Egzistuoja kelias, kurį kabalistai vadina Šviesos keliu. Kabalistai ne šiaip rašė savo knygas. Šios knygos skirtos žmogui, kuris kelia klausimą apie gyvenimo prasmę. Ir jeigu esi tokios būsenos, kai nejauti gyvenimo skonio, tai šis pojūtis blogesnis už mirtį.
Tačiau tu nieko negali su tuo padaryti. Tu visiškai bejėgis. Net negali atimti sau gyvybės, nes iš tavęs reikalaujama dirbti amžinai. Toks yra tikslas.
Tad tau neleis numirti. Su tavimi dirbs tol, kol pats panorėsi įeiti į amžinybę. Tu paprasčiausiai neturėsi pasirinkimo. Tau teks pereiti per mirties tašką. Taip Kūrėjas pažadina tave ieškoti gyvenimo prasmės ir tikslo.
Bet kaip būti, jei išgyvename tamsos būsenas, jaučiame, kad viskas griūva aplink, kad viskas prarasta? Juk esame veikiami masių, o masės turi milžinišką jėgą. Jos daro mums įtaką, perduoda savo visišką bejėgiškumą. Žmonių masės neturi sprendimo, tai tarsi gyvuliai skerdykloje.
Žmonės gatvėje tiesiog nelaimingi. Mes bent jau turime savo vidinę užuovėją, kur galime pasislėpti. Net tie, kurie dar neperėjo machsomo, jau turi tam tikrą vidinę slėptuvę: kai prisimenu Kūrėją, jaučiu, kad randu, kaip pateisinti savo būseną. Mano būsena įgauna kryptį, žinau, kad ji naudinga, pageidautina ir artina mane prie išsitaisymo.
Kartais netgi jaučiu, kaip tamsos būsenos stumia mane į priekį, kad jos reikalingos, norimos. Kitaip tariant, būdamas tamsoje Kūrėjas atsiskleidžia man iš paslėpties, leidžia pajausti ramybę, išvysti šviesos spindulį tunelio gale. Taip Kūrėjas nukreipia mane į Save.
Kyla klausimas: kodėl nežinome, ką daryti, kai girdime apie baisias tragedijas ir matome, kad tauta visiškoje sumaištyje? Tai principiniai klausimai: Kodėl taip visuomet vyksta su mumis? Kodėl mes kenčiame?
Padėtį dar labiau apsunkina viso pasaulio spaudimas, ir mums nėra, kur bėgti. Visa žemė nusiteikusi prieš mus. Ir kiekvienas išgyvena šiuos jausmus. Tauta tarsi skleidžia neviltį, ir visa tai persiduoda tau. Dėl to nusileidi kartu su jais.
Tačiau šis kritimas yra laikinas ir skirtas išmokyti tave kas akimirką atnaujinti ryšį su Kūrėju. Tu nuolatos atnaujinti kontaktą su tuo, kas dieviška, nes per pasikartojančius šviesos įėjimus ir išėjimus atsinaujina tavo vidinis ryšys su dvasiniu pasauliu. Stenkis visas būsenas susieti su Kūrėju, viską, kas vyksta, sujunk su Juo – ir tuomet tau taps lengviau.
Kitaip sakant, Kūrėjas tikslingai siunčia tau vieną ar kitą situaciją, kad tau Jo prireiktų kaip gyvenimo šaltinio, kad kreiptumeisi į Jį, prisimintum Jį.

Iš 2026 m. kovo 31 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį
#354896

Kiekvienam tai atsiskleidžia savais keliais ir skirtinga forma, bet galiausiai visi ima įsisąmoninti, kad visa pasaulių sistema – tai viena tobula sistema, kur viskas tarpusavyje susiję. O mes esame pasaulio centre ir vienydamiesi nusprendžiame, kaip greitai visas pasaulis ims siekti bendros vienybės.
Vienybė mūsų kabalistinėje grupėje atsiskleis kaip centrinis, lemtingas ir viską apibrėžiantis veiksnys visam pasauliui. Ir tuomet pajausime nukreiptą į mus meilę ir neapykantą, rūpestį, kitaip tariant, visus tuos jausmus, kuriuos žmonija patiria mūsų atžvilgiu.
Iš šie jausmai turi teisę būti, juk būtent mes atsakingi už visuotinį išsitaisymą. Netrukus tai ims atsiskleisti, kaip iš pasėto dirvoje grūdo pamažu išdygsta daigelis.

#299969

Iš 2022 m. birželio 22 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir meilė kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės raktas

Ateitis priklauso nuo vienybės

Vienybė ir pasaulis

Šiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Klausimas: Ką reiškia „Izraelio žemė“?
Atsakymas: Izraelio žemė hebrajiškai – „ėrėc israel“. „Ėrėc“ – kyla iš žodžio „noras“ (racon). Kitaip tariant, „žemės“ sąvoka neturi jokio ryšio su dirva ar žeme, kur gyvename, – tai „noras“.
„Izraelis“ (Isra-ėl) – iš žodžio jašar kėl, „siekiantis Kūrėjo“.
Todėl bet kurio žmogaus ar žmonių grupės noras, siekiantis Kūrėjo, panašumo ir ryšio su Juo– tai noras nukreiptas į Jį arba „ėrėc israel“.

#289556

Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. TV laidos „Amžinos Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir Izraelio žemė nusities per visą pasaulį

Kada pasiekiama Izraelio Žemė?

Žydų vieta – Izraelio žemėje pagal gamtos dėsnį

Klausimas: Gamtoje yra dėsnis: visuma ir detalė lygios. Šis dėsnis pasireiškia ir materialiame lygmenyje santykiuose tarp žmonių. Kaip patikrinti, kad nuo mano ryšio su visu pasauliu priklauso kitų žmonių tobulėjimas?
Atsakymas: Tai priklauso nuo to, kiek anuliuoji save aukštesniosios valdančios jėgos atžvilgiu. Toks įsisąmoninimas rodo ėjimą pirmyn, nes anuliuodamas save imi valdyti pasaulį.
Klausimas: O ką rodo iš aplinkos ateinantis tikrumo pojūtis, kad pasieksiu tikslą?
Atsakymas: Tikslas nekyla iš aplinkos, jis ateina tau per aplinką. Ir todėl, jei turi ryšį su aplinka, priartėji prie tikslo.
Klausimas: Ar mano gebėjimas patikrinti, kiek kiekviename veiksme galiu abstrahuotis nuo asmeninės naudos ir veikti šios mini visuomenės, mini žmonijos labui rodo, kad einu pirmyn?
Atsakymas: Taip. Kiek susieji save ne su savimi, o su aplinka, su žmonija ar su aukštesnėmis sistemomis.
#272543

Iš 2020 m liepos 2 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralaus pasaulio link

Žmonijos diagnozė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Jei leidžiu blogai minčiai apie kitus išsiveržti į išorę, būti išsakytai ir išgirstai, taip suteikiu jai galimybę pasireikšti. Kol ji mano viduje, dar galiu ją nuslopinti, uždrausti šioms mintims išeiti iš manęs, kitaip tariant, galiu apriboti savo nuolatinę egoistinę prigimtį.
Neigiama mintis apie artimą prilygsta veiksmui. Bet galiu pagauti ir sustabdyti mintį, neleisdamas jai pasireikšti ir pakenkti kitiems. Mintis inicijuoja veiksmus, nors ir ne materialius. Jeigu leidžiu blogai minčiai laisvai tekėti bei veikti, nemėgindamas jos kontroliuoti ir nuslopinti, tai šituo kenkiu savo artimui ir atlieku blogą veiksmą pasaulyje.
Gyvename minčių pasaulyje. Mintis ir yra veiksmas. Todėl leisdamas blogoms mintims pasklisti ir manydamas, kad tai nieko baisaus, darau žalą ir taip lemiu, kas vyksta tikrovėje. Visas mūsų pasaulis, kiekvienas žmogus turės patikrinti save ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis daro kitiems. Prireiks gilaus vidinio darbo ir daug pastangų iš kiekvieno.
Žmogus turi savyje pakeisti minčių kryptį kitų atžvilgiu: iš negatyvių į pozityvias. Ir tuomet šiame pozityviame požiūryje į kitą, žmogus pajaus papildomą gamtos jėgą, kurios anksčiau nejautė.
Pakeitę savo mintis iš neigiamų į teigiamas, išsigelbėsime nuo koronaviruso ir išvaduosime visą pasaulį nuo epidemijos ir kitų problemų. Juk taip imame atitikti gamtą, kad visi jos lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) būtų harmonijoje, su geromis mintimis, vienas kitą papildytų.
O tam trukdo tiktai mūsų blogoji prigimtis, egoizmas. Todėl šį egoistinį požiūrį į kitus būtina paversti geru. Tam reikia dirbti grupėse, kad pritrauktumėte gamtoje slypinčią gerąją jėgą ir priverstumėte ją atsiskleisti. Reikalaujame, kad tarp mūsų grupėje atsiskleistų ši gera jėga, geri santykiai, vienybė.
Jei leisime egoistiškoms mintims valdyti mus ir nepasieksime vienybės, koronavirusas vis labiau plis. Nuo šios ligos nebus vaistų, mat koronavirusas demonstruoja mūsų blogus tarpusavio santykius. Mes tik įvardijame tai virusu.
Ateis dar daug tokių „virusų“, kurie kyla dėl mūsų piktų minčių, ir labai kentėsime. Prieš pusmetį dar vylėmės, kad epidemija palaipsniui atslūgs. Bet dabar matome, kad bus tik blogiau, kol nepasakysime: „Gana!“
Mūsų neišsitaisymas pasireiškia kaip virusas, nes visas žmogaus kūnas užpildytas virusais. Virusai – tai  informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas.
Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais.
Jei norime juos nuraminti ir subalansuoti, reika kabalos mokslo. Pusiausvyra atkuriama per apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą. Būtina subalansuoti visas jėgas, kurios aktyvuoja šiuos virusus, kad jie būtų apriboti ir atsidurtų po ekranu. Tuomet visi virusai, kurie šiandien sukelia ligas, virs naudingais.

#272576

Iš 2020 m. spalio 15 d. pokalbio su žurnalistais

Klausimas: Kodėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju?
Atsakymas: Mes jį vadiname aukštesniuoju, nes jis egzistuoja virš mūsų savybių. Mūsų savybės – tai gavimo savybės, todėl esame labai priklausomi nuo savo egoistinių norų ir jų išsipildymo. O Aukštesnysis pasaulis – tai savybės, kylančios iš noro duoti, užpildyti, pamilti, prisotinti kitus. Ir kadangi jos kokybiškai nepriklausomos, laisvos, todėl vadinamos aukštesniosiomis. Tokios savybės yra arčiau Kūrėjo, kuris yra davimas ir meilė. Todėl viską, kas yra arčiau Jo, mes apibūdiname kaip „virš mūsų“, t. y. arčiau pirmapradžio šaltinio.
Klausimas: Kalbėdami apie Aukštesnįjį pasaulį, dažnai jį vadiname dvasiniu. Ką reiškia žodis „dvasinis“?
Atsakymas: Aukštesnysis pasaulis vadinamas dvasiniu, nes jis nėra materialus.
Klausimas: Ar yra skirtumas tarp terminų „dvasinis pasaulis“ ir „Aukštesnysis pasaulis“?
Atsakymas: Ne, tai yra bendrieji, nepatikslinti pavadinimai.
Klausimas: Kas yra dvasinis atskleidimas?
Atsakymas: Gamtos atskleidimas davimo savybėje, lygus Kūrėjui, vadinamas dvasiniu.
#264544

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

„Begalybės pasaulis“ reiškia būseną, kai kūrinys, jį atskleisdamas, mato jame absoliučią begalybę. Mes visada kalbame apie kūrinį. Begalybės pasaulyje jis niekuo neribojamas ir jaučia savo beribes galimybes.
Komentaras: „Šviesos“ sąvoka taip pat dažnai naudojama kabaloje.
Atsakymas: Šviesa yra tai, kas mus apšviečia, tarnauja, rūpinasi mumis. Viską, kas bet kurioje mūsų būsenoje daroma teigiamai, baigiant paskutiniąja būsena, vykdo šviesa. Šviesa yra Kūrėjo davimo ir meilės jėga.
Klausimas: O visas blogis nėra šviesa?
Atsakymas: Visas blogis yra atvirkštinė šviesos pusė, jos išnykimas, atitolimas.
Klausimas: Tai yra atsitolinimas nuo davimo, meilės savybės, nuo Kūrėjo, vadinamas tamsa, o artėjimas prie Jų – šviesa?
Atsakymas: Taip. Šviesa yra jėga, kuri mus suartina.
Klausimas: Kabaloje taip pat yra terminas „sfira“. Kas tai yra?
Atsakymas: „Sfira“ nuo žodžio „sapir“, „šviečiantis“ – tai noras, kuris tapo panašus į Kūrėją, t. y. davimo savybė, todėl ji gali kaupti šviesą savyje ir pradeda švytėti.
#265098

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentaras: Svarstydami gilias filosofines temas, staiga pavartojate žodžius „meilė“, „davimas“.
Atsakymas: Ne tik. Kabalos moksle dažnai vartojami tokie terminai, kaip „zivug“ – „susijungimas“, „susiliejimas“.
Faktas, kad viskas, kas vyksta mūsų pasaulyje kūnuose, ne kūnuose, tarp kūnų ir t. t., vyksta ir dvasinėse jėgose, kurios valdo mūsų kūnus ir mūsų sielas. Todėl turime konkrečiai įvardyti visus šiuos veiksmus ir būsenas. Mes imame žodžius, kurie išreiškia mūsų pasaulio veiksmus, ir vadiname jais dvasinius veiksmus.
Taigi, dviejų norų sąjungą mes vadiname „zivug“, tai yra, susiliejimu, susijungimu. Dvasiniame pasaulyje yra „pradėjimas“, „nėštumas“, „gimdymas“ ir pan. Apskritai, viskas, kas egzistuoja mūsų pasaulyje, yra Aukštesniojo pasaulio pasekmė, todėl ir terminai vienodi. Tačiau dvasiniame kontekste visa tai vyksta ne kūnuose, ne materijoje, o noruose.
Klausimas: Kaip atomai susijungia vienas su kitu, kad sudarytų molekulę, taip ir norai jungiasi tarpusavyje?
Atsakymas: Taip. Ir vėlesni norai gaunami labiau koncentruoti, integralesni. Norai, kurie susirenka tam tikroje sistemoje „AVAJA“, yra vadinami „sfirot“, „parcuf“, o vėliau – „pasauliu“.
#264590

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Atsakymas: Kelim, arba indo sudužimas reiškia, kad vienas noras suskaidomas į daugybę atskirų norų.
Klausimas: Ar yra toks dalykas mūsų pasaulyje? Ar galite pateikti pavyzdį?
Atsakymas: Vargiai, nes noras mūsų pasaulyje taip pat nėra labai matomas žmonėms. Tai galima paaiškinti technologijos pavyzdžiu. Tarkime, kad mano automobilio variklis daugelį metų veikė tinkamai. Staiga kažkas nutiko, ir jis subyrėjo į daugybę dalių, kurias reikia taisyti, sureguliuoti ir vėl sujungti.
Klausimas: Kabalistai įdomiai vartoja kalbą: galima sakyti ir „kelim sudužimas“, ir „Adomo nuodėmingas nuopuolis“. Ar tai – dvi skirtingos kalbos?
Atsakymas: Taip. „Adomo nuodėmingas nuopuolis“ yra jausmų kalba, o „kelim sudužimas“ – kabalistinė, arba mechaninių savybių kalba.
Komentaras: Kabalistinė kalba gera tuo, kad ji mums nekelia asociacijų, tuo tarpu „nuodėmingą nuopuolį“ dažnas sieja su krikščionškosiomis nuodėmėmis, nors, iš esmės, tai neturi nieko bendra.
Atsakymas: Taip. Bet vėliau, kai jūs įsigilinate į kabalos mokslą ir suprantate, kaip ji apibūdina kiekvieną būseną, nebesvarbu, kaip tai išreiškiate.
Klausimas: Kodėl ankstyvieji kabalistai to nepaaiškino, tik vėlesnieji – Baal Sulamas ir Rabašas – pradėjo aiškinti kabalistinius terminus?
Atsakymas: Esmė ta, kad ankstesnės kartos buvo paprastesnės. Jie nebuvo tokie susipainioję, apkrauti egoizmo, jie negyveno tokiame sudėtingame pasaulyje kaip mes, todėl jiems viskas buvo ir taip aišku.
#264699

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“