Jeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.
Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.
Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.
Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.
#275191
Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“
Daugiau šia tema skaitykite:
Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Klausimas: Kabalistinis terminas „lišma“ yra išverstas „dėl Kūrėjo“. Kas čia turime omenyje?
Klausimas: Kabaloje yra sąvoka „chasadim savybė“, „chėsėd“. Kas tai?
Komentaras: Kabaloje yra terminas „jėš mi ain“, kuris verčiamas kaip „egzistuojantis iš nieko“.
Trys linijos – tai ypatinga Malchut darbo esmė; Malchut – tai noras, kuris save turi prilyginti Kūrėjui. Dešinioji linija – davimas, kairioji linija – gavimas, o vidurio linija – jų vienybė, kai prilygstama Kūrėjui.
Klausimas: Iš kur kilo terminas „siela“?
Acmuto – tai aukštesnioji šaknis, kuri tiesiogiai nesusijusi su mumis, kitaip tariant, tai Kūrėjas Pats Savaime, egzistuojantis nepriklausomai nuo kūrinio. Tokiu pavidalu negalime Jo pajausti.
Avijut – tai egoistiniai norai, kurie atskiria žmogų nuo Kūrėjo. Šį norą būtina įveikti jo nesunaikinant, o pakylant virš jo, išnaudojant jį kaip tinkamą atramą, kurią pasitelkus galima „išjudinti Žemę“.
Rėšimo – tai informacinis įrašas, kuris egzistuoja kūrinyje, kad jis kaip nors orientuotųsi praeityje, dabartyje, ateityje ir galėtų nukreipti save į tikslą.