Einant pirmyn blogio pradas, egoistinė jėga kaskart atsiskleidžia vis žiauriau – taip, kad galiausiai nežinome, ką daryti. Priešais mus tarsi atsiranda siena, per kurią neįmanoma perlįsti. Galų gale prieiname prie Raudonosios jūros (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra) – banguotų, audringų vandenų, kurie pasirengę mus praryti ir atplėšti nuo gyvenimo.
Taip pajaučiame visas gamtos jėgas, bet kai įveikiame visas tas būsenas ir įjungiame jas į save, tampame stipresni, o tai ir yra mūsų ėjimas pirmyn.
Tačiau pasakyta, kad „jei Izraelio sūnūs būtų tikėję atsidavusį piemenį Mozę kaip pridera, tai būtų galėję išgirsti jo balsą ir išsigelbėti nuo faraono klipos“. Tai reiškia, kad vis dėlto yra tam tikra galimybė ištrūkti, klausimas, naudojamasi ja ar ne.
Kaip matematikoje, kur minusas ir minusas duoda pliusą – taip ir dvasiškai tobulėjant, einant iš Egipto. Jeigu didžioji grupės dalis nori dirbti dėl Kūrėjo, kad duotų, tai jie gali įpareigoti Jį jiems padėti.
Iš dangaus neduoda pusės – būtina atskleisti visą blogį, ir tuomet ateis reikiama pagalba iš aukščiau. Tad galime skųstis ir reikšti pretenzijas, bet kol neįdėsime visų reikiamų ir būtinų pastangų mūsų būsenos pakopoje, tol nebus proveržio. Ir tik įdėjus paskutiniąją monetą į pastangų pintinę, Kūrėjas padės mums pasiekti tikslą.

#311249

Iš 2023 m. balandžio 8 d. pamokos „Pesach“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Šok į grupę, kaip į Raudonąją jūrą

Pesach – taisymosi pradžios šventė

Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Klausimas: Kaip žmogui neužstrigti, nesustabarėti dvasiniame kelyje, kad nuolatos judėtų pirmyn?
Atsakymas: Čia reikalinga grupės pagalba. Pats žmogus nieko negali atlikti, jis nuolat pamirš apie dvasinį tikslą. Jo gyvūninė dalis visąlaik linksta prie gardo: yra kampas su šienu – pagulėti, pasnausti; yra vežimas su sėlenomis ar maišas su avižomis – paėsti. Ir daugiau jam nieko nereikia, jis gali ir neišeiti iš to gardo.
Norint išeiti iš saugaus miesčioniško kampo, būtinas aplinkos palaikymas. Joks herojiškumas nepadės, nes nuolatos reikia dėti pastangas, kad eitum pirmyn.
Čia būtinas tikslo didumas, kurį žmogus gali gauti tik pritardamas aplinkai, reikia didžiulių norų, o jų nėra. Bet kuomet žiūri į kitus ir matai, kad jie dega, kad jie tai turi, o tu net, tuomet pavydas ir puikybė ima graužti ir pirmyn vesti.
Nekenti kitų, mat jie parodo tau savo didelius norus, tačiau būtent tai ir stumia tave pirmyn.

#309911

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Užstrigti dvasiniame kelyje…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinkos įtaka

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Aplinka nulemia likimą

Klausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Komentaras: Žinomas psichiatras K. Jungas manė, kad „problemos išsisprendžia, kai žmogus ima suprasti, kad konfliktai neretai kyla dėl skirtingo pasaulio suvokimo, o ne dėl egocentrizmo ar blogų kėslų“.
Atsakymas: Žinoma. Visi mes skirtingi, kitaip nebūtų „mes“, ir žmogus būtų it vienas egzempliorius. Todėl jei sakome, kad kokios nors mūsų nuomonės sutampa, tai suteikiame sau laisvę sugretinti savo nuomones ir pasakyti, kad tai vienas ir tas pats.
Bet iš principo, tai vyksta dėl to, kad negalime jų išmatuoti, kaip nors nustatyti, kad atpažintume, kad nėra dviejų vienodų būsenų, nuomonių ir t. t.
Klausimas: iš esmės, čia nėra blogų kėslų, yra skirtingi suvokimai, kurių nuo pat pradžių neįstengiame sugretinti. Bet vis tiek turime kokiu nors būdu susitarti?
Atsakymas: Tai priklauso nuo mūsų tikslų.
Klausimas: Koks tokios sistemos tikslas, kitaip tariant, tų dėsnių, pagal kuriuos viskas sukurta?
Atsakymas: Kūrėjas mus sukūrė tokiais skirtingais todėl, kad nepaisant to suprastume, kad esame vienodi ir net daugiau: mes – viena visuma.
Klausimas: Ką tai duos žmogui?
Atsakymas: Tiesą.
Klausimas: O ką tai duos Kūrėjui?
Atsakymas: Kad žmonės atskleidė Jį tiesoje.

#297640

Iš 2022 m. balandžio 29 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokiame pasaulio paveikslą

Pilnaverčio gamtos jautimo link

Kas atsiskleidžia suvokimo procese?

Klausimas: Sakote, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jam iš aukščiau duodama galimybė realizuoti savo individualumą, sielą, kitaip tariant, pasiekti aukštesniojo, amžino egzistavimo. Kokia ta akimirka?
Atsakymas: Kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jis jaučia turįs rasti egzistavimo tikslą, sužinoti, kodėl gyvenąs. Beje, nebūtinai iš blogos būsenos. Žmogus tiesiog jaučia, kad privalo rasti save, kad tai ne tikras gyvenimas, be jo yra kažkas kito.
Negali būti, kad jis toks būtų. Tai kažkoks žaidimas, kažkoks sapnas, kažkas, ko iš tikrųjų neegzistuoja. Ir visi jį žaidžia, visi tarsi apsimeta: štai aš gimiau, gyvenu, štai mano šeima, vaikai, štai aš dirbu, lakstau paskui kokius nors pasiekimus. Žaidimas.
Tai toks pat žaidimas, kaip žaidžia vaikai. Tik sau jį pavertėme itin rimtu. O koks čia rimtumas? Nieko čia nėra.
Ir išeitų, kad kai imu šitai jausti, kyla klausimas: „Ką daryti toliau?“ Kur manyje yra kažkas, kur neapsimetinėčiau, nežaisčiau? Kažkas išties esančio viduje, giliai, kažkas subtilaus, prie ko net baisu prisiliesti – mat labai skaudės.
Kai žmogus pasiekia tokią būseną, jis gauna galimybę tirti gyvenimą.

#290553

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji likimo dovana

Noras suprasti prasmę

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

#275993

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Klausimas: Kokia gavimo ne dėl savęs esmė?
Atsakymas: Gauti ne dėl savęs reiškia, kad išnaudoju visas savo galimybes tam, kad užpildyčiau kitus. Kai visi žmonės taip veikia, tuomet jie užpildo kitas kitą, ir išeina, kad jie visiškai tarpusavyje susiję, formuoja vieną vienintelį, vienintelį bendrą norą, kuriame atsiskleidžia aukštesnioji jėga. Kiekvienas žmogus ir visi kartu suvokia tą jėgą ir būna jos amžinybės ir tobulumo lygmenyje.
Pamažu einame prie to. Aukštesnioji jėga valdo mus. O mes iš savo būsenos turime ateiti prie visiško tarpusavio ryšio ir gauti tik dėl kitų, dėl Kūrėjo. Toks ir yra mūsų sukūrimo tikslas, mūsų taisymosi tikslas.

#285577

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo užmanymas – džiuginti kūrinius

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Klausimas: Ką man daryti, jei jaučiu nuopuolį? Man reikia prašyti sau, kad Kūrėjas pakeltų mane, ar prašyti už draugus, kad jie nenukristų?
Atsakymas: Jeigu prašote dėl savęs – tai nėra gerai. Turite prašyti grupei, nes iškrisdamas iš dešimtuko jūs taip nebepalaikote jos, nebedalyvaujate.
Todėl turite kreiptis į Kūrėją: „Prašau Tavęs, kad pakeltum mane, padėtum, nukreiptum, palaikytum, nes taip noriu palaikyti kitus.“ Juk svarbiausia mūsų darbe – rasti ryšį tarp mūsų.
Egzistuojame integraliame pasaulyje, kur viskas visiškai tarpusavyje susiję su visa gamta, tik žmonių visuomenė ne tokia. Štai ją ir turime suvienyti. Jei prašote sau jėgų ir palaikymo, kad būtumėte susiję su kitais, tuomet jums pavyks melstis. Kitaip – ne

#285658

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. vaizdo konferencijos su MAK kongresu

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašyti Kūrėjo pagalbos

Teisingas prašymas Kūrėjui

Apie ką prašyti, kai kenti?

Klausimas: Viename iš komentarų jūsų vaizdo klipui „Metas mokytis valdyti pasaulį“ rašoma: „Aš noriu dvasinio pasaulio“. Ką reiškia „aš noriu“?
Atsakymas: Iš tiesų tai itin teisingas jausmas. Žmogus ima jausti, kad būtent aukštesniojo pasaulio nejautimas sukuria jame tuštumą ir todėl juda jo suvokimo link. Žmogus negali paaiškinti kodėl, tačiau jam tai tiesiog būtina.
Jis nori suprasti save, suprasti Kūrėją, suprasti savo paskirtį, suprasti, kaip pasiekti tobulumą, gyvenimo tikslą, gyvenimo prasmę – dėl ko jis gyvena.
Klausimas: Šis noras tuo pat metu gali ir traukti ir gąsdinti žmogų?
Atsakymas: Taip, tačiau bendrai jis traukia.

#285661

Iš 2021 m. liepos 19 d. TV programos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo prasmė – čia ir dabar

Dar kartą apie gyvenimo prasmę

Kokia gyvenimo prasmė

Klausimas: Kūrėjas išrinko mus ir atvedė į grupę. Mes turime tik materialaus kontakto su kitais žmonėmis patirtį, koks gi skirtumas tarp materialaus ir dvasinio ryšio visuomenėje?
Atsakymas: Siekiančioje dvasingumo visuomenėje turite kitą tikslą. Ten susijungiate tarpusavyje visiškai pagal kitus principus, su kitu tikslu ir elgiatės kitaip. Čia itin svarbus draugų grupėje palaikymas. O kadangi norite pasiekti tam tiktą tikslą, tai šis palaikymas visai kitoks, nei įprastinėje piliečių grupėje.
Čia turite vieni kitus mokyti, vienytis tarpusavyje, įkvėpti kitas kitą, kontroliuoti, kad žmonės nekristų ir t. t. Kitaip tariant, tai rimtas, didelis darbas. Praktiškai visas dvasinis darbas vyksta ne tarp mūsų ir Kūrėjo, o tarp mūsų pačių.
Bet tai vientisa sistema. Tad, jei suprantate, kas daroma paprastoje piliečių grupėje, tai čia jums teks visko mokytis iš naujo ir mėginti nesupainioti dviejų požiūrių.

#285628

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. vaizdo konferencijos su MAK kongresu

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulio ir dvasinio pasaulio pojūčiai

Du dvasinio darbo aukštai

Nauji skoniai Kūrėjo virtuvėje