Avijut – tai egoistiniai norai, kurie atskiria žmogų nuo Kūrėjo. Šį norą būtina įveikti jo nesunaikinant, o pakylant virš jo, išnaudojant jį kaip tinkamą atramą, kurią pasitelkus galima „išjudinti Žemę“.
Todėl egoizmas įprastinės būsenos, kai atskiria mus nuo Kūrėjo, vadinamas „avijut“ – noro storumu, o kai jį tinkamai išnaudojame, tai avijut virsta „zakut“ – apšvietimu, ir priešingai padeda mums atpažinti, ištirti ir priartėti prie Kūrėjo.
Klausimas: Kitaip tariant, avijut – tai grubumas, mūsų norų, dalijamų į keturias pakopas, dydis?
Atsakymas. Taip. Į negyvąją, augalinę, gyvūninę ir „žmogaus“ pakopas.
Klausimas: Kabalistinių terminų verčiau neversti, sakykim, avijut – grubumas?
Atsakymas: Žinoma. Kaip medicinoje pasitelkiami terminai lotynų k., o muzikoje italų, taip ir kabaloje. Reikia tiesiog prisiminti patį apibrėžimą.
#264399