metai buvo sunkūs žmonijai ir į 2023 m. žengiame jausdami visišką nežinomybę ateities atžvilgiu. Viena aišku – priešais mus itin nepaprastas laikotarpis, kurį lydi didelė infliacija ir suirutė įvairiose šalyse.
Žmonės nenori suprasti vieni kitų, valstybės negali susitarti dėl taikos ir užbaigti karų. Yra daugybė problemų: klimato kaita, epidemijos, gaisrai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai. Žmonija nesielgia tinkamai, todėl kasmet mūsų gyvenimas griūva vis labiau. Ir šiais naujais
2023 m. mums teks tai įsisąmoninti.
Deja, žmonija iš praėjusių 2022 m. neišmoko nieko, nebuvo stengtasi išsitaisyti ir pasikeisti, žmonės ir toliau plaukia pasroviui, kur tėkmė juos nuneš.
Į žmonijos ateitį žvelgiu itin skeptiškai, juk mums trūksta proto, kad ištaisytume klaidas, kaip kad mokykloje dirbome prie klaidų, kad daugiau jų nekartotume. Tad yra nuogąstavimų, kaip eisime toliau. Visi žiūri į ateitį su didžiuliu netikrumu, nežinodami, ką daryti su gyvenimu, kaip priešintis egoizmui.
Neaišku, kur laidoti radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių ir ginklų, atominių bombų. Problema taip išaugo, kad jau tampa nebekontroliuojama. Kas žino, kuo tai baigsis.
Matome, kad dvi šalys, Rusija ir Ukraina, kariauja ir galo nematyti. Priešiškumas tik stiprėja,
betrūksta, kad tai peraugtų į atominį karą. Kinija reikalauja išplėsti savo įtakos zonas pasaulyje, kitose šalyse auga konfliktai. Nematau priešakyje geros ateities pasauliui.
Tikriausiai, teks įsisąmoninti savo prigimtį kaip blogį ir atsakyti už visas praeities ir šiandienos klaidas. Ir paskui, galbūt, turėsime viltį gyventi gerai.
Ir svarbiausia, ko mums trūksta, – tai širdžių! Trūksta nuoširdaus santykio vieniems su kitais, ir todėl, deja, negalime pajausti svetimo skausmo, negalime susivienyti, kad padėtume vieni kitiems. Deginame ir naikiname gamtinius resursus, niokojame žemės rutulį, ir dėl to negalime gyventi gerai.
Norint viską ištaisyti, reikia keisti žmogų, o mes to nenorime mokytis ir net netikime, kad tai įmanoma. Dar neįsisąmoninome blogio ir nežinome, kokia tikroji įvairiapusės krizės visame pasaulyje priežastis. Tikrasis žmogaus priešas – jo egoizmas. Ir net jeigu kartais tai pripažįstame, nežinome, kaip jam priešintis. Tad mums dar trūksta iš tikro įsisąmoninti blogį.
Mums būtina permąstyti savo praeitį ir padaryti teisingas išvadas ateičiai. Visi jau supranta, kad elgdamiesi kaip anksčiau – žudome save. Juk neturime nei proto, nei širdies, vienintelis mūsų išradimas – ginklas, kuriuo galime sunaikinti visą planetą. Ir net žinodami visa tai, nepajėgiame sustoti ir pasukti į naują kelią.
Tačiau netgi aukštesnysis valdymas negali tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų ateitis, juk žmogui duota pasirinkimo laisvė. Žmonija gali rinktis kelią, kuriuo eis. O bus jis geras ar blogas – priklausys nuo to, ką rinksimės šiandien ir rytoj.

#306686

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų metas

Kur išeitis iš aklavietės

Ateitis priklauso nuo vienybės

Klausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Klausimas: Malonumas – tai tam tikra dvasinė substancija?
Atsakymas: Malonumas – tai pripildymas aukštesniąją energija.
Net mūsų pasaulyje ji ateina mums iš aukščiau. Gyvybė, sukanti atomus, išlaikanti molekules, visi cheminiai ir biologiniai dariniai, užpildantys ir suteikiantys mus gyvastį, – visa tai kabaloje vadinama šviesa.
Klausimas: Šviesa, apie kurią kalba kabala, savo knygoje „Gyvybės medis“ rašo Ari, ir šviesa, apie kurią kalba Einšteinas, kaip apie tam tikrą substanciją savo reliatyvumo teorijoje – tai tos pačios sąvokos?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje šviesa irgi yra gyvybės pagrindas. Bet tai dvasinio pasaulio pasekmė materialiame pasaulyje, nes mūsų pasaulis sukurtas kaip aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Šviesa – tai aukštesnioji dvasinė energija, kurios mažytė kibirkštis prasiveržė į mūsų pasaulį, į mūsų tuščią visatą, ir sukūrė joje viską, kas nūnai joje egzistuoja – tai ką žinome ir ko dar nežinome.

#298538

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Ar Dievas yra?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebė šviesą sieloje

Į ką reaguoja aukštesnioji Šviesa?

Universali Šviesos energija

Klausimas: Vokiečių filosofas Hėgelis sakė: „Nerizikavęs gyvenimu individas, žinoma, gali būti laikomas asmenybe, bet šio pripažinimo tiesos kaip tam tikro savarankiško savęs pažinimo, jis nepasiekė“.
Kitaip sakant, jis mano, kad jeigu žmogus nerizikavo gyvybe kare, jis nėra normaliai savęs pažinęs, evoliuciniu požiūriu jis nepasistūmėjęs. Ar reikia jausti pavojų netekti gyvenimo, kad pažintum save?
Atsakymas: Reikia jausti pavojų, kad gali netekti gyvenimo. Bet dėl ko? Ką reiškia gyvenimas, ką reiškia jo netekti. Visa tai būtina gerai išsiaiškinti. Kitaip, tai tėra gražūs, tušti žodžiai.
Gyvūninė baimė netekti gyvybės iš principo nieko neduoda. Visi gyvūnai tai jaučia. O čia omenyje turima kažkas, kas pakelia mus aukščiau.
Klausimas: O ką kabalistui reiškia „netekti gyvenimo“?
Atsakymas: Netekti gyvenimo – reiškia netekti ryšio su davimo ir meilės savybe, su Kūrėju.

#295503

Iš 2022 m. kovo 4 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Kodėl žmonės bijo mirties?

Klausimas: Materialiame gyvenime žmogus turi pasitenkinti tuo, kas jam būtina. Jis neįstengs išgyventi žemiau nei šis lygmuo. Kaip žmogus gali apibrėžti, ko jam reikia?
Atsakymas: Jūsų dvasinė raida suteiks tuos materialius poreikiui, kurie jums būtini. Nereikia nustatyti kokių nors griežtų, priverstinių kriterijų, spausti savęs ir kitų, reikia užsiimti vidine raida – tai, apie ką kalba kabala.
Vos tik šito imsitės, pradėsite praeiti įvairiausias būsenas, kartais ne itin malonias, nes pamatysite, kas esąs, koks žmogus. Ir pamažu transformuodamiesi pagal tai, kas jums atsikleis, imsite reikalauti iš savo gyvenimo daugiau ar mažiau.
Jokiu būdu nereikia nieko keisti savyje ir veikti pagal kokius nors kanonus, knygas, svetimus patarimus. Remdamasis savo vidiniais pokyčiais, žmogus pats keisis, keis savo aplinką, kitaip žvelgs į pasaulį.
Kabala sako, kad tai pats natūraliausias mūsų raidos, pažinimo kelias, kuriuo einame į harmoniją. Kitaip tariant, nieko nereikia daryti, tiesiog nuolatos atskleisti save ir pasaulį. Tai savęs pažinimo procesas.
Ir kai pažinsi save, savaime imsi atskirti blogą nuo gero, rinksies, kas geriau. Taip viskas keisis natūraliai, tolygiai, be pastangų.

#290718

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tirti patį save

Suprasti save

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Klausimas: Tarkime, kančios atvedė žmogų prie gyvenimo prasmės klausimo. Kaip žmogus ims vystyti savyje „žmogaus“ lygmenį?
Atsakymas: Jeigu žmogui iš tikrųjų kyla tikras klausimas apie gyvenimo prasmę, jis ateina į kabalą.
Jis instinktyviai jaučia, kad kažkur yra šaltinis, galintis jam duoti atsakymą į šį klausimą. Ieškodamas jis susiduria su įvairiais pseudo šaltiniais, kurių studijavimas užtrunka nuo penkių iki dvidešimties metų. Bet galiausiai jis nepasitenkina jais ir randa kabalos mokslą.
Klausimas: Tačiau studijuojantis kabalą žmogus gyvena visuomenėje. Jis normalus pilietis, jis dirba, tarnauja kariuomenėje, tuokiasi. Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp dvasinės raidos ir viso kito?
Atsakymas: Aukštesniosios jėgos siekimas, savęs suvokimas ir supratimas apibrėš ir likusį jo gyvenimą.
Jis neturi būti gudročius, neturi išgalvoti, kaip sudarytas šis gyvenimas. Nežinodamas bendrų gamtos dėsnių, žmogus neįstengs sutvarkyti savo gyvenimo.
Harmonijos siekis, aukštesniosios jėgos siekimas (ką atskleidžia kabala) – būtent tai yra vidinis tvarkymasis, kurio žmogus sulaukia studijuodamas kabalą. Jo savybės, jo tikslai, jo lūkesčiai, jo kaita – vis šios žmogaus patiriamos metamorfozės atveda jį į būseną, kai yra priverstas pertvarkyti save, savo požiūrį į pasaulį, ir galiausiai pertvarkyti pasaulį. Ši būsena nulemia viską.
Kitaip tariant, mums nereikia tikslingai, dirbtinai ką nors laužyti šiame pasaulyje. Keisdamiesi pamažu pakeisime ir pasaulį aplink.

#290685

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Išeiti į naują egzistavimo lygmenį

Gamta suteikia mums galimybę pakilti

Klausimas: Sakote, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jam iš aukščiau duodama galimybė realizuoti savo individualumą, sielą, kitaip tariant, pasiekti aukštesniojo, amžino egzistavimo. Kokia ta akimirka?
Atsakymas: Kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jis jaučia turįs rasti egzistavimo tikslą, sužinoti, kodėl gyvenąs. Beje, nebūtinai iš blogos būsenos. Žmogus tiesiog jaučia, kad privalo rasti save, kad tai ne tikras gyvenimas, be jo yra kažkas kito.
Negali būti, kad jis toks būtų. Tai kažkoks žaidimas, kažkoks sapnas, kažkas, ko iš tikrųjų neegzistuoja. Ir visi jį žaidžia, visi tarsi apsimeta: štai aš gimiau, gyvenu, štai mano šeima, vaikai, štai aš dirbu, lakstau paskui kokius nors pasiekimus. Žaidimas.
Tai toks pat žaidimas, kaip žaidžia vaikai. Tik sau jį pavertėme itin rimtu. O koks čia rimtumas? Nieko čia nėra.
Ir išeitų, kad kai imu šitai jausti, kyla klausimas: „Ką daryti toliau?“ Kur manyje yra kažkas, kur neapsimetinėčiau, nežaisčiau? Kažkas išties esančio viduje, giliai, kažkas subtilaus, prie ko net baisu prisiliesti – mat labai skaudės.
Kai žmogus pasiekia tokią būseną, jis gauna galimybę tirti gyvenimą.

#290553

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji likimo dovana

Noras suprasti prasmę

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

#275993

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“